Sunkios ligos užkluptą turtuolį mįslingai globojęs veikėjas surengė ataką, bet gavo atkirtį (5)

Iš Vilniaus kriminalinės policijos į redakcijos elektroninį paštą atsiųstas raštas nežadėjo nieko gera. Buvo reikalaujama atskleisti, kurioje vietoje aš kalbėjausi su mirusio verslininko R.Karpavičiaus artimaisiais – pirmąja žmona Audrone Karpavičiene, sūnumi Roku Karpiu, pussesere Vanda Mykolaitiene.

Jeigu kalbinau pašnekovus telefonu, neva turėjau atskleisti, kokiame mieste tuo metu buvau ir aš, ir mano šaltiniai. Taip pat buvo klausiama, kur yra mano darbo vieta.

Policija nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu: „Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išreikalavimas.“

Svarsčiau, kam to prireikė, ką galima prikišti žurnalistams, kurie atlieka profesinę pareigą – kalbina įvardytus šaltinius, išklauso daug nuomonių, renka ir atidžiai tikrina faktus?

O gal jau duotas nurodymas mane suimti už tyrimus apie kovą dėl R.Karpavičiaus šimtamilijoninio palikimo?

Ilgas raštas skambėjo grėsmingai, buvo ir daugiau citatų iš Baudžiamojo kodekso.

Iki nurodyto termino, kada turėjau pateikti atsakymus policijai, buvo likusi vos diena.

Tyrėja telefonu paaiškino, kad atlikti patikrinimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos praėjusių metų pabaigoje kriminalistams nurodė Vilniaus apygardos prokuratūra.

Iš šaltinių prokuratūroje sužinojau, kad medžiaga tiriama pagal buvusio ilgamečio Klaipėdos politinio veikėjo, buvusio „Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovo, o dabar savivaldybės kontroliuojamos strateginės įmonės „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos pirmininko V.Anužio skundą.

Archyvų nuotr.

 Šią savaitę priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra palankus portalui lrytas.lt.  V.Ščiavinsko nuotr.

Iš kitų šaltinių gavau duomenų, kad už 69 metų veikėjo gali stovėti advokatų kontora „Wint“, kurioje dirba buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Danėlius.

Vilniuje nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl R. Karpavičiaus palikimo „Wint“ advokatai atstovauja ir mirusiojo broliui Henrikui Karpavičiui.

Jis toliau siekia gauti pusę viso palikimo, kurį mirdamas paliko brolis ir dėl kurio užvirė kova.

Neseniai pirmosios šeimos ir H.Karpavičiaus advokatai vedė derybas siekdami taikiai užbaigti užsitęsusius ginčus dėl palikimo.

H.Karpavičiui buvo pasiūlyta solidi suma, bet jis nesutiko, ir derybos žlugo.

Šaltiniai teigė, jog būtent H. Karpavičius galėjo į „Wint“ atvykti su V. Anužiu.

Vilniaus apygardos prokuratūrai pateiktas V. Anužio skundas buvo tik pirmoji kregždė. Netrukus jų pasipylė daugiau.

Skundai – didelės apimties, su daug melagingos informacijos, kurią reikėjo paneigti teikiant atsiliepimus, renkant naujus įrodymus.

Skundus kurpusių veikėjų surengta beprecedentė ataka galiausiai žlugo. Įvairios institucijos, tarp jų ir teismai, priėmė jiems nepalankius sprendimus, kartu apgindamos laisvą žodį, žurnalistų teisę rinkti informaciją ir ją pateikti skaitytojams.

Šių metų rugsėjo 14-ąją Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) teisėjų kolegija paskelbė sprendimą, kuris yra palankus tyrimus apie dramatišką R. Karpavičiaus likimą skelbusiam portalui lrytas.lt.

Teismas atmetė pretenzijas

Rašyti atsiliepimus į V. Anužio skundus kainavo nemažai pastangų ir laiko.

Tačiau kartu neliko abejonių: dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir portale lrytas.lt publikuoti mano tyrimai apie kovą dėl milijonieriaus R. Karpavičiaus palikimo užkabino įtakingus žmones, kurie sieks užgniaužti tiesą.

