Tiesa, Susisiekimo ministerijos atstovai tikslios posėdžio datos dar nežino.
Beje, Lietuva ir Lenkija yra labai panašioje situacijoje, tik Europos Komisija ieškinį prieš Lenkijos Respubliką dėl dešiniavairių automobilių pateikė pora mėnesių anksčiau, tad greičiausi abiejų šalių bylas dėl dešiniavairių registracijos ESTT sujungs ir jas nagrinės paraleliai.
Kol kas nėra žinoma, koks likimas laukia Latvijos ir Estijos - šiose šalyse, ministerijos žiniomis, irgi draudžiama registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje.
Leidžia reguliuoti savaip
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigia, kad Lietuva, kaip ir Lenkija, tikisi laimėti bylą, nes pateikti argumentai prieš tokių automobilių registravimą yra "svarūs ir įtikinantys".
Savo pozicijas Lietuva argumentuoja to paties ESTT išnagrinėta byla C-110/05 65, kurioje teismas pripažino, jog kiekviena ES valstybė narė turi teisę nustatyti, kokį saugumo keliuose lygį ji nori pasiekti ir kaip tai įvykdyti. O draudimo registruoti transporto priemones su vairu dešinėje pusėje tikslas yra ne tiek užtikrinti transporto priemonės kokybę, kiek jos vairuotojo ir aplinkinių saugą bei atgrasyti nuo didelio kiekio tokių transporto priemonių naudojimo Lietuvos keliuose, kuris neišvengiamai pablogintų bendrą eismo saugumo situaciją keliuose, teigia V. Pumputis.
Susisiekimo ministerijos nuomone, dešiniavairės transporto priemonės eksploatavimas dešinės kelio pusės eisme yra rizikingas, nesaugus ir reikalaujantis papildomų transporto priemonės valdymo gebėjimų ir įgūdžių, kurie pirminiame mokyme nėra įgyjami. Todėl esą pradedančiajam vairuotojui suteikus galimybę vairuoti dešinės kelio pusės eismui nepritaikytas transporto priemones, rizika pakliūti į eismo įvykį tik dar labiau išaugtų.
"Tai patvirtina Lenkijoje gyvenančių ir dirbančių Didžiosios Britanijos piliečių, kurie vairuoja transporto priemones su dešinėje pusėje esančiu vairu, patirtis. Jie pripažįsta, kad netgi asmeniui, turinčiam dešiniavairės transporto priemonės vairavimo įgūdžių, dalyvavimas kitos pusės eisme kelia labai daug nepatogumų, todėl jie priversti automobilyje įrengti vaizdo kameras, monitorius, kurie padėtų atlikti kitos mašinos lenkimą, arba apsisprendžia atsisakyti dešinės kelio pusės eismui nepritaikytų automobilių", - sako V. Pumputis.
Problema - lenkimas
"Nesutinkame su EK nuomone, kad transporto priemonės saugos kelyje požiūriu aktualia laikoma tik iš priekio artėjančių transporto priemonių vairuotojų akinimo problema. Mūsų nuomone, automobilis, pritaikytas eismui kaire kelio puse ir turintis vairą dešinėje, nuolat naudoti Lietuvoje yra nesaugus ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, lenkimo metu jis keltų grėsmę eismo saugumui", - sakoma Susisiekimo ministerijos rašte EK Generaliniam sekretoriatui.
MATOMUMO ZONOS vairuojant transporto priemonę su vairu dešinėje pusėje (RHD HGV) ir transporto priemonę su vairu kairėje pusėje (LHD HGV).
Pasak V. Pumpučio, dešiniavairio automobilio vairuotojas, atlikdamas lenkimą, ypač važiuodamas paskui autobusą, krovininį automobilį ar kitą didesnę transporto priemonę, ir norėdamas įsitikinti, kad lenkimui reikalinga juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, turės didžiąja automobilio korpuso dalimi išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą prieš tai net neturėdamas objektyvios galimybės įsitikinti, ar nėra priešpriešiais atvažiuojančių transporto priemonių.
Lietuvoje daugiausia yra kelių po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kuriuose transporto priemonių lenkimas pavojinguose kelio ruožuose ir sankryžų prieigose dažniausiai ribojamas kelio ženklais ir horizontalaus ženklinimo linijomis. Todėl, skirtingai nuo kitų Europos valstybių, kuriose didžiąją dalį kelių tinklo sudaro keliai su atskirtomis dviejų krypčių važiuojamosiomis dalimis, transporto priemonių lenkimas yra gana dažnas šalies keliuose.
Sunkiau pasukti kairėn
Kita priežastis - apsunkintas kairysis posūkis. Norint sankryžoje pasukti į kairę, eismui kaire kelio puse pritaikytos transporto priemonės vairuotojui dėl sumažėjusio matomumo lauko reiks palaukti, kol priekyje arba priešpriešiais važiuojančios ir kairįjį posūkį atliekančios transporto priemonės atlaisvins sankryžą.
