Prieš penkerius metus Jūsų vadovaujama įmonė šventė solidų jubiliejų - 50 metų. Kas pasikeitė per šiuos metus?
Buvo labai audringi ir permainingi metai. Atrodo, kad po Klaipėdą geltonieji "Ikarusai" važinėjo jau labai seniai, o juos išlydėjom tik prieš ketverius metus. Šiek tiek vėliau pakeitėme absoliučiai visus savo miesto autobusus į naujesnius, patogesnius - vokiškus MAN ir "Mercedes". Iš savo lėšų visiškai atnaujinome ir tarpmiestinius autobusus - neliko nė vieno, kuris neatitiktų europinių komforto standartų.
Parke įsirengėme autobusų diagnostikos centrą ir dabar galime tinkamai prižiūrėti sudėtingą techniką, paruošti autobusus techninei apžiūrai. Pirmieji Lietuvoje kartu su partneriais parke įrengėme ekologiškesnio ir pigesnio autobusų kuro - gamtinių dujų - kompresorinę.
Pasiekimas yra ir tai, kad išlaikėm rinką, nežlugom 2008 -aisiais, kai patyrėm didelių nuostolių dėl smarkiai išaugusių kuro kainų. Atsilaikėme ir po skaudžių mokestinių reformų, kai PVM padidėjo keturis kartus, o keleivių tuo pat metu sumažėjo beveik trečdaliu. Visa laimė, pas mus Klaipėdoje buvo pakankamai gera situacija - bendrovės neslėgė skolos, tad išsilaikėme ir laikomės. Bet pajamos smuko ir kai kuriuos planus teko atidėti.
Kiek metų dirbu parke, vis neapleidžia jausmas, kad tik išsprendei vieną problemą, jau nusiramini, planuoji naujus darbus ir vis atsitinka kas nors nenumatyto. Prisiminkite, ketverius metus bylinėjomės dėl teisės perstatyti savo autobusų stotį. Atrodo, kur čia problema - turtas mūsų, miesto valdžia idėją palaiko. Bet buvo inicijuoti keturi ikiteisminiai tyrimai. STT, prokuratūra, teismai, Viešųjų pirkimų tarnyba tampė miesto politikus ir mane. Buvo išpūstas skandalas - visa Lietuva aptarinėjo. Ir ką? Laimėjome visus teismus, stotį pastatėm. Jei nebūtų reikėję tiek bylinėtis, viskas būtų ir greičiau įvykę, ir pigiau kainavę.
Jei ne krizė, gal būtų dar gražesnė stotis buvusi, nors ir ši yra moderniausia ir jaukiausia Lietuvoje. Taip ir norisi paklausti visų, kurie daug kalbėjo apie visuomenės interesus ir visaip trukdė ją pastatyti: kokia stotis atitinka viešąjį interesą - seni griuvėsiai, ar ši - kurią dabar turime? Tad praėję penkeri metai nebuvo ramūs, bet vertinant darbus - labai prasmingi.
Minėjote, kad miesto transportas - didžiulė struktūra. Kaip vertintumėte Klaipėdos viešojo transporto sistemą, juk rinkoje dirbate su privačiais vežėjais, maršrutiniais taksi.
Prieš 15 metų Klaipėdoje buvo laukinis kapitalizmas. Daug kam atrodė, jog mieste gali dirbti daug vežėjų - autobusų, "mikriukų", taksi, "dušmanų" ir visiems nuo to bus geriau. Anaiptol. Kai gali važiuoti bet kas, bet kur, ir bet kada - yra ne sistema, o anarchija. Nežinau nė vienos civilizuotos Europos šalies, kur viešojo transporto rinka nebūtų reguliuojama.
