"Dyzelgeitas" per pusantrų metų neišsikvėpė

Vokietijos pareigūnai atliko kratą "Volkswagen Group" priklausančios "Audi" būstinėje. Šis tyrimas susijęs su koncerno emisijų skandalu.

Miuncheno prokurorai tyrimą dėl "Audi" pradėjo prieš keletą savaičių. Teigiama, kad "Volkswagen" bei "Audi" markių modeliai su dviejų litrų darbo tūrio varikliais sudaro didžiąją dalį automobilių, kuriuose buvo įrašyta programinė įranga, skirta apeiti emisijų testus.

"Audi" atstovas spaudai Moricas Drechselis (Moritz Drechsel) patvirtino, kad kratos buvo atliekamos bendrovės būstinėje Ingolštate bei gamykloje Nekarsulme. Žiniasklaidos duomenimis, kratų sulaukė aštuoni koncerno objektai, tarp jų - ir pagrindinė būstinė Volfsburge.

"Visiškai bendradarbiaujame su pareigūnais, nes mūsų pačių tikslas yra išsiaiškinti šią problemą", - kalbėjo "Audi" atstovas.

"Volkswagen"

Ramybėje nepaliekamas ir visas "Volkswagen AG" koncernas. Praėjusią savaitę Miuncheno prokuratūros darbuotojai iškrėtė jo vadovo Matiaso Miulerio (Matthias Mueller) biurą.

Per kratą pareigūnai patikrino 47 "Volkswagen" darbuotojų, tarp jų - paties M. Miulerio, taip pat "Audi" valdybos pirmininko Ruperto Štadlerio (Rupert Stadler) kompiuterius ir išmaniųjų telefonų atminties korteles.

O savaite anksčiau 28 Europos Sąjungos vartotojų teisių gynimo organizacijos pranešė ketinančios suvienyti jėgas reikalaudamos automobilių pramonės milžino išmokėti kompensacijas vairuotojams, kurie įsigijo jo išleistus dyzelinius modelius su įranga, skirta klastoti išmetamųjų dujų rodmenis.

Šią iniciatyvą remianti pranešė ir Europos Komisijos teisingumo komisarė Vera Jurova (Vera Jourova).

"Volkswagen" atstovai yra pripažinę, jog tokia programinė įranga buvo sumontuota maždaug 11 milijonų automobilių, parduotų visame pasaulyje, daugiausiai Europoje.

Nepaisydamos to, gamintojas atsisako išmokėti kompensacijas europiečiams, nors tą padaryti sutiko vartotojams JAV, kur šios sumos sieks milijardus dolerių. Manoma, jog vokiečių gigantas paprasčiausiai naudojasi nevienodais įstatymais, galiojančiais skirtingose Europos Sąjungos šalyse.

Tiesa, koncernas yra pažadėjęs sutvarkyti visus Europoje minėtą įrangą turinčius automobilius iki šių metų rudens.

"Daimler"

Šį trečiadienį paskelbta, kad Vokietijos prokurorai pradėjo tyrimą ir dėl mersedesų gamintojo "Daimler" darbuotojų veiksmų.

Pirminiais duomenimis, įtariama, kad Štutgarto koncerno atstovai galėjo sukčiauti ir apgaudinėti potencialius pirkėjus, ir šie veiksmai greičiausiai yra susiję su dyzelinių modelių taršos duomenimis.

Tiesa, daugiau žinių teisėtvarkininkai neskelbia. "Daimler" atstovai pareiškė, jog įstatymų nepažeidinėjo - tą įrodo Vokietijos transporto ministerijos atlikti automobilių emisijų testai.

"Renault"

Dar pernai rudenį prabilta, kad išmetamų dyzelinių variklių teršalų duomenis galėjo klastoti ir "Renault". Šių metų sausį Prancūzijos teisėtvarkininkai pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad "Renault" naudojo schemas, kurios per dyzelinių automobilių bandymus leido sumažinti į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų parodymus.

O štai dabar pranešta, kad pareigūnai atliko kratas koncerno gamyklose. Be to, užsiminta, jog duomenis klastoti prancūzai galėjo net ketvirtį amžiaus.

Patys "Renault" tokias kalbas neigia - jie tikino įstatymų nepažeidinėję ir apgaulingos įrangos nenaudoję.

"Fiat Chrysler"

Tokių pačių kaltinimų neišvengė ir bendra Italijos ir JAV automobilių gamintoja "Fiat Chrysler Automobiles" (FCA). Sausį ji apkaltinta nepranešusi JAV valdžios institucijoms apie savo dyzeliniuose varikliuose įrengtą programinę įrangą, reguliuojančią kenksmingų teršalų išmetimą.

JAV aplinkos apsaugos agentūra EPA pranešė, kad korporacija pažeidė įstatymus įrengusi tokią įrangą daugiau nei 100 000 "Jeep" visureigių bei "Dodge" modeliuose ir apie ją nepranešusi.

Panašūs įtarimai jau vasarį kilo ir Prancūzijos valdžiai. Pastaroji pareiškė mananti, kad keliuose FCA modeliuose realūs taršos rodikliai buvo net kelis kartus didesni nei leidžia aplinkosaugos normos. Pavyzdžiui, "Fiat 500X" modelio atveju šis skaičius siekė net 17 kartų, "Jeep Cherokee" - 8, ir pan.

Kovo 21-ąją pranešta, kad prancūzai, naudodamiesi pradine Konkurencijos, vartojimo ir sukčiavimo užkardymo valdybos DGCCRF informacija, pradės oficialų tyrimą prieš FCA.

Tokius įtarimus dėl itališkų ir amerikietiškų modelių ("Fiat 500X", "Jeep Renegarde" ir "Fiat Doblo") buvo išsakiusi ir Vokietija, tačiau, kaip įprasta, kompanijos atstovai kaltinimus neigė.

"Nebuvo jokių ketinimų sukurti sąlygas, kurios leistų iškreipti teršalų testų rezultatus. Tai visiška nesąmonė", - tada pareiškė FCA vadovas Serdžijus Markionė (Sergio Marchionne).

Tuo metu Italijos susisiekimo ministerija vasarį pranešė, esą pakartotinai atlikus testus, FCA modeliuose nerasta jokios į variklius įdiegtos nelegalios programinės įrangos.

"Nissan"

Aljanse su "Renault" esanti Japonijos kompanija "Nissan" dėl panašių priežasčių šių metų pradžioje pakliuvo į Pietų Korėjos pareigūnų dėmesio centrą.

Šalies valdžia pranešė su nepriklausomais ekspertais nustačiusi, kad vartotojai apgaudinėti dėl turbodyzelinių motorų taršos. Pranešta, jog elektroninė klastojimo įranga buvo montuojama 1,6 litro "turbodyzelį" (beje, "Renault" gamybos) turinčiame "Qashqai" krosoveryje.

Po tokių pranešimų Pietų Korėjoje buvo sustabdytas šio modelio pardavimas, jau parduoti 814 automobilių buvo atšaukti.

O vasarį šalies teisėtvarkininkai paskelbė, jog "Nissan" įtariamas manipuliuojantis duomenimis apie sedano "Infiniti Q50" kuro sąnaudas. Prekyba šiuo modeliu uždrausta, kaip, beje, ir BMW X5M bei "Porsche Cayenne" ir "Porsche Macan" modeliais.

"Mitsubishi"

Panašių kaltinimų neišvengė ir "Mitsubishi", ir ne bet kur, o savo tėvynėje. Pernai rugpjūtį Japonijos valdžia nurodė automobilių gamintojai pristabdyti aštuonių modelių pardavimus po to, kai buvo nustatyta, jog bendrovė falsifikavo duomenis apie sunaudojamų degalų kiekį.

Pažeidimai nustatyti "Outlander PHEV", "Pajero", "Delica", "Mirage" ir RVR modeliuose. Jų degalų sunaudojimas buvo sumažintas vidutiniškai 8,8 proc.

"Mitsubishi Motors" direktorių tarybos pirmininkas Osamus Masukas (Osamu Masuko) atsiprašė automobilių savininkų ir pažadėjo išmokėti jiems pinigines kompensacijas.

Beje, dar pernai balandį "Mitsubishi" pripažino mažinusi net 25 metus duomenis apie kai kurių modelių kuro sąnaudas. Iš viso duomenys buvo klastojami maždaug 625 tūkst. mažalitražių automobilių. Už tai kompanijai skirta 480 mln. jenų bauda.