Štai 2010 metais iki gruodžio Lietuvoje įvyko 234 automobilių susidūrimai sukant į kairę, kuriuose nukentėjo žmonės (2009 m. - 292), 6 eismo dalyviai žuvo (2009 m. - 12), 344 buvo sužeisti (2009 m. - 377).
"Keleivinių transporto priemonių (autobusai, mikroautobusai) su dešinėje pusėje įrengtu vairu ir kairėje pusėje įrengtomis keleivių durimis naudojimas keltų grėsmę keleivių saugumui jų įlaipinimo (išlaipinimo) metu", - dar vieną argumentą pateikia ministerija.
Pirktų dešiniavairius
Teigiama, kad Lietuvos gyventojų apsisprendimui perkant transporto priemonę didžiausią įtaką daro transporto priemonės kaina, o ne saugumas.
"Atsižvelgiant į tai, kad naudotos transporto priemonės, skirtos eismui kaire kelio puse su įrengtu vairu dešinėje, yra gerokai (40-50 proc.) pigesnės už eismui dešine kelio puse pritaikytas transporto priemones, tikėtina, kad tokių automobilių įsigijimas ir naudojimas būtų gana populiarus. Tai gali kelti papildomą grėsmę eismo saugumui", - sako V. Pumputis.
"Mūsų nuomone, Lietuvos teisės aktai, kuriais vadovaujamasi registruojant transporto priemones, niekaip nevaržo laisvo prekių judėjimo (importo, eksporto ar tranzito). Mūsų šalyje niekada nebuvo draudžiama transporto priemonių, pritaikytų eismui kaire kelio puse ir turinčių vairą dešinėje, prekyba. Importuotos minėtos transporto priemonės šalyje gali būti eksploatuojamos uždaroje teritorijoje, taip pat yra populiarios atsarginių transporto priemonių detalių rinkoje. Siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą, Lietuvos teisės aktai apriboja tik dešiniavairių automobilių naudojimą viešajame eisme", - teigia Saugaus eismo skyriaus vedėjas.
Senų nebėra?
Dešiniavairius automobilius buvo leidžiama registruoti iki 1993 m. gegužės 1 d. Susisiekimo ministerijos žiniomis, tokių automobilių techninei apžiūrai jau nėra pateikiama. Priežastis paprasta - senų japoniškų automobilių priežiūra buvo ypač sudėtinga, nes dešiniavairiai modeliai, skirti Japonijos rinkai, skirdavosi nuo Europos rinkai skirtų automobilių.
Lietuvoje naudotis kitur registruotais dešiniavairiais automobiliais galima tik 90 dienų per metus. V. Pumputis tikina, kad tą sukontroliuoti yra paprasta, nes dešiniavairių transporto priemonių vairuotojai policijos pareigūnams turi pateikti galiojančius civilinės atsakomybės ir techninės apžiūros dokumentus.
"Žinia, Jungtinėje Karalystėje senesnių automobilių techninės apžiūros galiojimas yra iki vienerių metų ir tai yra pakankamai brangi procedūra, nes tikrinama, ar sumokėti visi mokesčiai", - sako ministerijos atstovas.
Ek pradėjus reikšti pretenzijas Lietuvai dėl draudimo registruoti dešiniavairius automobilius pasigirdo kalbų, kad tą būtų galima leisti, tačiau jų vairuotojams ar savininkams taikyti juridinius ar finansinius barjerus, pavyzdžiui, įvesti didesnį registravimo mokestį, papildomą ekspertizę, gerokai brangesnį draudimą ar pan.
"Šie apribojimai puikiai veikia kitose šalyse, tačiau Lietuva laikosi nuomonės - saugumas turi būti svarbiausia, todėl apie tokius apribojimus rimtos diskusijos nėra", - sako V. Pumputis.
ESTT
Bylos dėl įpareigojimo nevykdymo
Šias bylas gali kelti Europos Komisija, jei ji mano, kad kuri nors valstybė narė nevykdo pagal ES teisę numatytų įpareigojimų. Tokias bylas taip pat gali kelti kita ES valstybė. Abiem atvejais teismas nagrinėja jų nurodytus tvirtinimus ir priima sprendimą. Jei nustatoma, kad valstybė kalta, ji turi nedelsdama ištaisyti padėtį. Jei Teismas nusprendžia, kad valstybė nesilaikė jo sprendimo, jis gali skirti baudą.
Kaip nagrinėjamos bylos?
Kiekvienai ESTT bylai nagrinėti paskiriamas teisėjas ir generalinis advokatas.
Teismo bylos nagrinėjamos dviem etapais: rašytiniu ir žodiniu.
1. Rašytinis etapas
Pirmiausia visos dalyvaujančios šalys už bylą atsakingam teisėjui įteikia rašytinius pareiškimus. Tuomet teisėjas parengia šių pareiškimų ir bylos teisinio pagrindo santrauką.
