Ir dabar šis vardas linksniuojamas ne tik įniršusių Džakartos, Rio de Žaneiro ar Paryžiaus taksistų lūpomis. Dabar jį mini, ir dažniausiai pagarbiai, arabų milijardieriai bei automobilių pramonės gigantai - "Uber" tapo geidžiamu pasipelnymo šaltiniu.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad keleivių pavėžėjimo paslaugą teikianti tarptautinė bendrovė "Uber" pritraukė 3,5 mlrd. dolerių investiciją iš Saudo Arabijos valstybinio investicinio fondo.
Tikimasi, kad investicijos padės bendrovei plėstis Artimuosiuose Rytuose; anot "Uber", 80 proc. šios paslaugos vartotojų Saudo Arabijoje yra moterys. Moterims uždrausta šalyje pačioms vairuoti.
Saudo Arabijos fondui įgyvendinus savo investicinį sprendimą, bendrovės vertė sieks 62,5 mlrd. dolerių, o fondo vadovas Jasiras al Rumajanas (Yasir al-Rumayyan) taps "Uber" valdybos nariu.
Investicija iš Saudo Arabijos valstybinio investicinio fondo, kurį karalystė įsteigė siekdama užtikrinti šalies plėtrą ir investuoti iš didžiulių naftos atsargų gaunamas pajamas, yra viena iš naujausių "Uber" strategijų, kuria siekiama pritraukti užsienio kapitalą.
Žadama, kad "Uber" investuos 250 mln. dolerių į Artimuosius Rytus, kur ji ryžtingai plečiasi.
Investuoja gamintojai
"Uber" sudomino ir vieną didžiausių pasaulio automobilių gamintojų - japonų koncerną "Toyota". Abi gegužės pabaigoje pranešė apie pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, tiksliau, "memorandumą apie tarpusavio supratimą".
Pavadinti tą sutartį galima bet kaip, tačiau esmė tokia - vežėjams ilgalaikiam naudojimui bus suteikti šio gamintojo automobiliai su vėlesne galutinio išsipirkimo galimybe tam panaudojant iš "Uber" gaunamą atlyginimą.
Be visa kita, "Toyota" investuos į taksi paslaugų kompaniją, tiesa, pažymima, kad investicijos nebus didelės. Taip pat abi pusės kartu kurs ir išmaniesiems skirtas programėles.
Beje, kiti automobilių koncernai irgi mato potencialą taksi rinkoje. Didžiausias "Toyota" konkurentas "Volkswagen" pranešė investuosiantis 300 mln. dolerių į Izraelio taksi paslaugų užsakymo servisą "Gett", veikiantį 60-yje pasaulio miestų.
Be to, kaip ir japonai, vokiečiai siūlys savo automobilius "Gett" paslaugą teikiantiems taksistams.
Dar vienas gigantas, tarp automobilių gamintojų užimantis trečiąją vietą, amerikiečių "General Motors", sausį paskelbė investuosiantis 500 mln. dolerių į "Lyft", pagrindinį "Uber" konkurentą JAV rinkoje.
O štai informacinių technologijų milžinė "Apple" į pavėžėjimo paslaugas Kinijoje teikiančią kompaniją "Didi Chuxing" investuoja net 1 mlrd. dolerių.
Reketas?
Šią bendrovę pelninga laiko ir su ja bendradarbiaujantys amerikiečiai - JAV vairuotojai, jai teikiantys paslaugas, gegužę padavė dar vieną ieškinį prieš bendrovę.
Kolektyvinis ieškinys, kuriuo siekiama apginti grupės "Uber" vairuotojus visose JAV valstijose, išskyrus Masačusetsą ir Kaliforniją, kur tokios bylos jau buvo nagrinėjamos, paduotas Federaliniam Ilinojaus valstijos apygardos teismui. Ieškovai reikalauja, kad "Uber" pripažintų visus įmonėje dirbančius vairuotojus etatiniais darbuotojais ir išmokėtų jiems priklausančias kompensacijas už viršvalandžius.