Savo laiku uostamiesčio valdžia sugebėjo išlaikyti savo įmonę - Klaipėdos autobusų parką - ir jis tapo darnios mūsų miesto viešojo transporto sistemos pagrindu. Gal ir nekukliai skamba, bet tai faktas. Bendra bilietų sistema visuose miesto autobusuose, kontrolės, maršrutų sistemos sudarymo idėjos atėjo iš Klaipėdos autobusų parko.
Mūsų miesto transporto sistemoje paskutiniais metais nebuvo revoliucijų, nebuvo neapgalvotų sprendimų. Keleivius pervežant darniai dirba privataus ir municipalinio kapitalo įmonės - rinka subalansuota. Keleiviams važiavimo kaina yra nedidelė, egzistuoja lanksčios nuolaidos, pakankamai maršrutų visame mieste, transportas - geros būklės, jei lyginsime Klaipėdą su kitais Lietuvos miestais, o ne su Vokietija.
Žinoma, Klaipėdos viešąjį transportą reikia tobulinti - tai nenutrūkstamas procesas. Reikia nuolat galvoti apie paslaugos kokybės gerinimą, kad būtų daugiau maršrutų, kad žmonės patogiau galėtų atvažiuoti iš priemiesčių. Dabar Klaipėda viešojo transporto sferoje yra lyderė Lietuvoje.
Kartais su kolegomis iš kitų miestų pajuokaujame - gal Klaipėdos autobusų parko pamokos pravers ir visai šaliai, juk dabartinės Susisiekimo ministerijos branduolį sudaro būtent mūsų parke patirtį įgavę politikai: ministras Eligijus Masiulis ir viceministras Rimvydas Vaštakas yra buvę bendrovės valdymo organų nariai, o ministro padėjėjas Rolandas Bražinskas ir dabar yra vienas iš parko stebėtojų tarybos narių.
Kaip, Jūsų nuomone, atrodys Klaipėdos autobusų parkas dar po penkerių metų?
Kai nori dirbti, darbų netrūksta. Jau paruoštas parko teritorijos sutvarkymo techninis projektas - reikia rekonstruoti pastatus, gerinti darbo sąlygas serviso tarnybų specialistams. Sutvarkysim remonto bazę, atnaujinsime autobusų plovyklą. O keleivių aptarnavimas pakils į naujos kokybės lygmenį - pagal Europos Sąjungos direktyvas mokysime vairuotojus, kelsime jų kvalifikaciją, profesionalumą. Ir, tikiuosi, pirksime naujus autobusus.
Atrodo, kokia čia gali būti sąsaja tarp ekologijos, klaipėdiečių sveikatos ir miesto transporto. O priklausomybė - tiesioginė. Klaipėda kenčia nuo oro užterštumo, leistinos triukšmo ribos prie pagrindinių gatvių viršijamos kelis kartus. O kas pagrindinis teršėjas? 70 procentų pavojingų teršalų į miesto orą išmeta būtent seni automobiliai.
Mes pirmieji Lietuvoje pradėjome keleivius vežti gamtinėmis dujomis varomais autobusais. Tai buvo eksperimentas. Jo ekonominė nauda parkui nedidelė, tačiau ekologinė nauda miestui tikrai yra. Todėl vienas iš mūsų ateities planų yra būtent naujų, ekologiškų, tarp jų ir dujinių, autobusų įsigijimas.
Bus nauji miesto autobusai - viešasis transportas taps patrauklesnis ir populiaresnis. Daugiau keleivių persės iš senų automobilių į ekologiškus autobusus - bus mažiau teršiamas miesto oras, klaipėdiečiai bus sveikesni.
Miesto transportas yra vienas iš mūsų patogaus ir sveiko gyvenimo faktorių. Drįsčiau prognozuoti, kad jei per artimiausius penkerius metus viskas klostysis panašiai, kaip ir per praeitą penkmetį, tai transporto sferoje Klaipėdoje viskas bus labai gerai. Žinoma, su viena išlyga - jei niekas netrukdys normaliai dirbti.
Rašyti komentarą