Tragiška BMW avarija iškėlė svarbų klausimą: kada vairuotojas pripažįstamas žudiku
Skaudi avarija įvyko ankstų liepos 4-osios rytą Vilniuje, Žirmūnų gatvėje. Pirmasis pranešimas gautas 04 val. 17 min., iš viso į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta 17 kartų.
Liudininkai pasakojo apie įvykusią avariją, galimai prispaustus žmones, iš transporto priemonės kylančius dūmus, girdimus riksmus, stiprų smūgio garsą bei degantį automobilį.
„BMW 530e“ vairuotoja – 2007 metais gimusi mergina, jai nustatytas 0,58 prom. girtumas.
Liudytojų teigimu, prieš įsirėžiant į stulpą BMW lenktyniavo su kitu automobiliu ir lėkė mažiausiai 120 km/val. greičiu. Prokuratūra pranešė, kad kitas lenktynių dalyvis jau nustatytas.
Per avariją žuvo kartu automobilyje buvusi 2007 m. gimusi mergina ir 2005 m. gimęs vaikinas. Vairuotoja rimčiau nenukentėjo.
Jai pateikti įtarimai dėl apsvaigus sukeltos avarijos, per kurią žuvo žmonės (BK 281 str. 6 d.). Už tai gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.
Tarp šią istoriją komentuojančių piliečių pasigirdo raginimų, kad jauną merginą reiktų bausti griežčiau – už nužudymą (BK 129 str.), už kurį bausmė – nuo 7 iki 15 metų įkalinimas.
Kol kas svarstyti, kaip teisiškai kvalifikuoti vairuotojos veiksmus, dar gerokai per anksti, tyrėjai turės atsakyti į daugybę klausimų.
Tačiau Lietuvos teismų praktika pakankamai aiški – dėl nužudymo vairuotojus galima nuteisti tik esant itin išskirtinėms aplinkybėms.
Girtas bėgo nuo policijos
Pirmasis už nužudymą nuteistas vairuotojas – Mantas Šironas. Avariją jis sukėlė 2014 metų kovo 29-osios rytą, kai su „Audi A6“ Utenos gatvėmis bėgo nuo policijos.
Tuomet 25-erių metų vairuotojas degant raudonam šviesoforui įlėkė į sankryžą 128 km/val. greičiu, rėžėsi į taksi automobilį. Žuvo vairuotojas ir dvi garbaus amžiaus keleivės, važiavusios apsipirkti į turgų.
Kaltininko automobilyje sėdėjusi mergina ir trys vaikinai atsipirko nesunkiais sužalojimais. Kompanija visą naktį šventė gimtadienį, o ryte nusprendė pratęsti linksmybes Utenoje.
M. Šironui nustatytas 2,02 prom. girtumas. Jis jau anksčiau baustas dėl vairavimo neblaiviam ir neturint pažymėjimo.
Pirmosios instancijos teismas M. Široną pripažino kaltu dėl nužudymo ir nuteisė 14 metų laisvės atėmimu, tačiau Apeliacinis teismas nusikaltimą perkvalifikavo į BK 281 str. 6 d. ir bausmę sumažino iki 9 metų.
Po to šią bylą nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinė sesija – visi LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai.
Plenarinėje sesijoje bylos nagrinėjamos tik tuomet, kai gali būti suformuojama nauja visiškai LAT praktika. Būtent taip įvyko ir M. Širono atveju, kurioje konstatuota, kad jis turi būti nuteistas už nužudymą.
LAT vertino, ar M. Šironas vairuodamas veikė netiesiogine tyčia, ar neatsargiai – dėl nusikalstamo pasitikėjimo.
Esant netiesioginiai tyčiai kaltininkas supranta, kad veikia pavojingai, padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir nors jų nenori, savo elgesio jis nekeičia ir sąmoningai leidžia padariniams atsirasti.
Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti neigiami padariniai, tačiau lengvabūdiškai stengiasi jų išvengti.
„Lengvabūdiškas tikėjimasis išvengti padarinių reiškia, kad kaltininkas, remdamasis konkrečiomis aplinkybėmis, nepagrįstai mano, kad pavojingų padarinių neatsiras. Kaltininkas pervertina numatomų aplinkybių įtaką priežastingumo grandinėje ir neteikia reikšmės aplinkybėms, kurios iš tikrųjų gali turėti įtakos padarinių atsiradimui“, – motyvavo LAT teisėjų plenarinė sesija.