Balandžio pabaigoje "Uber" sutiko sumokėti 100 mln. dolerių daugiau nei 385 tūkst. vairuotojų Kalifornijos ir Masačusetso valstijose, taip siekdama sureguliuoti kolektyvinį taksi vairuotojų ieškinį, susijusį su netradicinės taksi tarnybos vairuotojų statusu - šių valstijų "Uber" vairuotojai taip pat siekė būti klasifikuojami kaip etatiniai darbuotojai.
"Uber" sutiko sumokėti minėtą sumą, kad prireikus turėtų teisę atsisakyti privačių vežėjų paslaugų, antraip tariant, - teisę "juos atleisti". Tačiau dabar įmonė privalės iš anksto įspėti juos apie savo sprendimą ir pateikti atleidimo pagrindimą.
Teisminiai nagrinėjimai "Uber" atžvilgiu pernai buvo inicijuoti Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje. Bendrovė įtariama pažeidimais vežimo saugumo sferoje, taip pat nelicencinio darbo naudojimu.
INFORMACIJA
Apie
JAV, San Franciske, veiklą pradėjusi bendrovė "Uber" kuria ir prižiūri programėlę, kuri leidžia išsikviesti laisvai samdomą vairuotoją su jo asmeniniu automobiliu. Vietoj tradicinio taksometro tokiuose automobiliuose kelionės kainą apskaičiuoja "Uber" programėlė pagal palydovinės navigacijos duomenis. Tokios keleivių pavėžėjimo paslaugos, kai privatų taksi galima užsisakyti internetu, populiarios tiek JAV, tiek Europoje, tiek dalyje Azijos miestų.
Programėlė "Uber" sujungia vartotojus su privačių automobilių vairuotojais, pasirengusiais pavėžėti juos už mokestį. Šių automobilių savininkai, skirtingai nei taksistai, neprivalo turėti brangių licencijų ir laikytis griežtų taisyklių, susijusių su saugumu, draudimu ir mokesčiais. Be šių įsipareigojimų, keleivių pervežimo kaina "Uber" sistemoje yra mažesnė. Todėl tradicinių taksi bendrovių darbuotojai kaltina vairuotojus, dirbančius vis didesnį populiarumą įgyjančiame projekte, nesąžininga konkurencija.
"Uber" Lietuvoje
Gegužės pabaigoje Vilniuje duris atvėrė oficialus "Uber" biuras, kuriame įsikūrė inžinerijos centras ir paslaugų palaikymo padalinys. Biuro atidarymas reiškia naują bendrovės plėtros bei investicijų Vilniuje etapą - iki metų pabaigos bus padvigubinta čia dirbančių specialistų komanda, kuri turėtų prisidėti prie pasaulinės "Uber" platformos vystymo bei pritraukti investicijų į sostinę. Vilniuje veikiantis "Uber" inžinerijos centras yra vienas iš keturių Europoje ir vienas iš dešimties centrų pasaulyje, kur kuriamos, plėtojamos ir palaikomos skaitmeninės technologijos, leidžiančios naudotis "Uber" programėle bei pavėžėjimo paslaugomis.
BEJE
"Uber" sudarė sutartį su JAV nekilnojamojo turto projektų vystymo kompanija "Parkmerced", kuria remiantis būsto pirkėjams taksi koncernas mokės tam tikras išmokas už naudojimąsi jų paslaugomis. Kiekvienas "Parkmerced" klientas kas mėnesį gaus po 100 dolerių, kuriuos galės išleisti "Uber" paslaugoms apmokėti arba naudojimuisi visuomeniniu transportu. Tiesa, pastaruoju atveju žmogus galės panaudoti tik 70 dolerių, už likusius 30 jis vis vien privalės važinėtis su "Uber".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą