"American Journal of Epidemiology" leidinyje paskelbtas Semo Harperio (Sam Harper), Tomo Čarterso (Thomas J. Charters) ir Erinos Strumpf (Erin C. Strumpf) iš JAV Nacionalinio sveikatos statistikos centro 1995-2010 metų šalyje įvykusių eismo nelaimių tyrimas byloja aiškiai - kuo žmogaus išsilavinimas žemesnis, tuo didesnis šansas jam žūti avarijoje.
Tyrime buvo naudoti duomenys, susiję su 25 metų ir vyresniais eismo dalyviais. Remiantis jo rezultatais, 1995 m. vidutinis mirčių eismo įvykiuose skaičius JAV siekė 15,3 šimtui tūkstančių gyventojų: 10,7 - tarp labiau, o 19,9 - tarp mažiau išsilavinusių piliečių. 2010 m. vidurkis buvo jau 17,9 - su atitinkamais 14,8 ir 21,0 rodikliais.
Tikimybė žūti avarijoje žmogui be išsilavinimo 1995 m. buvo 2,4 karto, o 2010 m. - jau 4,3 karto didesnė nei asmeniui, turinčiam aukštosios mokyklos diplomą.
Mokslininkai sociologai tokias tendencijas aiškina gana paprastai.
"Diplomas, suprantama, automatiškai nepaverčia jūsų profesionalesniu ar atsakingesniu vairuotoju, tačiau išsimokslinimo lygis turi įtakos pajamų dydžiui ir gyvenimo būdui, ir štai jau šie dalykai tiesiogiai susiję su eismo saugumu", - teigė S. Harperis.
Tyrimo autoriai pateikia ir keletą pavyzdžių, iliustruojančių jų poziciją. Neišsilavinęs, todėl, tikėtina, mažiau pasiturintis žmogus greičiausiai įsigyja naudotą ar pigų naują automobilį, neturintį papildomų oro saugos pagalvių, avarinio stabdymo programos ir kitų panašių saugumo priemonių. Paprasčiau pasakius, inžinieriai, chirurgai ir pan. gali sau leisti įsigyti naują "Teslą", o jų sodininkai ir vaikų auklės - 20 metų senumo tojotą.
Be to, mažiau mokslų ragavusių piliečių gyvenamoji vieta - vargingas megapolio rajonas arba atokesnis kaimelis, kur nėra galimybės greitai sulaukti medicinos pagalbos, galinčios padėti išsaugoti gyvybę įvykus avarijai.
Kita, tik ne tokia akivaizdi sąsaja - žemesnis išsilavinimo neturinčių žmonių socialinis aktyvumas, neleidžiantis jiems kovoti už savo teises municipaliniu lygiu - pavyzdžiui, reikalauti naujų pėsčiųjų perėjų ar šviesoforų, užsiimti kelio remonto lobizmu.
Pastebėtina dar viena įdomi tendencija - pasirodo, vairavimas išgėrus nesusijęs su išsilavinimo lygiu: neblaivūs vairuotojai (kaip ir nesinaudojantys saugos diržais) beveik vienodomis dalimis sutinkami visuose visuomenės sluoksniuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą