Skubančiame pasaulyje įpratome vienu metu užsiimti keletu reikalų, deja, ne visada susimąstome apie grėsmes. Štai Vokietijos gatvėse jau statomi specialūs įspėjamieji ženklai, kuriuose vaizduojami žmonės, nuleidę galvas ir naršantys mobiliaisiais. Problema, kai eisme svarbiausias tampa telefonas, bet ne žmogaus saugumas, pasaulyje auga. Nors mūsų šalies gatvėse minėtų ženklų dar nėra, kalbėjimasis, naršymas mobiliuoju vairuojant, einant gana dažnas dalykas. Tai tikrų tikriausia priklausomybė. Apie tai kalbamės su psichoanalitiku Albinu BAGDONU.
- Kodėl daugumai žmonių sudėtinga atprasti nuo kalbėjimo, naršymo mobiliuoju kelyje?
- Atsiranda daug naujovių ir šioms žmogus yra imlus. Taigi čia reikėtų kalbėti apie atsakingumo stoką. Visi žmonės, ne tik lietuviai, pasižymi stipriu polinkiu į destruktyvų, neapgalvotą elgesį. Kaip yra priklausomybė nuo alkoholio, taip yra priklausomybė nuo kompiuterio, mobiliojo telefono, kitų daiktų. O mobilusis apskritai lengviausiai pasiekiamas dalykas. Žmonėms sunku laikytis tam tikro režimo, o šiuo atveju režimas būtinas. Vairuojant suskambo telefonas - atsiliepkite tik tuomet, kai saugiai sustojote.
Kuo didesnė technologijų įvairovė, tuo daugiau pavojų. Taigi sulaukiame socialiai nepageidautinų apraiškų. Mobiliojo telefono funkcijos tiek prasiplėtė, kad šis tapo nepakeičiamu daiktu visuomenei.
- Tačiau nė vienas nenorime būti sužaloti ar netekti gyvybės todėl, kad užsižiūrėjome į telefoną naršydami, rašydami žinutes, kalbėdami.
- Žinoma. Jei žmogus priklausomas nuo mobiliojo, juk nebėgs pas psichologą, kad šis atpratintų nuo tokios priklausomybės. Todėl patariu užsiimti autopsichoterapija, susiplanuoti savo dieną, susiplanuoti kasdienius veiksmus. Kasdienio gyvenimo situacijose vyrauja vadinamasis greitasis arba emocinis mąstymas, tuomet asmuo racionaliai negalvoja, pavyzdžiui, vairuojant suskambo telefonas, jis automatiškai griebia jį, nes, kaip minėjau, vadovaujasi ne racionaliu mąstymu, o greituoju.
Dirbantiems, aktyviems žmonėms visada trūksta laiko, todėl jie vienu metu daro keletą darbų. Viena vertus, gerai, tačiau, kai kalbame apie saugumą kelyje, tai nėra gerai. Atvirkščiai. Todėl žmogus turi įvertinti kontekstą. Vairavimas ir kalbėjimas telefonu nėra tas pats, kas skaityti knygą namie ir kalbėti telefonu. Supraskime tai.
Reikia susidėlioti savo galvoje, ką galima daryti tam tikrose situacijose, ko - ne. Suvokime, automobilis yra pavojingas daiktas, todėl vairuoti turime atsakingai, jokio kalbėjimo mobiliuoju. Kodėl ne visi tą suvokiame? Natūralu, mes bijome gyvačių, plėšrūnų, bet nejaučiame automobilių baimės, nors avarijos susijusios su sveikata, gyvybe. Tiesiog technika žmonijai dar gana naujas dalykas, todėl mes neturime jos baimės. Tas, kuris patyręs skaudžių įvykių, be abejo, bus atsargesnis. Bet ne visi turi vidinės baimės mechanizmą. Taigi kontroliuokime savo elgesį, mąstykime, kas gali nutikti dėl vienų ar kitų neapgalvotų veiksmų. Nors ir nėra lengva kontroliuoti savo gyvenimą.
- Kas lengviau įninka į priklausomybę nuo mobiliojo?
- Jauni greičiau įpranta. Moterys truputėlį mažiau nei vyrai, nes moterys iš prigimties atsargesnės, konservatyvesnės, jų savisaugos instinktas stipresnis.
Tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti pokalbiams su vaikais apie grėsmes naudojantis mobiliuoju telefonu, ypač kai vaikai naudojasi jais gatvėje. Dabar labai populiarūs socialiniai tinklai, visi skuba kuo greičiau dėti naujausią informaciją, nuotraukas, nesvarbu, ar eina, ar važiuoja.
Jeigu kas nors blogo nutinka, žmogus pratęs kaltinti aplinkybes, bet ne save patį. Vis dėlto patys žmonės kuria situacijas, o ne situacijos žmones. Todėl reikia visada savyje ieškoti priežasčių. Nuo mūsų pačių priklauso, kiek saugūs būsime kelyje.
Jurgita, mama:
Pati nevairuoju, bet, kai einu per perėją, visada kelis kartus apsidairau, tenka kartais kalbėti mobiliuoju telefonu einant per perėją, bet visada esu budri. Turiu vaikų, taigi saugumas kelyje yra mano šeimos prioritetas. Mano nuomone, gal ir neprošal įspėjamieji ženklai tam tikrose rizikingose vietose, kurie signalizuotų eismo dalyviams, kad nevalia kalbėtis, naršyti telefonu socialiniuose tinkluose, kai eini per kelią, juk užsižiopsojus gali nutikti bet kas. Žmonės šiais laikais išsiblaškę, „sulindę“ į mobiliuosius. Rodos, realybė jiems ir neegzistuoja, tai pavojinga, žmogus turi būti atsakingas. Ne mažiau pavojinga vaikščioti su ausinėmis, įsijaučiama į muziką, nieko aplink nebegirdima.
Juozas, statybininkas:
Nėra net klausimų, jei eini per gatvę ar vairuoji, jokių šalutinių darbų neturi būti, jokio kalbėjimo ar rašymo mobiliuoju telefonu. Pats, kai vairuoju ar einu, mobiliuoju nesikalbu ir nenaršau. Man tai savaime suprantamas dalykas. Jeigu jau labai svarbus reikalas, saugiai sustoju ir tik tada kalbuosi mobiliuoju telefonu. Aš pratęs saugiai elgtis kelyje, manau, tokie dalykai labai priklauso nuo asmeninės žmogaus kultūros. Jeigu vairuotojas ar pėsčiasis nėra kultūringas, tai jis ne tik mobiliuoju kalbės vairuodamas ar eidamas, bet ir kitus pažeidimus darys - ne vietoje pereis gatvę ir panašiai. Žinoma, kalbėjimasis mobiliaisiais vairuojant yra problema. Pastebiu, kad ypač jaunimas be mobiliojo negali gyventi.
Ieva, architektė:
Jei einu per sankryžą, gerai apsidairau, nors ir dega žalia šviesoforo spalva. Pati esu mama, reikia didesnės atsakomybės, manau, esu atsakingas žmogus. Jei vairuoju ir suskamba telefonas, visada sustoju ir tik tada kalbuosi. Galiu pasidžiaugti, kad mano aplinkoje irgi atsakingi žmonės, niekada nenaršo, nerašo SMS ir nekalba mobiliuoju, kai vairuoja. Reikia būti susikoncentravus į tai, ką darai, ir neturėti šalutinių veiklų, tuomet ir būsime saugūs.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą