Prie vairo
| G. Vaičekausko škodai jau yra tekę nukentėti nuo nedrausmingų eismo dalyvių - avarijos vietoje, dar degant policijos švyturėliams, neseniai įsigytą automobilį taranavo girtas vairuotojas |
Automobilių avarijomis žiūrovus kraupinančios ir auklėjančios "Balticum TV" laidos "reidas" vedėjas ir redaktorius Gintaras Vaičekauskas tikina esąs paprastas vairuotojas, kuriam pasitaiko ir į kito automobilio galą bakstelėti, ir į griovį nuriedėti.
Jis vairuoja ne taip ir senai - tik aštuonerius metus ir prisipažįsta nesantis vairuotojas profesionalas. "Į gyvenimo pabaigą daug dalykų pradėjau daryti - ir vairuoti, ir parašiutu šokinėti, ir net ilgus plaukus auginti", - sako žurnalistas.
- Vairuoti mokiausi su draugo mašina. Labai labai nauja, tik trijų mėnesių senumo. Jis mane mokė vairuoti, o aš su ta mašina į griovį esu įvažiavęs, ant šono apvirtęs. Tas draugas mane ir inspiravo pradėti vairuoti. Jis pasakė, kad aš turiu pradėti važinėti ir padovanojo man mašiną - "Ford Sierra".
Nejaugi anksčiau jokio noro vairuoti nekildavo? Ar buvote sėdėjęs prie vairo?
- Jokio noro anksčiau tikrai nebuvo. Jokio komplekso taip pat. Žmogus juk vertinamas ne pagal tai, ar turi mašiną.
O vairavęs buvau - ir "Kamazą", ir traktorių. Institute dar ir tokią karinę mašiną su vamzdžiu, su viskuo. Ir taip pavairavau, kad instruktorius uzbekas pasakė, jog su manim daugiau nevažiuos. Ten reikėjo ir slalomo trasą pravažiuot. Normalus tankas, tik mažiukas. Uzbekas mano daromuose posūkiuose porą kartų vos nenuvirto nuo bokštelio. Pirmąkart vis dėlto neišlaikiau, nes per greitai važiavau, visas tankas šokinėjo.
Gilioj jaunystėj, dar vienuoliktoj klasėj, irgi esu bandęs vairuoti. Mama turėjo tokį "zapą", kurį vėliau iškeitė į akordeoną. Važiuoju aš tuo "zapu", matau - iš priekio mašina atvažiuoja. Aš taip išsigandau, kad ant šaligatvio užvažiavau. O toje mašinoje sėdėjo milicininkai. Iškart jie mane "supakavo", nusivežė, tardė, o paskui aš gavau iš teismo raštą, kad esu skolingas valstybei dešimt rublių.
Sakote, kad yra tekę pačiam pakliūti į avarijas.
- Esu normalus vairuotojas, visiems juk gali nutikti. Avarijos net šiokio tokio patyrimo duoda.
Sausio pirmąją, dvyliktą valandą dienos, kai visi dar miega po šventės, visiškai blaivas aš nuvažiavau į policiją darbo reikalais, nusirašiau įvykių suvestinę ir važiavau į darbą. Ir staiga pamatau priešais S. Nėries gatve atvažiuojančią kriminalistų mašiną. Galvoju, ką jie čia dabar veikia. Suku į kitą gatvę, o ten ta sankryža tokia... Taigi bandydamas pro užtamsintus stiklus įžvelgti, kas toje mašinoje važiuoja, atsisuku - kad aš jau medyje "sėdžiu". Ir mašina dega. Tie pareigūnai pripuolė, girtas, sako. O aš juk blaivutėlis. Nustebo, kaip aš čia taip įvažiavau.
Esu netgi baustas. Už tai, kad važiavau prieš eismą. Kupiškyje. Niekaip nesuprantu, kaip man iš ten išvažiuoti, nes eismas ratu. Žinau, į kurią pusę man reikia, ir orientyrą - bažnyčią matau. O miestas tuščias - sekmadienis, tai aš ir pavažiavau... Žinoma, labai greitai mane ten puolė. Tokio baisaus pažeidėjo, kuris važiuotų prieš eismą Kupiškyje, policininkai nėra matę. Aš su viskuo sutikau, sumokėjau 125 litus. Taip mano dukra liko be kuprinės rugsėjo pirmajai, nes tada jau rugpjūčio pabaiga buvo.
Savo laidoje nevengiate paauklėti pažeidėjų. Ar Jums pačiam netenka pažeisti eismo taisyklių?
- Na, į avarijos vietą tikrai važiuoju greitai, bet dėl to, kad nenukentėtų žiūrovai. Be to, tas greitis yra proto ribų neviršija. Važinėju greitai, bet žinau, kas yra dar greičiau - kai krentu žemyn pilvu 250 km/h greičiu. Iššokęs iš lėktuvo patiriu didesnį "kaifą", negu greitai važiuodamas.
O vairuoti išgėrusiam neteko? Na, kad ir po poros bokalų?
- Jei neįkliuvau, vadinasi, girtas ir nevažiavau. Pats vairuotojo pažymėjimas įpareigoja valdytis dėl visko, kas susiję su alkoholiu. Be to, man pats principas neleidžia. Kiek būtų apskrities gyventojų, džiaugsmingai nusiteikusių, jeigu nuskambėtų, kad girtas Vaičekauskas įvažiavo į stulpą. Jei pasigeriu, važiuoju taksi.
Kokie automobiliai Jums patinka? Kokius esate vairavęs?
- Pirmasis buvo "Ford Sierra". Antrasis - "Ford Sierra". Tai buvo labai galingi automobiliai, su varomais galiniais ratais, o tai - solidumo ženklas. Pirmasis fordas buvo studentiškas - sportinis, dvejų durų. Antrasis - pikapas. Supermašina. Visa mano šeima tilpdavo miegoti. Dabar vairuoju trejų metų senumo "Škoda Octavia". Jaunatviška mašina, gale nepatogu sėdėti, ir sprendimų visokių keistų yra. Sėdėjau ir prie naujausios škodos vairo. Esu pastėręs nuo to, kas yra iš jos "išlaužta"...
Kas Jums apskritai yra vairavimas - tik darbas, ar dar ir malonumas?
- Vairavimas - "žiauriai" patogus dalykas. Kai mostelėjau į medį, buvo dešimt laipsnių šalčio, o man reikėjo nuo taško A iki taško B. Su taksi važiuoti kvaila, nes tik kokį litą penkiasdešimt kainuotų. Ir tada aš supratau, kaip yra nepatogu, kai ausys šąla.
Giedrė NORVILAITĖ
Rašyti komentarą