Energingai einančio ar stovinčio ir rankas plačiai išskėtusio vyruko su skrybėle figūra pėsčiųjų dėmesį patraukia labiau nei standartinis pėsčiųjų simbolis šviesoforo žibintuose, ir žmonės į "ampelmaną" reaguoja greičiau.
Taip teigiama paviešintame Jakobso universiteto iš Brėmeno (Vokietija) tyrime.
Jo metu tiriamiesiems buvo rodomi įprastas žmogaus simbolis, montuojamas šviesoforuose vakarinėje Vokietijos dalyje, ir "šviesoforo žmogeliukas", išlikęs kai kuriuose buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos miestų šviesoforuose.
Abu simboliai buvo tradicinių spalvų: stovinti figūrėlė - raudonos, einanti - žalios. Tačiau eksperimento metu remtasi ir vadinamojo Strupo efekto principu (kai vieną spalvą reiškiantis žodis užrašomas kita spalva): tyrimo dalyviams buvo rodomos ir sumaišytos spalvos: raudona - einančio žmogeliuko ir žalia - stovinčio.
Paaiškėjo, jog tiriamieji nesuklysdavo spausdami mygtukus klaidingomis spalvomis pažymėtus mygtukus "Stovėti" arba "Eiti", jei juose būdavo pavaizduotas "ampelmanas" su plačia skrybėle, didesne nosimi ir tvirto sudėjimo kūnu. Jei ant mygtuko būdavo vakarietiškas abstraktus pėsčiojo simbolis, klaidų skaičius būdavo gerokai didesnis.
Mokslininkų teigimu, charakteringas "ampelmano" simbolis yra kur kas efektyvesnis, todėl, jų nuomone, ES institucijoms vertėtų pagalvoti, ar nepadaryti jo naudojimą standartinį visose bendrijos šalyse.
Beje, pasak tyrimo autorių, tokiu pačiu simboliu būtų galima žymėti ir avarinio išėjimo viešosiose vietose duris.
Jei taip, galima sakyti, kad bent dvi Klaipėdos sankryžos yra saugesnės už kitas - jau nemažai metų žaliasis skrybėlėtasis žmogeliukas puošia šviesoforą perėjoje per Liepojos gatvę, ties vasaros estrada, o prieš porą metų jis atrado ir rekonstruotos Minijos bei Dubysos gatvių sankryžos šviesoforuose.
Autorius - psichologas
Unikalius pėsčiųjų šviesoforų simbolius tuometiniam Rytų Berlynui 1961 metais sukūrė eismo psichologas Karlas Peglau. Iki tol specialiai pėstiesiems skirtų signalų apskritai nebuvo, tačiau kylanti nelaimingų atsitikimų gatvėse kreivė vertė ko nors griebtis. Tai, kad iš šviesoforų pradėjo šviesti būtent žmogaus siluetai, esą paremta psichologiniais tyrimais, nes buvo nustatyta, kad būtent patrauklūs simboliai priverčia žmones, ypač vaikus, greičiau reaguoti į perspėjančius ženklus.
Netrukus paaiškėjo, kad K. Peglau pavyko sukurti iš tiesų įtaigius simbolius, nes iš gatvių jie greitai "išėjo" į socialinį gyvenimą. Žali žmogeliukai tapo pagrindiniais vaikams skirtų mokomųjų filmukų apie saugų eismą personažais, jie ženkliukų ar raktų pakabučių pavidalu buvo įteikiami saugaus eismo konkursų nugalėtojams, vaikai rasdavo šiuos žmogeliukus spalvinimo knygelėse ir t. t.
Tad nenuostabu, kad su šiuo personažu išaugę "demokratiniai" vokiečiai ėmė laikyti jį savo identiteto dalimi. Po Vokietijos suvienijimo sugedusius šviesoforus keičiant vakarietiškais - su nuobodžiais ir neišraiškingais simboliais - skrybėlėti žmogeliukai turėjo natūraliai išnykti. Tačiau Rytų Berlyne gyvenę vokiečiai tam pasipriešino ir galiausiai bent iš dalies išsaugojo savo simbolius.
Pagaliau 1997 metais tapo aišku, kad žaliajam žmogeliukui bus leista gyventi toliau. Tiesa, jis vis dėlto buvo išgrūstas į šalutines gatves, o pagrindinėse, remiantis Vokietijoje galiojančia Eismo ženklų direktyva, pėstiesiems šviečia standartiniai europietiški simboliai.
"AMPELMANAS" IR PINIGAI
Impulsas visuomenės judėjimui išsaugant žaliąjį žmogeliuką buvo ir komercinio pobūdžio. Kaip ir to judėjimo išdava - šviesoforo simbolis tapo plačiai žinomu prekės ženklu, jo naudotojams iki šiol uždirbančiu didelius pinigus.
Įdomu tai, kad "ampelmano" suvenyrų parduotuvės veikia net Seule (Pietų Korėja) ar Tokijuje (Japonija), o garsiojo Los Andželo (JAV) rajono Holivudo valdžia šią figūrą nori įdiegti visų pagrindinių sankryžų šviesoforuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą