Šunį Gausą užmušusius ariogališkius teismas nuteisė, bet paliko juos laisvėje

K. Butkui už žiaurų elgesį su gyvūnu skyrė vienerių metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudė vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Be to, K. Butkui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose devyniems mėnesiams.

I. Ščerbinskienei skirta 60 parų arešto bausmė.

Bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams be intensyvios priežiūros. Moteris įpareigota pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip rašoma nuosprendyje, I. Ščerbinskienei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose devyniems mėnesiams.

Civilinės ieškovės bendrovės „Nuaras“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš abiejų nuteistųjų beveik 1,8 tūkst. eurų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Anksčiau BNS skelbė, kad praėjusių metų birželį Ariogaloje sužalotas šunelis buvo gydomas, tačiau vasarį pranešta, jog Gausas neišgyveno. Už šuns gydymą kaltinamiesiems buvo pareikštas civilinis ieškinys – 2,8 tūkst. eurų.

K. Butkus ir I. Ščerbinskienė kaltinami tuo, kad 2025 metų birželio 19 dieną gyvenamojo namo kieme, bendrininkų grupėje žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Kaltinamasis K. Butkus laikė I. Ščerbinskienės sugyventiniui priklausantį šunį už pavadėlio, o I. Ščerbinskienė kastuvu sudavė gyvūnui ne mažiau kaip 12 smūgių į galvą ir kaklą, po to kaltinamieji jį užkasė. Gyvūnui buvo padaryti daugybiniai gyvybei pavojingi sužalojimai.

Tačiau sužalotą ir užkastą gyvūną spėjo išgelbėti iškviesti policininkai.

BNS skelbė, kad K. Butkus savo kaltę byloje pripažino visiškai. Vyras per ikiteisminį tyrimą nurodė, jog I. Ščerbinskienė jam padavė pavadėlį, kad laikytų šunį.

Pati pasiėmė kastuvą ir juo mušė šunį į įvairias kūno vietas. Vyras tvirtino supratęs, kad I. Ščerbinskienė nori užmušti šunį. Jis laikė gyvūną už pavadžio, o moteris kastuvu daužė jį.

„Neizoliavus I. Ščerbinskienės nuo visuomenės, tačiau prižiūrimai probacijos, ji turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme ir spręsti sveikatos ir alkoholio vartojimo problemas, kurios iš dalies ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą, kad toks jos elgesys daugiau nebepasikartotų“, – sako baudžiamąją bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose Kelmėje teisėja Asta Benetytė.

Šiaulių apylinkės teismas trečiadienį pranešė, kad K. Butkus apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai.

Jis paaiškino, kad I. Ščerbinskienė atėjo pas jį į kiemą ir atsivedė šunį, sakė, kad šuo jai yra nereikalingas ir jį reikia užmušti. Jis jai padėjo tai padaryti laikydamas šunį už pavadžio.

Kaltinamoji I. Ščerbinskienė pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad pati kastuvo metaline darbine plokšte mušė šunį.

Tuo metu iš gretimo namo moteris ėmė kažką ant jų šaukti. Jie išsigando ir nuėjo už ūkinio pastato, kad moteriškė jų nematytų.

Už ūkinio pastato ji dar du kartus kastuvo metaline darbine plokšte sudavė šuniui per galvą. Ji galvojo, kad šuo yra negyvas, todėl liepė K. Butkui užkasti.

Antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamoji savo pirminius parodymus pakeitė, kaltės nebepripažino ir paaiškino, kad neprisimena, kad būtų mušusi, kankinusi ir sužalojusi šunį.

„Kaltinamosios I. Ščerbinskienės paaiškinimus, neigiant žiaurų elgesį su šunimi, teismas laiko jos pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti“, – sako teisėja A. Benetytė.