Apsisukimo vietose apsisuka... protas

Eismas mieste

Automobilių apsisukimo vietos svarbiausiose uostamiesčio gatvėse ne vienam vairuotojui kainavo ir tebekainuoja daug nervų - juos gadina eismo taisyklių nesilaikantys kiti vairuotojai.

Įdomiausia tai, kad išspręsti apsisukimo vietų problemą, kasdien kylančią šimtams
uostamiesčio vairuotojų, kainuotų nedaug - keliolika kelio ženklų. Tačiau jų statyti kažkodėl neskubama.

Taikos, Baltijos ir Statybininkų prospektuose, taip pat Šilutės plente ir Minijos gatvėse yra įrengtos apsisukimo vietos. Dauguma jų dar tarybiniais metais buvo padarytos gana plačios, kad jose įsitektų ilgieji "Ikarus" autobusai.

Tuo dabar naudojasi Kelių eismo taisyklių nežinantys arba jas sąmoningai ignoruojantys vairuotojai. Nors taisyklės liepia sukant arba apsisukant laikytis arčiau to kelkraščio, į kurio pusę ruošiamasi atlikti manevrą, nemažai vairuotojų net apsisukimo vietose bando aplenkti kitus automobilius, taip sukurdami avarines situacijas.

"Reikia pripažinti, kad padėtis apsisukimo vietose - dviprasmiška. Jos tikrai yra plačios, todėl nesąžiningi vairuotojai tuo ir naudojasi", - konstatuoja vienas labiausiai patyrusių vairavimo instruktorių Klaipėdoje Virginijus Peleckis.

Kaip tipišką pavyzdį jis nurodo apsisukimo vietą Taikos prospekte, ties Debreceno gatve.

"Vienas automobilis čia sukasi teisingai, laikydamasis arčiau kairiojo kelkraščio, o kitas jau apsisukimo vietoje jį lenkia. Paskui abu ruošiasi sukti dešinėn, į Debreceno gatvę, ir tada kyla avarinė situacija.

Įdomiausia tai, kad tas "teisingasis" vairuotojas, vadovaudamasis kliūties iš dešinės taisykle, turi praleisti nesąžiningą kolegą - antraip jis pats taps avarijos kaltininku, nors tokią situaciją sukūrė tas, kuris apsisukimo vietą įveikė ne pagal taisykles", - sako instruktorius.

Blogi įpročiai

Tačiau ne kartą teko matyti, kad ir vairavimo mokyklų automobiliai su mokiniais ir instruktoriais taip pat nesilaiko kelkraščio principo ir apsisukimo vietose užlenda tvarkingai važiuojantiems vairuotojams už akių.

V. Peleckis to neslepia, bet tokį nusižengimą aiškina būtinybe išsaugoti sveiką ir mokinį, ir automobilį.

"Esame priversti užlįsti už akių mes, antraip užlįs mums. Mokiniui bet kokia sudėtingesnė, net ir ne avarinė, situacija yra stresas, o apsisukimo vietose dėl patirties trūkumo jiems vairuoti dar sunkiau. Todėl čia patariame jiems laikytis arčiau dešinės pusės", - aiškina jis.

V. Peleckis viliasi, kad jau savarankiškai važinėjantys buvę mokiniai nebesivadovauja tokia atsargumo taktika ir vairuoja laikydamiesi taisyklių.

Ką pasakys komisija?

"Apsisukimo vietose palikta daug laisvės - ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. O kai yra neapibrėžtumas, kiekvienas nusprendžia elgtis savaip, kaip kam patogiau. Turint omenyje, kad mūsų vairuotojų ir mandagumas, ir atsakomybė nėra aukščiausio lygio, pakliūti į avariją apsisukimo vietose nesunku", - sako instruktorius.

Ką daryti, kad šios laisvės būtų mažiau, ir vairuotojų elgesį diktuotų ne improvizacija, o taisyklės?

"Patys matome, kad taisyklių sąžiningai laikosi ne visi. Išeitys apsisukimo vietose galėtų būti dvi. Pirma - pastatyti ženklus, nurodančius, kad galima suktis dviem eismo juostomis, aišku, ten, kur tam užtenka pločio.

Tada bus aišku, kad tas, kuris po apsisukimo manevro važiuos tiesiai, turės jį atlikti stovėdamas kuo arčiau kairiojo kelkraščio, o tas, kuris apsisukęs dar suks į dešinę - arčiau dešiniojo kelkraščio", - siūlo V. Peleckis.

Antra išeitis, jo nuomone - punktyrinėmis linijomis paženklinti, kur kokia juosta sukdamasis vairuotojas nuvažiuos.

"Tai - panašus sprendimas į pirmąjį, tik čia jau punktyrinės linijos vairuotojui rodytų kelią. Arčiau kairiosios pusės stovinčiam automobiliui po apsisukimo manevro jos lieptų važiuoti tik tiesiai, arčiau dešiniosios - tiesiai arba dar sukti į dešinę", - mąsto instruktorius.

Dabar - žodis miesto Saugaus eismo komisijai, reguliuojančioje klaipėdiečių vairavimo įpročius.

Tomas GUKAUSKAS