Dviratininkai ir pėstieji: fronto liniją nubrėžė valdžia

Du ratai

Vis daugiau klaipėdiečių mano, jog dviratis yra ne prabangos, o susisiekimo priemonė. Tačiau kaip tai paaiškinti pėstiesiems, kurie ramiai žingsniuoja dviračių takais?

Prieš kurį laiką Klaipėdos miesto valdžia trimitavo (šių "triumfo" dainų gaidų galima išgirsti ir iki šiol): "Mes įrengėme dviračių taką, jungiantį visą miestą."

Atrodo, dviratininkai ir dabar kas rytą už tai turėtų pabučiuoti Liepų gatvės 11 namo iškabą arba bent laiptelius. Tačiau jie neskuba to daryti, ir, atrodo, yra teisūs - valdininkai nesugebėjo darbų atlikti taip, kad ir pėstieji būtų sotūs, ir dviratininkai sveiki.

Į dviračius dėmesio nekreipė

Šiuos žodžius įrodo paprastas "Autosalono" eksperimentas - kelionė iš miesto centro į pietinę dalį ir atgal dviračiu.

Nors jam buvo pasirinktas net ne pats palankiausias "blogiems" įrodymams metas - ne vidurdienis ar šeštadienis, o aštunta valanda vakaro ir aštunta valanda ryto darbo dieną, - pėsčiųjų, visiškai nesuvokiančių, kad jie vaikšto takais, kuriais važinėja dviračiai, buvo apstu.

Vakarą, kai dauguma sėdi prie Europos futbolininkų pilnų televizorių ekranų, važiuodami nuo senojo turgaus iki Smiltelės gatvės dviračių take sutikome 13 pėsčiųjų, ėjusių ten, kur ir jie kelia pavojų dviračiu važiuojantiems asmenims, ir atvirkščiai.

Dar daugiau "nesusivokėlių" būta rytą - į mokyklą, darban ir dar velnias žino kur dviratininkams skirtomis raudonomis plytelėmis toje pačioje atkarpoje žingsniavo 19 miestiečių.

Žymėjimas - nesusipratimų priežastis?

Tuo maršrutu šių eilučių autoriui dviračiu teko važinėti ne kartą. Po daugelio "eksperimentų" įsitikinta: skambink skambučiu neskambinęs, tik vienetams pėsčiųjų paaiškėja minėtų raudonųjų plytelių paskirtis.

Ne vienas jų, net žodžiu paprašytas pasitraukti iš kelio, atrėžė necenzūriniais žodžiais. Aišku, tai - visuomenės išsilavinimo problema, tačiau, panašu, miesto valdžia - be pagyrų sau - irgi nepadarė nieko, kad nesusipratimų tarp dviejų taikių gyventojų grupių, pėsčiųjų ir dviratininkų, būtų išvengta.

"Problema yra aiški - neteisingas takų ženklinimas. Aiškūs ir jos sprendimo būdai, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė per trejus metus nesugebėjo nieko pakeisti. Valdininkai vis užsakinėja kažkokias studijas, rengia kažkokius projektus, nors tereikia vieno - pakeisti dabartinius klaidingus ženklus teisingais", - "Autosalonui" komentavo klaipėdietis Saulius Ružinskas, Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys.

Pasak jo, dviračių takai daug kur Klaipėdoje paženklinti neteisingai - turėtų būti pastatytas ženklas, nurodantis, kuria tako puse eiti žmonėms, o kuria - važiuoti dviračiams.

"O Taikos prospekte, tarp Sausio 15-osios gatvės ir keliuko į Rumpiškės gatvės kiemus, visiškas absurdas - viename šios atkarpos gale stovi vienoks ženklas, kitame - kitoks. Kaip eiti ir važiuoti šia atkarpa?", - pats savęs klausė S. Ružinskas.

Trūksta tvarkos

Be to, dviratininko teigimu, visur turi būti nupiešti dviračio simboliai. "Jį pamatęs žmogus supras, kad tai - dviračiams skirta tako dalis", - aiškina klaipėdietis.

Anot jo, iš pradžių turi būti sutvarkyta infrastruktūra, ir tik po to galima reikalauti sąmoningumo iš pėsčiųjų: "Dar viena nesąmonė - ta pati tako Taikos prospekte atkarpa. Dviratininkams skirtoji pusė išklota naujomis trinkelėmis, o pėsčiųjų šaligatvis - duobėtos plytelės. Natūralu, kad palijus žmonės vaikšto ten, kur nėra balų - dviračių taku."

Savivaldybės tarnautojai tikina bendraujantys su dviratininkams atstovaujančiais žmonėmis ir žiną jų problemas.

"Šiuo metu ruošiama atitinkama programa, kuri bus integruota į finansavimo programą. Tai reiškia, kad bus numatyti būtini infrastruktūros gerinimo darbai, ir numatytos lėšos jiems atlikti.

Kol kas negaliu detalizuoti, kur ir kokie darbai bus, nes programa - tik ruošimo stadijos. Tačiau su dviratininkų atstovais mes bendraujame, žinome jų pasiūlymus", - "Autosalonui" sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto tarnybos vedėjas Rimantas Mockus.

Tomas GUKAUSKAS