Iš šaltinių sužinojau, kad už ataką prieš žiniasklaidą galimai buvo žadamas milijonas eurų. Skambėjo neįtikėtinai, kita vertus, kova užvirė dėl kur kas didesnio turto – 120 milijonų eurų vertės.

O pirmiausia V.Anužio keršto įrankiais nepanoro tapti prokurorai ir sostinės kriminalinės policijos tyrėjai – nutraukė tyrimus.

Bet V.Anužis nenurimo, jis apskundė ir pareigūnus.

 Organizatorių nuotr.

 Nei anksčiau, nei šią savaitę V. Anužis neatsakė į jam elektroniniu paštu pateiktus klausimus, o į skambučius neatsiliepė.  V.Ščiavinsko nuotr.

Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė visas jo pretenzijas nurodydamas, kad tai tik subjektyvi jo nuomonė, kuri pagrįsta vien prielaidomis ir nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis.

Buvo suradęs užtarėją

Įvairias instancijas skundais užvertęs buvęs politikas rado užtarėjų tik prieštaringai vertinamoje Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) komisijoje, kur pagrindiniu smuiku griežia 59 metų Vaiva Žukienė.

Ji nesėkmingai bandė siekti politiko karjeros, per 2012 metų rinkimus nepateko į Seimą.

V. Žukienė praėjusių metų rudenį deklaravo lobistės veiklą, o jos pasirašytus sprendimus pastaraisiais metais teismai naikina masiškai.

Nepaisant to, ji ir toliau gauna atlygį iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Net apie pusę metų V. Anužio skundą nagrinėjusi V. Žukienė skelbė vis naujus posėdžius, o parodydama šališkumą pasiūlė jam pateikti tokį pat skundą dar ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Galiausiai ji neva nustatė straipsnyje etikos pažeidimą, bet nepateikė motyvų ir argumentų, tad buvo neaišku, kas konkrečiai pažeista.

Nors teisė negali būti anonimiška, fiziniai ar juridiniai asmenys turi žinoti, už ką jie baudžiami.

Tik  Žukienei nepatiko klausimas „Ligonis patikėjo šarlatanu?“ bei pavadinimas „Turtuolio R. Karpavičiaus palikimo detektyve – dingę ligos įrašai ir šarlatanų šešėlis“.

Tokių kuriozų, kad žiniasklaidą baustų už klausimą ar vaizdingą pavadinimą, turbūt nėra buvę net sovietinės cenzūros laikais.

Kelti opius klausimus, ypač susijusius su viešais asmenimis, ir ieškoti į juos atsakymų yra ne tik žurnalistų kasdienybė, bet ir prievolė.

Nei minėtame klausime, nei straipsnio pavadinime V.Anužio pavardė neminima.

Bet klaipėdietis, kuris viešai prisistato ir gydytoju, ir holistinės medicinos – kompleksinio gydymo ekspertu, skunduose tvirtino, kad jį įžeidė klausimas, o žodį „šarlatanas“ jis priskyrė sau.

Viena pagrindinių reikšmių skelbia, kad šarlatanas yra tas, kuris apsimeta didesniu specialistu nei yra.

Sprendimą pripažino neteisėtu

Šią savaitę Vilniaus apygardos administracinio teismo paskelbtas sprendimas yra nepalankus ir V. Žukienės komisijai, ir V. Anužiui.

Teisėjų kolegija panaikino tariamą pažeidimą ir pripažino, kad etikos prievaizdų sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jis neatitinka išsamumo ir objektyvumo reikalavimų.

Tokį svarbų visiems žurnalistams sprendimą priėmė, o kartu jų teisę kelti ir užduoti klausimus apgynė didelę darbo patirtį turinčios teisėjos Jovita Einikienė, Iveta Pelienė ir Violeta Petkevičienė.

Organizatorių nuotr.

Mokesčių mokėtojų išlaikomoje kontoroje veikianti lobistė V. Žukienė buvo tokia palanki V. Anužiui, kad nustačiusi abejotiną pažeidimą dar patarė jam paduoti tokį patį skundą prieš žiniasklaidą ir į kitą instituciją.

Tačiau V. Žukienės pasirašytą sprendimą teismas šią savaitę pripažino neteisėtu ir nepagrįstu.  R. Danisevičiaus nuotr.