2. Žodinis etapas
Antras etapas - viešas teismo posėdis. Priklausomai nuo bylos sudėtingumo, ją gali nagrinėti trijų, penkių ar trylikos teisėjų kolegija arba visas ESTT. Teismo posėdyje išklausomi abiejų šalių advokatų argumentai, o teisėjai ir generalinis advokatas gali jiems pateikti klausimų.
Tuomet generalinis advokatas pareiškia savo nuomonę. Po to teisėjai kartu aptaria bylą ir paskelbia sprendimą.
Generaliniai advokatai turi pateikti nuomonę byloje, tik jeigu ESTT laikosi nuomonės, kad ta byla iškeliamas naujas teisės klausimas. Teismas nebūtinai laikosi generalinio advokato nuomonės.
ESTT sprendimai priimami balsų dauguma ir skelbiami viešo posėdžio metu. Teismo posėdžiai dažnai transliuojami ("Europe by Satellite").
Dešiniavairiai Lietuvoje
Per 2007-2010 metų laikotarpį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą buvo importuoti 9 066 automobiliai (8 283 M1 kategorijos ir 783 N1 kategorijos). 2007 m. buvo importuoti 1 693 M1 kategorijos ir 280 N1 kategorijos automobiliai; 2008 m. - 1 835 M1 kategorijos ir 165 N1 kategorijos automobiliai; 2009 m. - 2 244 M1 kategorijos ir 160 N1 kategorijos automobiliai; 2010 m. - 2 511 M1 kategorijos ir 178 N1 kategorijos automobiliai.
Apie 95 proc. į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės įvežtų transporto priemonių buvo su vairu dešinėje pusėje. Visi šie automobiliai buvo perdaryti pagal nustatytus reikalavimus ir pritaikyti eismui dešine kelio puse (vairas buvo perkeltas iš dešinės į kairę pusę) ir tik tada buvo užregistruoti Lietuvos transporto priemonių registre.
Moksliniai tyrimai
Lietuvoje nebuvo atlikta reikšmingų mokslinių tyrimų dėl dešiniavairių ir kairiavairių automobilių saugumo parametrų, kai eismas vyksta kaire kelio puse. Mūsų nuomonę, kad automobilis, pritaikytas eismui kaire kelio puse ir turintis vairą dešinėje, yra nesaugus, pagrindžia kitų šalių atlikti tyrimai.
JAV "Insurance Corporation of British Columbia" atliktame tyrime "The safety of right-hand-drive vehicles British Columbia" nurodoma, kad rizika pakliūti į eismo įvykį dešinės kelio pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kaire kelio puse, yra 30-40 proc. didesnė nei su automobiliu, pritaikytu eismui dešine kelio puse.
JAV NHTSA (National Highway Traffic Safety Administration) pateiktoje apžvalgoje "Requirements for importing vehicles into the United States" nurodoma, kad į Jungtines Valstijas importuojamoms transporto priemonėms, pritaikytoms eismui kaire kelio puse ir turinčioms vairą dešinėje, taikomi griežti apribojimai. NHTSA nurodo, kad JAV draudžiama naudoti transporto priemones, kurių vairas yra iš dešinės, išskyrus atvejus, kai transporto priemonės yra perdarytos pakeičiant vairo padėtį ir patikrinamos, ar jos atitinka kitus keliamus reikalavimus.
"The Scottish Executive Central Research Unit" atliktame tyrime "Tourist road accidents in rural Scotland" išnagrinėjo turistų padarytus eismo įvykius Škotijoje (ne gyvenvietėse) ir palygino su vietinių vairuotojų sukeliamais eismo įvykiais. Tyrimo metu nustatyta, kad turistai padarė daugiau eismo įvykių, negu vietiniai gyventojai. To priežastis - transporto priemonių su vairu dešinėje pusėje ir transporto priemonių su vairu kairėje pusėje nesuderinamumas, tai yra turistai sunkiai pripranta prie jiems neįprasto transporto priemonių valdymo.
Tyrime "Left-Hand Drive HGV's: Dangers and Solutions" yra nurodoma, kad transporto priemonės su vairu kairėje pusėje yra nepritaikytos Britanijos keliams, dėl to vairuojant transporto priemonę su vairu kairėje pusėje susidaro net 32 proc. didesnės nematomumo zonos, palyginti transporto priemones su vairu dešinėje pusėje.
Kanadiečių tyrimas "Analysis of the accident risk for right-hand drive vehicles in Quebec", kurio tikslas - nustatyti ir palyginti transporto priemonių riziką patekti į eismo įvykį dešinės kelio pusės eisme, kai vairas yra įrengtas dešinėje pusėje, byloja, kad rizika pakliūti į eismo įvykį dešinės kelio pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kaire kelio puse ir turinčiu vairą dešinėje pusėje, yra 32 proc. didesnė nei su automobiliu, pritaikytu eismui dešine kelio puse.
Statistika
Transporto priemonių susidūrimai yra ypač aktuali eismo saugumo problema Lietuvoje, nes, pavyzdžiui, 2009 m. jie sudarė 33 proc. (1 268) visų įskaitinių eismo įvykių, kurių metu žuvo 27 proc. (101) visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą