Saugaus greičio akcija vairuotojams nebuvo netikėta. Apie tai, kad visą savaitę policija šalies keliuose dirbs sustiprintu režimu tikrindama automobilių greitį, buvo plačiai informuojama. Tačiau ir šis perspėjimas vairuotojų sąmonės nepasiekė. Per penkias dienas policijos pareigūnai nustatė 15 atvejų, kai leistinas greitis buvo viršytas daugiau kaip 50 km/val., 40 atvejų - daugiau kaip 40 km/val., 180 atvejų - daugiau kaip 30 km/val., 363 atvejų - daugiau kaip 20 km/val. ir 347 atvejus, kai leistinas greitis viršytas 10 km/val.
Savaitei įsibėgėjus, balandžio 16-17 dienomis policija surengė vienos paros prevencinę priemonę, kurios metu keliuose įrengti matuokliai ir kelių policijos patruliai fiksavo net menkiausius greičio viršijimo atvejus. Patikrinus 488 550 važiavusių transporto priemonių nustatyta, kad 1598 vairuotojai viršijo leistiną greitį.
Per visą savaitę buvo nustatytas net 6951 greičio viršytojas. Stacionariais matuokliais - kiek daugiau nei 5 tūkst., kiti užfiksuoti iš nežymėtų automobilių ir rankiniu matavimu.
Tik vienu atveju pareigūnai greičio viršijimą galėtų pateisinti būtinuoju reikalingumu. Balandžio 17 d. kelyje „Vilnius - Lyda“ sustabdžius leistiną greitį viršijusį automobilį „Mercedes Benz“ paaiškėjo, kad juo į ligoninę skubėjo tėvai, veždami sužalotą sąmonės netekusį dvejų metų vaiką.
Absoliučios daugumos „skrajojančių“ vairuotojų pasiteisinimai policijos patruliams atrodė vaikiški: vėlavo į darbą, skubėjo pas gydytoją, į svarbų susitikimą ir pan.
Nenuostabu, kad būdami nedrausmingi namuose, mūsų vairuotojai pažeidinėja taisykles ir užsienyje. Tokius duomenis „Regitra“ gauna per transporto priemonių ir vairuotojų duomenų informacinę sistemą EUCARIS.
Pernai dėl užsienyje padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sulaukta apie 2,8 tūkst. užklausų apie Lietuvoje registruotas transporto priemones. Šiemet užklausų skaičius jau šoktelėjo iki 2,5 tūkst. Daugiausia tokių signalų atėjo iš Lenkijos, Austrijos, Vokietijos.
Kokias išvadas daro pareigūnai, gavę saugaus greičio savaitės rezultatus, „Vakaro žinios“ kalbasi su Kelių policijos tarnybos viršininku Gintaru ALIKSANDRAVIČIUMI.
- Rezultatus turime, skaičiai iškalbingi. Ar buvo dalykų, kurie jus nustebino?
- Gal pradėkime nuo pozityvių dalykų - visuomenės susidomėjimas didžiulis. Tai, matyt, rodo viena: vienaip ar kitaip, eismo saugumu esame susirūpinę visi. Didžiausias susidomėjimas dėl greičio viršijimo iki 10 km/val. Aš daryčiau išvadą, kad tas įspėjimas, nuobauda, kuri dabar numatyta sankcijoje, vis dėlto yra per švelni. Per kelerius metus, kol ji galioja, mes nutylėdami pripratome viršyti greitį ir nesulaukti didesnių sankcijų. Kita vertus, pastebėjau ir žiniasklaidoje, ir politikų skeptišką vertinimą: policija džiūgauja, kad nustatytas didžiausias kiekis pažeidėjų. Nieko panašaus. Mes džiūgausime kartu su visais eismo dalyviais, kai Europos Sąjungoje pakilsime nuo trečios vietos iš dugno. Galėtume ilgai operuoti skaičiais, kiek sulaikyta greitį viršijusių vairuotojų. Jeigu vien už tai gautume atlygį ir tai būtų vienintelis mūsų darbo kriterijus, patikėkite, pribausta būtų kur kas daugiau. Pagalvokime, kasmet trys ar keturi šimtai tūkstančių pažeidėjų. Palyginti su gyventojų skaičiumi šalyje, kiekvieną vairuotoją tenka nubausti po kelis kartus, kad susivoktume, jog taisyklių reikia laikytis ne tik tam, kad nepakliūtume policininkui, o kad apsaugotume kitus eismo dalyvius.
- Vargu ar tą „nekaltą“ greičio viršijimą iki 10 km per valandą galima vadinti visuomenės susidomėjimu. Gal greičiau diskusija, ar ne per daug policija priekabiauja?
- Visuomenė toleruoja, kaip ji mano, smulkmeniškus eismo pažeidimus. Viršysi 5 kilometrais - nieko. Kiti, vairuojantys automobilius su vadinamaisiais autopilotais, nusistato 9 ar 10 km viršaus žinodami, kad už tai nieko nebus. Bet kitą kartą pagalvoji, kad dažnai ir tiek viršytas greitis sukelia eismo įvykį. Todėl pamažu reikia kalbėti apie tolerancijos pabaigą ir atsigręžti į Vakarų Europą, kur beveik už kiekvieną viršytą kilometrą daugelyje valstybių skiriamas tam tikras baudos dydis. Tikriausiai sutiksite su manimi, kad viršyti leistiną greitį vienu ir devyniais kilometrais - skirtingi dalykai. Ir reakcija, ir stabdymas visai kitokie. Aš linkęs manyti, kad ne ryt poryt, bet tolesnėje perspektyvoje esamą tvarką reikės peržiūrėti. Kai kuriose valstybėse, sakau kaip pavyzdį, viršijęs greitį 24 km gauni 240 eurų baudą, 25 kilometrais - 250. Už kiekvieną viršytą kilometrą yra fiksuota bauda. O mes baudžiame dabar „šakučių“ principu: yra baudos skyrimo taisyklės, skiriamas vidurkis, jeigu yra lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama į vieną pusę, sunkinančių - didinama į kitą. Apie tai reikia diskutuoti.
- Apie kokias greičio „tolerancijos ribas“ dabar galima kalbėti? Ar dar yra tokios?
- Stacionarūs greičio matuokliai tikrai matuoja ne nuo tos dalies, už kurią skiriamas įspėjimas. Pažeidimo tyrimas policijai irgi kainuoja. Toks paprastas pažeidimas - ir policijos darbas, ir spausdintuvas, ir susirašinėjimas - kainuoja 10-12 eurų. Manęs turbūt niekas nesuprastų, jeigu kiekvienas pažeidimas būtų tiriamas, į biudžetą įplaukų nebūtų, o vairuotojams būtų tik pagrasoma pirštu. Įspėjimas irgi yra nuobauda, ji turi pasekmes. Kam rūpi nepriekaištinga reputacija, kad vardas būtų nesuteptas, turėtų įsidėmėti - įspėjimas yra administracinė nuobauda.
- Gautas įspėjimas nėra vien nekaltas pagrūmojimas?
- Jeigu per metus padarysite dar vieną pažeidimą, gautas įspėjimas bus jau sunkinanti aplinkybė. O jeigu už pažeidimą numatyta sankcija - įspėjimas arba bauda, tai antrą kartą įspėjimo tikrai negausite ir negalėsite tartis su valstybe dėl pusės baudos.
- O „tolerancijos ribos“ greitį fiksuojant rankiniais matuokliais?
- Pastaruoju metu po truputį atsiranda tokių pažeidimų, kai baudžiami žmonės už viršytą iki 10 km greitį. Tą visos paros greičio fiksavimo dieną už tą pirmą dalį (viršijus iki 10 km - red. past.) patruliai nemažai pažeidėjų nubaudė įspėjimais. Kalbant apie stacionarius greičio matavimo prietaisus, priklausomai nuo modifikacijos, jie paklaidą nuo 1 iki 3 km bet kokiu atveju iš karto įskaito pažeidėjo naudai. Jeigu patrulis nustato rankiniu matuokliu, jis pažeidėjui turi parodyti patikros sertifikatą. Ta paklaida taip pat vertinama pažeidėjo naudai.
- Buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius kadaise buvo įspėjęs kelių eismo priežiūros pareigūnus pernelyg nepriekabiauti, būti atlaidesniems, neįžūliems, nesistemingiems KET pažeidėjams...
- Aš irgi būčiau linkęs manyti, kad vis dėlto reikia žmogiškumo, tačiau mūsų atliktos analizės rodo, kad neretai smulkmeniški pažeidimai, dėl kurių buvome raginami lanksčiau elgtis, žiūrėti pro pirštus, padėties keliuose nekeičia. Jeigu pagal tai būtume bent ES viduryje, galima būtų apie tuos dalykus šnekėti. Bet šiandien galima teigti viena: mažas, menkas, nežymus pažeidimas gimdo didesnį, iš to vyksta nelaimės, ir tenka mums visiems brangiai mokėti.
- Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria kelių parlamentarų siūlymams už greičio viršijimą didinti baudas. Esą tai nesumažintų pažeidimų. O jūs irgi taip manote?
- Baudos ir taip yra nemenkos, jeigu žiūrėtume pagal mūsų šalies piliečių pajamas. Aš lūkesčius sieju su balų sistemos sugrąžinimu. Sistemingiems pažeidėjams tai turėtų būti žinia, kad balų krepšeliui ištuštėjus į jį reikės įdėti vairuotojo pažymėjimą ir atnešti į policiją. Kai kas bando apeliuoti, kad mes visai užsmaugsime vairuotojus vien drausdami, bausdami. Bet šiandien taip nėra. Politikai tai irgi supranta.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą