Vilniuje – masinė afera su žemės sklypais: kelių tūkstančių eurų verta žemė buvo „išpučiama“ iki šimtų tūkstančių

Tačiau šios istorijos finalą galima vertinti kaip nuviliantį – dokumentus klastojusi turto vertintoja teisingumo sulaukė tik po dešimtmečio, o kiek iš to galėjo užsidirbti, nėra aišku.

Vilniaus apygardos teismas jau antrą kartą išnagrinėjo NT turto vertintojos Birutės Traubergienės bylą ir pripažino, kad pastaroji moteris 2010–2012 metais 44 kartus suklastojo turto vertinimo ataskaitas. Po dešimtmečio teisingumo paieškų vieną parą už grotų praleidusiai nuteistajai skirta 13 105,68 euro dydžio bauda, o kartu uždrausta dvejus metus užsiimti turto vertintojo veikla.

Bylos duomenimis, iš pradžių įtarta, kad B. Traubergienės biure turto vertintojo asistente dirbusi Julija Traubergaitė, susitarusi su įvairių įmonių, kaip turto vertinimo užsakovių, vardu veikusiais asmenimis dėl žemės sklypų vertinimo žymiai didesne kaina, nei šie išties buvo verti, kartu su tame pačiame biure verslo vertintojo asistente dirbusia Dovile Stabrauskaite bei vienintele tuo metu turto vertintojo kvalifikaciją turėjusia direktore B. Traubergiene bendromis pastangomis parengė NT vertinimo ataskaitas, kuriose buvo nurodytos žinomai neteisingos – daug kartų didesnės nei tuo metu rinkoje dominavusios – žemės sklypų rinkos vertės, nustatytos tiek masinio, tiek ir individualaus žemės sklypų vertinimo metu.

Manyta, kad J. Traubergaitė ir B. Traubergienė parengtas vertinimo ataskaitas pasirašydavo, B. Traubergienė jas patvirtindavo biuro antspaudu, po to J. Traubergaitė jas perduodavo minėtiems įmonių užsakovių vardu veikusiems asmenims.

Nustatyta, kad taip paruoštose ataskaitose žemės sklypų vertės išaugdavo net ne kelis, o keliasdešimt kartų.

Pavyzdžiui, 2010 m. liepos 9 d. parengtoje turto vertinimo ataskaitoje sklypas, kurio vidutinė vertė tuo metu buvo 74 tūkst. litų (21 432 eurais), buvo įvertintas 2,365 mln. litų (684 951 euru). Kitoje tą pačią dieną parengtoje turto ataskaitoje 21 345 euro vertės žemės sklypas buvo įvertintas 699 432 eurais.

Vos 4489 eurų vertės sklypas 2010 m. rugpjūtį taip buvo „išaugintas“ iki 313 427 eurų vertos žemės, o 6341 euro vertas sklypas tų pačių metų rugsėjį įvertintas 568 234 eurais. Dauguma sklypų, kurių vertė buvo dirbtinai pakelta, buvo Trakų rajone.

Teisingumo šioje istorijoje ieškoma jau dešimtmetį. 2019 m. pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas visas tris moteris pripažino kaltomis, tačiau 2021 m. vasarį Vilniaus apygardos teismas J. Traubergaitę ir D. Stabrauskaitę išteisino, nustačius, kad šios darbuotojos nebendrininkavo su B. Traubergiene klastojant NT vertinimo ataskaitas.

B. Traubergienė buvo pripažinta kaip pagrindinė kaltininkė, tačiau turto vertintoja apskundė nuosprendį Aukščiausiajam Teismui, o šis 2021 m. lapkritį dalį bylos grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

B. Traubergienė teigė, kad yra nuteista nepagrįstai, kadangi Registrų centre nurodoma vidutinė turto vertė visada yra mažesnė, nei nustatoma turto vertinimo metu, be to, vertinti sklypai buvo Trakų rajone, vaizdingoje vietovėje, kur yra daug ežerų, todėl egzistuoja lūkesčiai dėl žemės brangimo ateityje, kas lemia, jog tikrosios sklypų vertės yra didelės.

Moteris taip pat teigė, jog teisėjai savo darbą atliko netinkamai, padarė procesinių klaidų.

