Šį savaitgalį Lietuvoje sinoptikai prognozuoja svilinančius karščius, todėl pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė pataria vairuotojams iš anksto nusiteikti intensyvesniam eismui automagistralėse. Vykstantys automobiliu prie jūros, ežero ar į sodybą turėtų pasiruošti ilgesnėms kelionėms bei atkreipti dėmesį į karštį, kuris išblaško vairuotojų dėmesį, sukelia fiziologinių nepatogumų, todėl transporto priemonės vairuotojai greičiau praranda savitvardą.
"Karštomis vasaros dienomis vairuotojai dažnai greičiau susinervina ir tampa pažeidžiamesni aplinkos dirgikliams, sumažėja jų dėmesingumas: sėdę prie vairo sunkiau susikaupia, dažniau pažeidžia eismo taisykles, juos labiau piktina kiti eismo dalyviai – visa tai kelia neigiamas emocijas keliuose.
Vasaros metu, ypač kai termometro rodyklė artėja prie 30 laipsnių karščio, vairuotojus dar labiau pykdo stovėjimas spūstyse, kadangi norintiems savaitgaliui ištrūkti į pajūrį ar kitas poilsio vietas, dažnai tenka atstovėti spūstyse, girdėti kitų vairuotojų ar keleivių replikas ir nepasitenkinimo žodžius, kurie sukelia susierzinimą ar net pyktį", – sakė psichologė, bendrovės "Lietuvos draudimas" socialinio projekto "Nulis pykčio" konsultantė E. Masalskienė.
"Karštą dieną agresyvaus vairavimo sąlygos automagistralėse iš tiesų puikios. Automagistralėse labai daug vietos "išsilėkti" – jei žmogus jaučia neigiamas emocijas dėl karščio ar yra sukaupęs daug pykčio dėl asmeninių priežasčių, jam lengviau spausti akseleratoriaus nei stabdžio pedalą", – tvirtino E. Masalskienė.
Ji pridūrė, kad supykusio vairuotojo organizme kaupiasi adrenalinas, kurį reikia išnaudoti, o stengiantis tą atlikti galima sukelti pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys rodo, jog vasarą Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, lyginant su pavasario mėnesiais, išauga daugiau nei 30 procentų. Nors Lietuvoje kol kas nėra atlikti tyrimai, kiek pyktis prisideda prie šios statistikos augimo, tačiau yra žinoma, kad vasarą vairuotojai dažniau viršija saugų greitį.
Draudimo bendrovės žalų statistika taip pat atskleidžia, jog automobilių avarijos vasaros sezono metu iš miesto gatvių persikelia į pajūrį, kurortinius miestus bei didmiesčių rajonus: šalia ežerų, upių, poilsiaviečių ir kitų pramogų vietų. Pavyzdžiui, vasarą automobilių avarijų skaičius sostinės gatvėse, palyginti su pavasariu, sumažėja 14 proc., tuo tarpu Vilniaus rajone išauga daugiau nei ketvirtadaliu.
Vasarą avarijų, palyginti su pavasariu, taip pat padaugėja Molėtų (30 proc.), Zarasų (22 proc.), Trakų (10 proc.) rajonuose, taip pat Druskininkų mieste (7 proc.). Visgi didžiausias avarijų skaičiaus augimas fiksuojamas Palangoje ir Pagėgiuose – daugiau nei 2 kartus bei Neringoje – beveik 4 kartus daugiau nei pavasarį.
Psichologė pastebi, kad pykčio protrūkiai vasarą dažniausiai kyla dėl perkaitimo, didesnės oro temperatūros, kuri didina nuovargį, nepatogumo jausmą ir irzlumą aplinkai. Todėl vairuotojams rekomenduojama atsivėsinti automobilio saloną iki jiems tinkamos temperatūros. Tai natūraliai sumažina ir galintį kilti agresyvų elgesį prie vairo, nes žmogus tiesiog geriau jaučiasi.
Vairuotojams vasarą taip pat pravartu su savimi visada turėti vandens, kuris numalšintų troškulį, ypač žinant, kad yra tikimybė patekti į automobilių spūstis.
"Alkoholinių gėrimų reikėtų vengti net ir automobilyje sėdintiems keleiviams, kadangi alkoholis sustiprina emocijas, tad jei esate susierzinę, alkoholis sukels dar didesnių nepatogumų", – pataria psichologė.
Ji rekomenduoja, jei yra galimybė, karštuoju dienos metu nevažiuoti automobiliu, o jei tai neįmanoma, rinktis ankstyvąsias keliones, kai saulė dar nebūna aukštai pakilusi, tuomet karštis nebus toks nepakeliamas ir eismas nebus toks intensyvus.
Pasak psichologės, šiais laikais pykčio protrūkių tarp žmonių pasitaiko vis dažniau, kadangi spartėja gyvenimo tempas, žmonės jaučia didesnę įtampą, stresą, o pridėjus šalutinius aplinkos poveikius: nuotaiką, eismo spūstis, šaltį, karštį, neigiami pojūčiai dar labiau paaštrėja. Beje, daugelis žmonių mano, kad pykčio nesugeba suvaldyti tik neišsimokslinę ar nekultūringi prasčiokai, tačiau tos pačios problemos ištinka ir išsilavinusius, svarbius postus užimančius vadovus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą