Krizės priešaušryje - nerimo ženklai pardavėjams

Prekyba automobiliais

Kylanti infliacija, brangstantis kuras ir netylančios kalbos apie ekonominę krizę neleido naujų automobilių pardavėjams pasidžiaugti prieš kurį laiką išaugusiais pardavimais.

Maža to - ateitis irgi lieka neaiški. Analitikai nesišvaisto kalbomis apie sotų rytojų, dideliu optimizmu netrykšta ir patys pardavėjai.

Bendrovės "Autotyrimai" duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 13 216 naujų lengvųjų automobilių, t. y. 44 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai (9 192 vnt.).

Iš pirmo žvilgsnio, rezultatas įspūdingas, tačiau gegužės skaičiai pardavėjams liūdni - šį 2008 metų mėnesį parduota vos 3 proc. naujų automobilių (2 456 vnt.) daugiau nei pernai gegužę (2 391).

"Bijau prognozuoti, bet perspektyvos liūdnos", - teigia L. Vosylius.

"Kai balandį pateikėme rekordinius duomenis Europos automobilių gamintojų asociacijai, jie negalėjo patikėti, ir net perklausė, ar tikrai šių metų balandį parduota apie 60 proc. naujų automobilių daugiau nei pernai balandžio mėnesį", - "Autosalonui" sakė Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Lukas Vosylius.

Tačiau, pasak jo, nei tada, nei anksčiau, augant pardavimams, Lietuvos pardavėjai labai nedžiūgavo, tik sakydavo - džiaugtis anksti, palaukime metų pabaigos. Ir, L. Vosyliaus teigimu, jie būvo teisūs - gegužė parodė, kad pardavimai labai pastebimai krenta.

"Latvijos ir Estijoje pardavimai stojo jau anksčiau, dabar tas atėjo ir pas mus. Priežastys aiškios - infliacijos įtaka. Automobilis nėra pirmo būtinimo prekė, ir krentant perkamajai galiai žmonės labiau sprendžia, reikia jiems naujo automobilio, ar palaukti geresnių laikų", - sakė generalinis direktorius.

Pasak jo, dėl infliacijos kyla ir palūkanų normos - turint omenyje, kad didžioji dalis naujų automobilių perkama lizingo būdu, tai irgi stabdo žmones. Ne paskutinėje vietoje yra ir sparčiai kylančios degalų kainos.

"Kritus lūkesčiams pirmiausiai atsisako ne pirmo būtinumo prekių", - aiškina R. Rudzkis.

Ekonomikos ekspertai sako, kad padėtis - lyg uždarame rate.

"Pirkimas - naujų automobilių taip pat - susijęs su žmonių lūkesčiais. Žmonės mato, kad kainos auga daug sparčiau nei pajamos. Tada mažiau skolinamasi, automatiškai vartojimas tampa mažesnis. Krenta pardavimai, blogėja padėtis vidaus rinkoje. Kai lūkesčiai sumenksta, pirmiausiai atsisakoma ne pirmo būtinumo prekių. Tokios ir yra nauji automobiliai", - "Autosalonui" aiškino profesorius Rimantas Rudzkis, "DnB NORD" banko vyriausiasis analitikas.

Pasak jo, bendras atlyginimų vidurkis auga, tačiau žmonės neturi garantijų, kad būtent jiems algos didės.

"Visi tik irgi girdi - brangs elektra, brangs dujos, o apie kalbų atlyginimų didėjimą nedaug. Taip ir krenta tie lūkesčiai", - sakė R. Rudzkis.

Profesoriaus teigimu, iki šiol palūkanos, tarp jų - ir lizingo - buvo stabilios, tačiau šiomis dienomis pasigirdo kalbos, kad Europos centrinis bankas jau liepą ketvirdaliu procento žada kelti jų normą. Lizingui tai taip pat turės įtakos.

J. Nekrošius: "Pirmiausia sumažėjo stambių klientų, t.y. įmonių".

Galima įžvelgti ir vasaros sezono, kuomet pardavimai krisdavo visuomet, artėjimą, tačiau dabar jie tikrai krenta dėl ekonominės padėties, sako ir bendrovės "Inchcape Motors" ryšių su klientais vadovas Baltijos šalims Justas Nekrošius.

"Taip, žmonių lūkesčių pasikeitimas tikrai pastebimas, ir tai susiję su kalbomis apie esamą ar būsimą krizę. Dalis žmonių ją jau jaučia, dalis - ne, tačiau visi girdi. Ir labiau naujų automobilių įsigijimus stabdo ne privatūs klientai, o bendrovės", - "Autosalonui" pasakojo jis.

Būtent įmonės, pasak J. Nekrošiaus, pablogėjus šalies ekonominei padėčiai, pirmiausia ir atideda ateičiai sprendimus dėl automobilių parko atnaujinimo.

"Taip atsitiko Latvijoje, kai šalyje prasidėjo ekonominė krizė - ten šiuo metu pardavimai yra nedideli. Prekyba naujais automobiliais smuko ir Estijoje, tačiau priežastys ten kitos. Estų rinka jau buvo persisotinusi naujais automobiliais. Gyventojų ten vos ne dvigubai mažiau nei Lietuvoje, tačiau pardavimai būdavo kur kas didesnis nei mūsų šalyje", - teigė vadovas.

Optimizmo nedaug

"Panašu, kad birželis bus pirmas mėnuo per kelerius pastaruosius metus, kai pardavimai kris. Iki tol jie augo trejus metus, dvejus paskutinius - itin intensyviai", - prognozavo Robertas Cickevičius, "Autotyrimų" direktorius.

Augimo nebus, ir ilgam, įsitikinęs L. Vosylius. "Bijau prognozuoti, bet perspektyvos liūdnos. Vargu ar greitai pavyks pažaboti infliaciją, vargu ar kris kuro kainos", - pesimizmo priežastis įvardija pardavėjų atstovas.

"Perspektyvos, kai infliacijos Lietuvos valdžiai stabdyti nesiseka, artimiausiam metui yra ne ypatingai džiugios", - lakoniškas yra R. Rudzkis.

O gal vis dėlto ne viskas bus blogai naujų automobilių pardavėjams?

"Privačių klientų labai nesumažėjo, jų ir nemažės. Pagal naujų automobilių procentų gyventojų kiekiui mes vis dar pastebimai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, tad natūralu, kad ši proporcija bus pasiekta", - vilčių nepraranda J. Nekrošius.

Skaičiai

Preliminariais "AutoTyrimų" duomenimis, 2008 m. sausio-gegužės mėnesiais Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinka išaugo 44 proc. (iki 13 215 vnt.), Latvijos rinka smuko net 29 proc. (iki 11 080 vnt.), pirmąją poziciją išsaugojo 8 proc. (iki 14 375 vnt.) sumažėjusi Estijos rinka.

Gegužę asmeninių (M1 klasės) automobilių registravimas padidėjo 5 proc. (iki 2 134 vnt.), tačiau lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) rinka smuktelėjo 12 proc. (iki 322 vnt.)

Tomas GUKAUSKAS