Balandį šią bylą antrąkart išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad tam tikrų klaidų būta, tačiau konstatavo, kad NT vertinimo aktai išties buvo klastoti. Nepaisant to, nuteistoji gali antrąkart kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą.

Portalui patikrinus paaiškėjo, kad B. Traubergienė vis dar vykdo su turto vertinimu susijusią veiklą – Vilniaus centre veikia jos vadovaujama audito, apskaitos bei turto ir verslo vertinimo paslaugas teikianti bendrovė „Rezultatas“.

„Bendrovės vadovė – Birutė Traubergienė yra Lietuvos turto vertintojų asociacijos narė bei ėjo Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narės pareigas.

Generalinės direktorės pavaduotoja – Julija Traubergaitė yra Lietuvos turto vertintojų asociacijos narė bei asociacijos verslo vertinimo komiteto narė. Šiuo metu eina Lietuvos auditorių rūmų auditorių kvalifikacinių egzaminų komisijos narės pareigas“, – rašoma šios bendrovės puslapyje internete.

Portalas penktadienį bandė su šia bendrove susisiekti nurodytu laidiniu telefonu, tačiau nesėkmingai.

Neregėta afera?

Byloje užsimenama, kad B. Traubergienės parengtos turto vertinimo ataskaitos buvo teikiamos kredito unijoms, siekiant pastarąsias apgauti – už neva šimtų tūkstančių vertus sklypus buvo imamos paskolos, už jas įkeičiant tuos pačius sklypus.

Alfa.lt per pastaruosius kelerius metus ne kartą rašė apie bylas, kuriose dėl tokių išpūstų NT vertinimo ataskaitų būdavo teisiami būtent turto vertintojai, o šios ataskaitos būdavo naudojamos imant paskolas iš kredito unijų; galima įtarti, kad prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo surengta neregėta afera, kurios tikrasis mastas gali būti nežinomas iki pat šių dienų.

2020 m. vasarą Vilniaus miesto apylinkės teismas ilgametį, solidžią patirtį sukaupusį turto vertintoją Antaną Cikanavičių (gim. 1951 m.) pripažino kaltu už dokumentų klastojimą atliekant keturias turto vertinimo procedūras. A. Cikanavičiaus pateikti melagingi duomenys vėliau buvo panaudoti paimant paskolų už daugiau nei 1,667 mln. eurų, kurios taip ir nebuvo grąžintos, o jas išdavusiai kredito unijai liko tik menkaverčiai žemės sklypai.

O 2020 m. rudenį paaiškėjo, kad su taip padirbtais NT vertinimo aktais iš Nacionalinės kredito unijos (pastaroji žlugo 2012 metais) paskolas ėmę verslininkai Anžela Žičkauskienė, Igoris Ivanovas ir Žakas Proskurovskij iš bylos išlipo faktiškai sausi – Vilniaus miesto apylinkės teismas jiems iškeltą bylą nutraukė dėl suėjusios senaties, o kartu ir paliko nenagrinėtą bankrutuojančios NKU atstovų ieškinį dėl gautų pinigų grąžinimo. Vėliau tokį sprendimą patvirtino Vilniaus apygardos teismas.

Į teisiamųjų suolą sėdę, tačiau sausi išlipę verslininkai, kaip pavyko išsiaiškinti Alfa.lt, naudojosi schema, kuri turbūt ne vienam leido graibstyti NKU lėšas.

Štai teismo dokumentuose rašoma, kad A. Žičkauskienė 2010 m. pradžioje, kai buvo Vilniuje registruotos bendrovės „Scandia“ direktorė, kreipėsi į jau minėtą A. Cikanavičių ir paprašė jo, kad Vilniaus rajone esantį 1,27 hektaro žemės sklypą įvertintų keleriopai didesne suma, nei šis vertas.

Pastarasis vėliau buvo įkeistas bankus į paskolą, gerokai didesnę, nei sklypas išties buvo vertas.

Panašių istorijų, kai su suklastotais NT vertinimais iš kredito unijų galėjo būti imamos didelės paskolas, už jas paliekant tik menkaverčius sklypus, portalo žiniomis, yra ir daugiau.