Mičigano (JAV) universiteto psichologijos profesoriaus Viljamo Čopiko (William J. Chopik) atliktas tyrimas nustatė, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės yra mažiausiai empatiški visame pasaulyje. Tyrime Lietuva užėmė 63-iąją vietą iš... 63.
Profesorius Čopikas netyrė, kiek procentų Lietuvos gyventojų apskritai žino, ką reiškia žodis "empatija". Remdamasis savo empiriniais stebėjimais gatvėse, parduotuvėse, viešuosiuose tualetuose ir "Akropolyje", spėju, tarp 10-20 proc.
Taigi, apklausos metu buvo kreipiamas dėmesys į žmonių gebėjimą atjausti kitus bei įsivaizduoti kito žmogaus požiūrį, ir profesorius Čopikas konstatavo, kad čia mes esame beviltiški - nenorime ar negalime įsijausti į kito žmogaus būseną.
Esminis dalykas yra tai, kad tas įsijautimas (kuris ir yra empatija) - vienas svarbiausių saugaus elgesio kelyje principų. Turėtų būti. Bet nėra. Todėl, kad mes - mažiausiai empatiški pasaulyje.
Ir būtent todėl mes nerodome posūkio signalų - juk koks kito reikalas, kur mes suksime už sekundės? Būtent todėl mes paliekame savo automobilį per dvi stovėjimo vietas - koks mūsų reikalas, kur savo mašiną statyti kitam! Būtent todėl kamštyje į savo eilę neužleidžiame iš kitos persirikiuoti bandančio vairuotojo - aš laukiau, ir tu palauksi! Būtent todėl vienos krypties kelyje arba ten, kur uždrausta lenkti, velkamės 40 km/h greičiu - niekur nenuskubės tas iš paskos važiuojantis žąsinas! Būtent todėl dviratininką gatvėje aplenkiame 5 centimetrų atstumu - kas jis apskritai toks, kad čia važinėtų?! Būtent todėl dviratininkas pro pėsčiąjį ant šaligatvio pralekia 5 centimetrų atstumu - kas jis toks, kad čia vaikščiotų? Būtent todėl pėsčiasis eina dviračių tako viduriu - kodėl jiems galima čia važiuoti, o man negalima čia eiti?! Būtent todėl motociklininkai nardo tarp automobilių - o ką, jie manęs nemato?!
Ir taip toliau, ir taip toliau. Galėtume tęsti be galo. Žodžiu, profesoriaus Čopiko tyrimas atsako į daugybę klausimų, kasdien iškylančių Lietuvos gatvėje sveiko proto žmogui. Atsakymas į tuos klausimus vienas - mums nusispjauti ant kitų. O kodėl nusispjauti - jau kito tyrimo objektas. Gal jį kas nors kada nors irgi atliks. Tik, spėju, tam reikės kur kas didesnių pajėgų nei profesoriaus Čopiko studentų komanda.
Beje, be visa kita, jo tyrimo išvadose skelbiama, kad šalyse, kur gyvena empatiškesni žmonės, žmonės geriau sutaria tarpusavyje, greičiau išsprendžia įvairias problemas, labiau pasitiki savimi, gali pasigirti geresne emocine sveikata ir yra socialiai aktyvesni.
Čia, kaip supratote, ne apie Lietuvą. O apie Ekvadorą. Jis pirmoje vietoje pasaulyje pagal empatiją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą