Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 7376 gaisrai. Juose žuvo 62 žmonės, o 136 gyventojai patyrė įvairias traumas.
Ugniagesiai išgelbėjo 86 gyventojus (vienas vaikas), 499 pastatus, 92 transporto priemones ir 1376 gyvūnus.
Per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį šalyje įsiplieskė 7018 gaisrų, kuriuose žuvo 74 žmonės.
Šiemet dvidešimt gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 13 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 11 - dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 3 - dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 - dėl eismo įvykio padarinių, po 1 - dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl kitų priežasčių. Dar 5 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Klaipėdos apskrityje gaisruose gyvybės neteko šeši žmones. Trys iš jų - Klaipėdos rajone.
Nors gaisrų priežasčių yra įvairių, tačiau ekspertai įspėja, jog tragedijų mastą didina plastikinė namų apdaila. Degant plastiko medžiagoms - PVC, polistirenui, izoplenui, plastikinėms dailylentėms ar plėvelinėms luboms - išsiskiria nuodingi dūmai, tarp jų anglies monoksidas ir vandenilio cianidas. Keli įkvėpimai gali sukelti sąmonės netekimą per 1-2 minutes.
Priešgaisrinės priežiūros ekspertų teigimu, plastikas ne tik greitai užsiliepsnoja, bet ir sukuria itin toksišką dūmų debesį, kuris patalpą užpildo per kelias dešimtis sekundžių.
Ugniagesiai gelbėtojai liūdnai konstatuoja, kad žmogų gaisre dažniausiai nužudo dūmai, o ne liepsna.
Patariama pavojingą plastiką, įsirengiant namus, keisti į nedegias medžiagas - gipskartonį, cemento plokštes, keramiką ar tinką. Jos gaisro metu neišskiria mirtinų dujų ir sulėtina ugnies plitimą, suteikdamos daugiau laiko evakuacijai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą