„Sugriaus mitą apie draugą“: Rusijoje nuspręsta nufilmuoti filmą apie „tikrąjį“ Staliną

Kūrėjas, scenarijų rašęs net 15 metų, neslepia savo ambicijų: jis siekia paneigti dešimtmečius galiojusias istorines nuostatas ir parodyti sovietų lyderį kaip asmenybę, kuri, jo nuomone, yra labiausiai apšmeižta visame XX amžiuje.

Kirilas Zikovas / Agentūra „Maskva“

Kova su Nikitos Chruščiovo palikimu

Pagrindinė filmo užduotis, pasak V. Bortko, yra meninis ir politinis revanšas prieš mitus, kurie pradėjo formuotis dar 1956 metais, po istorinio XX TSKP suvažiavimo. 

Tuomet Nikita Chruščiovas savo slaptame pranešime griežtai pasmerkė J. Staliną dėl masinių represijų, asmenybės kulto kūrimo ir karinių klaidų, taip pradėdamas „atšilimo“ bei destalinizacijos epochą.

V. Bortko teigia, kad jo tikslas nėra pavaizduoti lyderį tiesiog „gerą“ ar „blogą“. Jis siekia parodyti J. Staliną tokį, koks jis „buvo iš tikrųjų“ – kaip valstybės kūrėją, sugebėjusį šalį pastatyti praktiškai iš nulio ir paversti ją pasauline galybe. 

Režisierius akcentuoja ne represijų šešėlį, o pasiekimus, kurie pakeitė pasaulio jėgų pusiausvyrą.

Atominė bomba ir kosmoso eros aušra

Kino kūrėjo nuomone, J. Stalino valdymo laikotarpis turėtų būti vertinamas per techninės pažangos ir globalios įtakos prizmę. 

V. Bortko pabrėžia, kad būtent šio lyderio pastangomis buvo sukurta atominė bomba, kurią jis vertina ne kaip ginklą, o kaip sudėtingiausią technologinį laimėjimą, įrodantį valstybės galią.

Be to, režisierius meta iššūkį nusistovėjusiai nuomonei dėl kosmoso eros pradžios. 

Jo teigimu, pagrindai skrydžiams į kosmosą buvo padėti dar valdant Josifui Vissarionovičiui, o Nikita Chruščiovas tiesiog pasisavino svetimus laurus. 

Šiuo filmu V. Bortko tikisi ne tik papasakoti biografinę istoriją, bet ir iš esmės pakeisti dabartinį visuomenės požiūrį į vieną kontroversiškiausių praėjusio šimtmečio figūrų.