Paprastai avarijas padariusių žmonių elgesys vertinamas būtent kaip nusikalstamas pasitikėjimas, tačiau M. Širono atveju LAT į situaciją pažiūrėjo kitaip.
„Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių remdamasis sėkme, likimu, nuojauta, prietarais ir pan., – tai netiesioginės tyčios požymis. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių ir pasikliauja savo ar kitų asmenų savybėmis, žmogaus sukurtų objektų ar gamtos jėgų veikimu bei kitomis realiai egzistuojančiomis objektyviomis aplinkybėmis, – tai nusikalstamo pasitikėjimo požymis“, – rašoma LAT nutartyje.
Vairuotojo žudiku nepripažinęs Apeliacinis teismas aiškino, kad M. Šironas tikėjosi susidūrimo išvengti, nes pasikliovė kitais eismo dalyviais, neva jie pamatę dideliu greičiu atlekiantį automobilį elgsis atsargiai.
Tačiau LAT su tokiu vertinimu kategoriškai nesutiko, nes M. Šironas, būdamas girtas ir beveik tris kartus viršydamas greitį, kirto ne vieną sankryžą esant intensyviam eismui, kuriose matomumas pakankamai prastas, nepaisė šviesoforų, todėl nei jis, nei kiti vairuotojai neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su juo.
Teisėjai pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti.
Tuo pačiu byloje išaiškinta: vien faktas, kad vairuotojas avariją sukelia girtas, automatiškai nereiškia, kad jį galima teisti už nužudymą. Kvalifikuojant veiką kaip tyčinę būtiną kiekvieną kartą reikia vertinti visas aplinkybes.
Būtent šis sprendimas atvėrė kelią pačius pavojingiausius vairuotojus teisti už nužudymą.
Pražudė piktybinis pažeidėjas
Antrasis dėl avarijos už nužudymą nuteistas Arūnas Stiklioraitis. Jis 2014 metų sausio 30-ąją Kaune, Karaliaus Mindaugo ir A. Juozapavičiaus prospektų sankryžoje taranavo iš šalutinio kelio išsukančią „Opel Astrą“. Žuvo 22 metų vairuotojas, sunkiai sužeista metais vyresnė jo sužadėtinė.
Ši avarija tapo tikru detektyvu – iš pradžių kaltę prisiėmė visai kitas žmogus, jis net stojo prieš teismo. Tik žuvusiojo tėvo pastangomis išsiaiškinta, kad tikrasis avarijas kaltininkas – A. Stiklioraitis. Pats tėvas surinko visus svarbius įrodymus ir privertė pareigūnus tinkamai atlikti savo darbo.
Nustatyta, kad A. Stiklioraitis mieste lėkė maždaug 150 km/val. greičiu. Jau anksčiau jis daug kartų baustas už KET pažeidimus, kurie kelia grėsmę kitų žmonių gyvybei ir sveikatai.
Be to, vos prieš keturis mėnesius iki tragedijos jis jau sukėlė skaudžią avariją, per kurią sunkiai sužalotas žmogus, jam atimta teisė vairuoti.
„Visa tai leidžia daryti išvadą, kad A. Stiklioraitis nereaguoja į jam skirtas teisinio poveikio priemones, taigi abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą, vairuodamas sukelia realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei“, – tuomet rašyta LAT nutartyje.
Pasak teisėjų, tris kartus viršydamas greitį esant intensyviam eismui jis tik tikėjo, kad jam pasiseks išvengti avarijos, o tai – tyčinės kaltės požymis.
„Suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, numatydamas susidūrimo su kitu automobiliu ar pėsčiojo partrenkimo tikimybę ir kad tokia tikimybė, turint omenyje automobilio greitį ir veikos padarymo vietą, yra pakankamai didelė, jis nekoreguoja savo elgesio, t. y. abejingai vertina galimas tokio vairavimo pasekmes.
Toks psichinis santykis su veikos suvokimu ir padarinių numatymu yra tyčinės kaltės požymiai“, – sprendė LAT.
Su „Kamuolinių“ grupuote siejamas A. Stiklioraitis jam skirtos 11-os metų laisvės atėmimo bausmės kol kas neatliko. Jis po nepalankaus teismo sprendimo pradingo ir iki šiol slapstosi nuo teisėsaugos.
Ignoravo raginimus sulėtinti
32-ejų Dainius Abelkis 2020 metų rugpjūtį sėdo prie vairo su 1,76 prom. Į tą pačią dieną pirktą „Mercedes-Benz S320“ su juo sėdo keturi keleiviai ir keliu Mažeikiai–Plungė lėkė 160–180 km/val. greičiu.
Taip jis važiavo beveik 13 kilometrų, kol bandydamas lenkti nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į „Toyota Auris“, kuris išlėkęs į priešpriešinę juostą kaktomuša susidūrė su vilkiku. Per avariją žuvo „Toyota“ vairuotoja ir keleivė, dar viena sužalota.
Teismai konstatavo, kad net profesionalus vairuotojas galėtų saugiai valdyti automobilį tokiu greičiu, todėl konstatuota, kad D. Abelkis puikiai suvokė, kad jo veiksmai gali baigtis mirtina avarija.
Nuteistasis gynėsi, kad jo vairavimo įgūdžiai – puikūs, eismas tuo metu nebuvo intensyvus, o girtumas jam netrukdo saugiai vairuoti, bet tokie jo argumentai atmesti.
„Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti ir tai, kad nuteistojo sprendimą sėsti girtam prie vairo, važiuoti kritiškai dideliu greičiu ir pavojingai manevruoti subjektyviai nulėmė jo niekinamas požiūris į eismo saugumą ir jo dalyvius, noras pasirodyti prieš su juo važiuojančius asmenis ir pademonstruoti jiems savo išskirtinumą“, – rašoma LAT nutartyje.
Žudikais pripažįsta ne visada
Tačiau yra buvusi ir ne viena byla, kai prokurorai ir nukentėjusieji siekė vairuotoją nuteisti kaip žudiką, tačiau teismas tokiai pozicijai nepritarė.
Turbūt labiausiai žinomas Raimundo Savukyno atvejis. 2018 m. balandžio 22 d., 4 val 25 min., jis Vilniuje, Pilaitės ir Laisvės prospektų sankryžoje, iš „Citybee“ išsinuomotu „VW Golf“ rėžėsi stovintį pavežėjo „Toyota Prius“ ir BMW.
Avarijos kaltininkui nustatytas 1,56 prom. girtumas, jis daugiau nei dvigubai viršijo greitį, lėkė 130 km/val.
Pavežėjo automobilyje sėdėjusi jauna mergina žuvo, jos mylimasis sužalotas.
Žuvusiosios artimieji iki Aukščiausiojo Teismo kovojo, kad R. Savukynas būtų pripažintas kaltu dėl nužudymo. Bet LAT su tokia pozicija nesutiko.
Pats nuteistasis nuo pat pradžių aiškino, kad per vakarą šventėje išgėrė maždaug 8 taures putojančio vyno, nuo vidurnakčio alkoholio nevartojo, daug šoko ir sėdęs prie vairo galvojo esantis blaivus.
„Nuteistasis R. Savukynas suvokė rizikingą savo veiksmų pobūdį, tačiau jų padarinius suvokė kaip mažai tikėtinus ir, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, lengvabūdiškai pasitikėdamas tuo, kad tam tikrą laiko tarpą iki vairavimo alkoholio nevartojo, tuo laiku daug judėjo, nejautė, kad apsvaigimo nuo alkoholio lygis jam būtų trukdęs tinkamai suvokti aplinką ir vairuoti, taip pat įvertinęs eismo situaciją kelyje, buvo įsitikinęs, kad egzistuoja konkrečios aplinkybės, kurios toje situacijoje užkirs kelią kilti pavojingiems padariniams.
Akivaizdu, kad nuteistasis R. Savukynas aplinkybes, jo nuomone, užkirsiančias kelią kilti pavojingiems padariniams, įvertino neteisingai, lengvabūdiškai pervertino savo galimybę vairuoti, nes tai neužkirto kelio atsirasti padariniams“, – šioje byloje konstatavo LAT.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą