Kelininkai: "Darome pigiai, bet brangiai"

"Vakarų ekspreso" organizuojamus "Metų klaipėdiečio" rinkimus, uostamiesčio sportininkus ir kitus projektus remiančios bendrovės atstovai tikina, kad svarbu gerais darbais ne tik įsilieti į bendruomenę, bet ir parodyti bendruomenei vadovaujančių žmonių klaidas. O tokių pastebima itin daug.

Piktina dviratininkus

Ilgametę patirtį kelių tiesyboje sukaupęs ir šiuo metu kelių tvarkymo ir tiesimo bendrovei "Eurovia Lietuva" vadovaujantis jos generalinis direktorius S. Kablys negali pro pirštus žiūrėti į dabar vykstantį sostinės Neries krantinės remontą.

"Neries krantinės yra gyvos - ten nuolat vyksta judėjimas. Anksčiau buvome padarę vizualizacijas, išskyrėme pėsčiųjų taką bei raudono asfalto taką dviratininkams. Viskas buvo gražiai planuojama, tačiau avarinės būklės krantines sugalvojo staigiai ir pačiu primityviausiu būdu sutvarkyti - įdėjo pinigus, krantinę lyg ir aptvarkė, bet ji nei patraukli, nei graži, nei puoš miesto", - sako S. Kablys.

NUOMONĖ. "Eurovia Lietuva" generalinis direktorius Stanislavas Kablys įsitikinęs, jog miestai modernės, kai valdininkai sugebės sau išsikelti ir įgyvendinti iššūkius. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Direktorius patvirtina ir žiniasklaidoje nušviestą vilniečių nepasitenkinimą - pilkomis trinkelėmis krantinę nukloti nusprendę sostinės valdininkai sukėlė dviratininkų pyktį - jiems neišskirtas takas, o dviračius teks laužyti tratant trinkelėmis.

Klaipėdoje atnaujintoje Debreceno aikštėje raudono asfalto atkarpą dviratininkams paklojusios bendrovės vadovas tvirtina, jog jį nuvylė sprendimas nepasinaudoti Vakaruose seniai taikomu būdu išskirti pėsčiųjų ir važiuojančiųjų srautus - važiuojant asfaltuotu taku dviratininkams nereikia kentėti vibracijos, toks takas ilgaamžiškesnis, nereikia perdažyti nuolat nusitrinančių skiriamųjų linijų.

"Buvo padaryta tarsi gesinant gaisrą. Kylant nepasitenkinimui reikės ardyti trinkeles, jas tvarkingiau sudėti, o tai kainuos dvigubai. Juolab kad šiuo metu ten tvarkomas tik gabaliukas, kuris vėliau iškris iš konteksto. Ar vertėjo tą daryti? Tokiais trumpalaikiais sprendimais gaisras prigesinamas, tačiau pralaukę kelias dienas ar mėnesį valdininkai galėjo priimti daug geresnį sprendimą", - sako S. Kablys.

Vyras populiarėjant "žaliajam" transportui spalvotam asfaltui piešia puikią ateitį. Nors į asfaltą "įdėti" spalvą kainuoja kiek brangiau, nei kloti įprastą juodą dangą, pastebima didesnė jo nauda - kai pėstiesiems patogiau eiti trinkelėmis, dviračiu žymiai komfortiškiau važiuoti asfaltu. Be to, asfaltą išskiriant ryškia spalva, žmonės psichologiškai geriau orientuojasi ir neapdairiai nežengia į važiuojantiems skirtą tako dalį.

"Mieste įsivyrauja saugumas ir taika. Pasaulis atranda to naudą, tokie takai ypač išpopuliarėjo Viduržemio jūros kurortuose, kur išskirtinės spalvos taką pamato visi", - sako S. Kablys.

Beje, "Eurovia Lietuva" vadovas pastebi, jog naujų technologijų naudojimui dažniausiai pasiduoda mažos Savivaldybės - spalvoto asfalto takai nutiesti Elektrėnuose, Vievyje ir kitur, Pabradėje "Eurovia Lietuva" specialistai vykdė dangos šaltąjį permalimą.

"Galbūt mažesniuose žmonių ratuose ne taip konservatyviai žiūrima. Bet ar neatrodo kvailai, kai Vilnius, Klaipėda ar Šiauliai lieka lyg ir nuskriausti, o rajonuose daromos įspūdingos reprezentacinės aikštės, nors žmonės iš ten išvažiuoja, o turistai niekada ir neatvažiuos? Verkiama, kad kruiziniai laivai nenori į Klaipėdą atplaukti, bet kaip jie norės, kai miestą apleidžiame, o už tuos pinigus remontuojame kaimelius?" - stebisi direktorius.

Pastebi neūkiškumą

Didelį politikų neūkiškumą S. Kablys įžvelgia ir gatvių tvarkyboje.

"Pavasarį visuose miestuose pradedamas duobių lopymo vajus. Lopyti duobes kainuoja brangiai, tai - tarsi vaistai ant danties - numalšina, bet praėjus dienai ar dviem vėl skauda", - sako S. Kablys. Ilgametę patirtį kelių tiesimo srityje turintis vadovas tvirtina, jog susidėvėjusi danga, kad ir kiek ją lopys, neatlaikys iki kitų metų, o pinigai bus iššvaistyti nei estetiškai atrodančioms, nei patogioms gatvėms.

Lietuvoje kelią sunkiai besiskinantis dangų atkūrimas nėra brangus, tačiau miestai tuo naudojasi retai. Esą didžiausia problema - primityvus valdininkų mąstymas: nereikia sukti galvos, niekas nebara, o palopymas neva pigus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje - brangus.

"Galima padaryti geriau ir ne ką brangiau. Pavasarį lopė Jakų žiedą - tiek duobių prilopė, nors panašiai būtų kainavę asfaltu pakloti naują ploną sluoksnį, kuris laikytų apie 10 metų. Paminėsite mano žodį - ateis pavasaris, vėl bus tas pats - suvažiuos frezos, užlopys duobes, vairuotojai kratysis toliau", - aiškina S. Kablys.

"Eurovia Lietuva" siūlo naują technologiją - šaltą asfalto atnaujinimą. Su freza nuimamas asfalto sluoksnis iki pat apačios, masė sumalama, į ją dedama cemento, emulsijos ir tas pats asfaltas klojamas iš naujo.

Kliudo biurokratija

Naujoves kelių tiesyboje ir tvarkyboje į Lietuvą sunku įdiegti. S. Kablys pripažįsta, jog koją neretai pakiša iš anksto "užprogramuotas" valdininkų mąstymas, šimtai biurokratinių procedūrų ir negebėjimas į miesto tvarkymą pažvelgti kitu kampu.

"Valdininkų smegenyse tarsi užprogramuota, kad jei bus išleista nors centu daugiau - juos bars. Reikia žiūrėti kompleksiškai ir pamatyti visą pyragaitį. Sakykime, įdiegus inovacijas padidėja saugumas, o dabar, kai stengiamasi viską padaryti kuo pigiau, susižeidžia ir net žūva žmonės, o valstybei tai kainuoja daug brangiau nei keli sutaupyti eurai. Atrodo, daroma pigiai, bet iš tikro - brangiai", - sako direktorius.

Pigumo problema, anot S. Kablio, įsišaknijusi daug giliau - blogi sprendimai prasideda renkantis pačius pigiausius projektuotojus, kas neretai reiškia prasčiausią projektuotoją. Jų parengtuose projektuose - daug klaidų, neįvertinamas visas pyragaitis - neįvertinamas saugumas, patogumas ir kiti svarbūs atributai, nes "taip pigiau".

"Gal bendroje sumoje ir sutaupoma, bet po to skelbiama - "turistai nenori važiuoti į mūsų šalį". Reikėtų klausti kitaip - o ką mes turime parodyti? Kas pigiausia ir nudėvėta?" - klausia S. Kablys.

Į šalį pritraukti inovacijas trukdo ir biurokratiniai bei teisiniai užkardai. Esą kas veikia visame pasaulyje, Lietuvoje neveikia - atvežus Europoje sertifikuotą įrangą Lietuvoje vėl reikės rinkti popierius, įrangą testuoti, sertifikuoti. S. Kablys pripažįsta, jog tai viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko naujovės Lietuvoje sunkiai skinasi kelią - viskas apipinama biurokratija. Vyras įsitikinęs, kad kai kurios institucijos net pelnosi iš vadinamojo sertifikavimo ir įteisinimo.

"Kai dirbame, neretai keliu klausimą, kas svarbiau - procedūra ar daiktas? Mes turime pasirinkti, o šioje vietoje galime mokytis iš Švedijos. Kai jie paleidžia konkursą, darbas ir padaromas. Tik po to, jei kyla problemų, ieškomi kaltieji ir yra atsakoma už nusižengimus. Užtat atsiranda pastatas, gatvė ar ligoninė, o ne mėnesius besitempianti procedūra aiškinantis, kas ką taip ar ne taip padarė. Eiliniam žmogui reikia daikto, o ne procedūros", - sako S. Kablys.