Teisėjos atidžiai įsigilino į bylos medžiagą ir per posėdį pateiktus argumentus, o sprendime pateikė daug pavyzdžių iš teisminės praktikos.

Apgynė saviraiškos laisvę

„Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nenustatyta, kad komisija būtų surinkusi objektyvius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti nevienareikšmišką išvadą, kad publikacijoje pateiktas žodis „šarlatanas“ yra neteisingas ir netikslus, įvertinus (...) nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus pašnekovų pasisakymus“, – pabrėžė teismas.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad žurnalistų prievaizdai nepagrįstai padarė išvadą, jog būtent V. Anužis yra šarlatanas arba vienas jų, nes nepateikė loginės argumentų sekos ir jų sąsajų su publikacijos ar jos konkretaus skirsnio tekstine išraiška, kalbintų asmenų teiginiais, žurnalistinio tyrimo metu nustatytais faktais.

VIEA direktorius Viktoras Popandopula teismo posėdyje aiškino, kad toks įspūdis, jog būtent V.Anužiui buvo skirtas apibūdinimas „šarlatanas“, susidarė statistiniam skaitytojui.

Tačiau per posėdį paklaustas, ar buvo atlikta apklausa ir kiek žmonių buvo apklausta, jis neturėjo ką pasakyti, tik pripažino, kad tokia apklausa nebuvo atlikta.

Taigi paaiškėjo, kad tai buvo nuspręsta iš lubų.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad tariamas pažeidimas buvo nustatytas dėl klausiamojo pobūdžio teiginio, o ne dėl konstatuojamojo.

Vien tai, kad pavienis žodis gali būti provokuojantis, intriguojantis arba talpinti savyje, tarp kitų reikšmių, ir negatyvią, nepateikus argumentų savaime netampa pažeidimu.

„Žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą, provokaciją, hiperbolizavimą“, – patvirtino teismas.

Prievaizdai įrašus ištrynė

Teismas atkreipė dėmesį, jog V. Anužis yra viešas asmuo, ir pabrėžė, kad tokių kritika gali būti kandesnė ir griežtesnė. O etikos prievaizdai priimdami sprendimą nepasisakė ir neįvertino V. Anužio statuso.

Teisėjų kolegija pamokė žurnalistų prievaizdus, kad nagrinėjant skundus dėl viešus asmenis liečiančių publikacijų turėtų būti įvertinta ir viešojo asmens veikla, poreikio labiau atkreipti į ją visuomenės dėmesį būtinumas naudojant aštresnes žurnalistikos priemones.

Per bylos nagrinėjimą V. Popandopula sulaukė klausimo apie komisijos posėdžių įrašus.

VIEA direktorius teismui atsakė, kad tokie įrašai neva ištrinti.

Teisėjų paklaustas, kodėl įrašai nėra saugomi, jis negalėjo paaiškinti.

Kilo pagrįstų abejonių, ar jie iš viso yra daromi.

Migloti V. Popandopulos atsakymai vertė stebėtis, nes VIEA direktorių išlaiko mokesčių mokėtojai.

Viešai prieinami duomenys rodo, kad direktorius gauna daugiau kaip 1300 eurų atlyginimą per mėnesį.

Komisijos nariai taip pat susižeria honorarus už pabuvimą posėdžiuose.

Vien per praėjusius metus prieštaringai vertinamai kontorai nubyrėjo 175 tūkst. eurų.

Sukosi šalia turtuolio

Tyrime, kurį buvo apskundęs V. Anužis, aiškinausi, kokie žmonės šliejosi prie R. Karpavičiaus jam susirgus, kas atskyrė jį nuo artimųjų, kodėl nevežė gydytis į Amsterdamo kliniką, klastojo įrašus Paciento informavimo lape.

Aiškinausi ir apie įtartinomis aplinkybėmis surašytą ligonio testamentą, slaptas vestuves, po kurių jaunikis sunkios būklės pakliuvo į ligoninę.

61 metų milijonieriaus ir 46 metų kaunietės Aistės Grybauskienės santuokos liudininkai buvo V. Anužis ir advokatė Rūta Visocnik.

Būtent V. Anužis 2018-ųjų lapkričio 14-ąją nuvežė R.Karpavičių į Klaipėdos ligoninę ir susisiekė su A. Grybauskiene.

Ji iš pradžių dirbo R. Karpavičiaus namo Nidoje tvarkytoja, vėliau buvo įdarbinta jo gamykloje „Marijampolės pieno konservai“.

A. Grybauskienė, atsiradusi šalia milijonieriaus, kuriam buvo nustatytas smegenų vėžys, ėmė prisistatinėti jo sužadėtine, dvasinio ir fizinio kūno sergėtoja.

Po turtuolio mirties V. Anužis buvo nuvykęs į ligoninę ir nusikopijavo jo ligos istoriją. Klaipėdos pareigūnams jis aiškino, kad to paprašė jaunoji našlė, bet ji tai neigė.

„Atsukusi laiką atgal supratau: aš padariau klaidą, kad tą vakarą nenuvykau su Raimondu į Klaipėdos ligoninę.

Organizatorių nuotr.

Šalia vėžio alinamo R. Karpavičiaus sukosi ne tik kaunietė, o ir tuometis Klaipėdos politikas V. Anužis (dešinėje).

Po to, kai buvo daryta ši nuotrauka, milijonierių buvo ištikęs sunkus traukulių priepuolis, greitosios pagalbos automobiliu jis buvo nuvežtas į ligoninę.

Jau neabejoju: V. Anužis prisidėjo prie greitesnės Raimondo mirties, prie jo negydymo.

Jis skleidė melą, jog Raimondas sveiksta, o paaiškėjo, kad buvo atvirkščiai.

V. Anužis siekė naudos. Jis Raimondui parduodavo papildus iš Rusijos.

Raimondas atiduodavo jam dėvėtus marškinius, kostiumus, kaskart pridėdavo sūrių“, – kalbėjo 63 metų Audronė Karpavičienė, kuri su R.Karpavičiumi gyveno 40 metų, juos siejo bažnytinės santuokos saitai.

Pirmoji milijonieriaus žmona teigė, kad V.Anužis nuolat važiuodavo į Kauną: „Jie pasikeisdami su A.Grybauskiene saugojo Raimondą.“

Kas mokėjo už skundus?

V. Anužis VAAT posėdyje nepasirodė. Nedalyvavo ir jo atstovas advokatas.

Prieš tai jam padėjo kontoros „Wint“ advokatas Andrius Iškauskas, kuris dabar kratosi sąsajų su klaipėdiečiu. „Lietuvos rytui“ jis teigė, kad nei „Wint“, nei jis neatstovauja V.Anužiui.

Tačiau būtent A. Iškauskas menkindamas žiniasklaidos tyrimus bandė apginti V. Anužio reputaciją ir išsaugoti pareigas – siuntė raštus Klaipėdos savivaldybės tarybai ir administracijai. Jis juos pats pasirašė, ant jų – „Wint“ logotipas.

Prieštaringą A. Iškausko veiklą spalį įvyksiančiame posėdyje aiškinsis Advokatūros Drausmės komitetas.

Nei V. Anužis, nei A. Iškauskas neatsakė į „Lietuvos ryto“ klausimą, kas mokėjo už sukurptus ilgus melagingus skundus.

Tokį klausimą V. Anužiui buvo uždavusi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), kurios taikiklyje po „Lietuvos ryto“ tyrimų atsidūrė apsukrus veikėjas.

VTEK paprašė „Klaipėdos vandens“ stebėtojų tarybos pirmininko pateikti dokumentus, kurie patvirtintų, kad jis pats mokėjo už teisines paslaugas. 

Rugsėjo 17 dieną VTEK pranešė, kad V. Anužis pateikė „Wint“ išrašytas sąskaitas, kurias jis esą apmokėjo.

viešinti ir viešinti tokius vei kejus
Svečias, 2021-09-24 16:25
Kas nežino A Anužio! Ostapas Benderis jam galėtų pavydėti....
Nuomone, 2021-09-20 13:18
Už melą ir svetimo turto pasisavinima melagingu budu turi buti kaleimas!!!! 100% tikiu,kad pirma žmoną ir sūnus laimes teismą.
Klp, 2021-09-19 13:32
Sidebar placeholder