Rizikuojančiųjų nemažėja
Sinoptikai prognozuoja, kad šį savaitgalį vairuotojai susidurs su pirmaisiais rimtesniais vairavimo įgūdžių išbandymais - laukiama šlapdribos ir plikšalos, o būtent šie reiškiniai dažnai "pakiša koją" greičio mėgėjams.
Eismo saugumo specialistai vairuotojams primena, kad nuo lapkričio 1 d. iki kitų metų balandžio 1 d. šalies automagistralėse automobiliams leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, o ne 130 km/val., kaip buvo vasaros sezono metu. Keliuose, kurių danga iš asfalto ar betono, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.
Viršytas saugus greitis - viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių eismo įvykius keliuose ir skaudžius jų padarinius. Kuo didesnis greitis, tuo mažesnė tikimybė laiku sustabdyti transporto priemonę ir išvengti labai skaudžių ar net tragiškų pasekmių.
Nors 2013 m., lyginant su 2012 m., Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvusiųjų žmonių skaičius sumažėjo, avaringumas Lietuvoje vis dar išlieka gana didelis. Pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis tebelieka viršytas greitis. Greičio viršijimas jau ne pirmi metai išlieka ir vienas dažniausių vairuotojų prasižengimų.
Kelių eismo taisyklės vairuotojus įpareigoja neviršyti leistino greičio. Jose taip pat pabrėžiama, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Tačiau net ir įvykdę minėtus reikalavimus, negalime jaustis visiškai saugūs ir atsipalaidavę, nes kelyje yra ir kitų eismo dalyvių. Deja, vis dar toli gražu ne visi suvokia tai, kad viršydami greitį rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata bei gyvybe.
Lakstantys piktina žmones
Vilnietė Genovaitė Ulinskienė "Vakaro žinioms" teigė, kad ji yra labai pikta ant greitai lakstančių vairuotojų. Mat moteris gyvena Kalvarijų gatvėje, viename sostinės daugiabučių, per kurio kiemą dažnai važiuoja vairuotojai, norintys išvengti Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryžos.
"Piko valandomis, kai prie sankryžos susidaro automobilių eilės, mūsų kiemas tampa tarsi automagistralė - važiuodami per jį, nors ir stovi eismą draudžiantys ženklai, vairuotojai siekia išvengti grūsčių, - pasakojo moteris. - Tai dar galima būtų pakęsti, tačiau problema ta, kad dažnas kiemais lekia dideliu greičiu. Prieš dvejus metus vienas toks "lakstytojas" nutrenkė į kiemą iš laiptinės išbėgusį mano šunį. Nutrenkė gyvūną ir net nesustojo. O kas būtų, jeigu tuo metu iš laiptinės ne šuo, o vaikas būtų į kiemą išbėgęs? Nesuprantu, kaip galima šitokiu greičiu važinėti siauromis gatvelėmis tarp gyvenamųjų namų..."
Moteris pasakojo, kad namo gyventojai nuo tokių daugiabučių kiemais lakstančių vairuotojų mėgino gintis pravažiavimą per kiemą užtverdami klombomis, tačiau tos savavališkai gyventojų įrengtos užtvaros greitai buvo pašalintos, o vairuotojai ir toliau laksto kiemais, rizikuodami kitų saugumu.
"Vakaro žinių“ kalbintas daugiau nei 20 metų taksi automobilį vairuojantis Ovidijus Kainys dievagojosi vairuojantis tvarkingai ir net jei keleiviai prašo važiuoti greičiau, greičio neviršijantis.
"Kodėl? Nes kažkada, kai dar buvau jaunas vairuotojas, savo kailiu patyriau, ką reiškia važiuoti per greitai - toks pasivažinėjimas man vos nesibaigė tragedija, kai lėkdamas per vėlai pastebėjau į gatvę išėjusį žmogų ir šlapiu keliu slystantį automobilį sustabdžiau tik užvažiavęs ant šaligatvio. Nedaug trūko, kad būčiau žmogų sužalojęs. Laimė, tąkart nukentėjo tik mano automobilis, tačiau man, dar nedaug patirties tuo metu turėjusiam vairuotojui, per kelias sekundes visas gyvenimas prieš akis prabėgo", - prisiminė vyras.
Taksi vairuotojas sakė ir jauniems kolegoms dažniausiai patariantis nelakstyti, tačiau, anot jo, jaunimas dabar patarimų neklauso - jaučiasi patys viską žinantys ir vairuoti gerai mokantys. Tik būna labai liūdna, jei toks perdėtas pasitikėjimas savimi baigiasi nelaime.
Saugus greitis - sąlygiškas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Saugaus eismo laboratorijos vedėjo Vido Žuraulio teigimu, laikytis nustatyto leistino greičio yra labai svarbu, nes ta greičio riba nustatoma "ne iš dangaus" - atsižvelgiama į daugelį veiksnių, leidžiančių daryti prielaidą, kad važiuoti nustatytu greičiu yra sąlygiškai saugu.
Automobilio vairavimas, pasak specialisto, nėra tik mechaninis veiksmas. Tad svarbu ne tik paisyti leistino greičio, bet ir vadovautis protu - įvertinti savo vairavimo įgūdžius ir galimybes reaguoti į vieną ar kitą situaciją.
Pavyzdžiui, automagistralėse šiuo metu leistinas greitis - 110 km/val. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad tokiu greičiu važiuoti visada ir visiems yra saugu. Reikia atsižvelgti ir į šalutinius veiksnius: daug kur automagistralėje per ilgus eksploatavimo metus yra susidariusios provėžos. Net ir profesionalui, kurio automobilis geras, turi naujas padangas, jeigu lyja lietus ir vandens ant kelio yra daugiau nei 7-8 mm, važiuojant 85 km per valandą greičiu tokiomis sąlygomis suvaldyti automobilį nėra lengva - jis pradeda "plaukioti". Tad važiuoti tokiu keliu 110 km/val. greičiu jau tikrai yra pavojinga, nors toks greitis ir leidžiamas. O ką jau kalbėti apie žiemos laikotarpį, kai kelią nukloja šlapdriba ar ledas...
Daugelyje Europos šalių automagistralėse leidžiamas 130 km/val. greitis, tačiau pastatyti ženklai, kurie padeda vairuotojams adekvačiai vertinti situaciją kelyje - lyjant lietui greitį apriboja iki 110 km/val. Kai kuriose šalyse tam tikrose autostrados vietose įrengti kelio ženklai, kurie leidžia važiuoti ne didesniu nei 50 km/val. greičiu, jei kelyje rūkas. Yra nuomonių, jog tokia praktika būtų naudinga ir Lietuvai, nes mūsų vairuotojai - ar dėl to, kad per daug savimi pasitiki, ar dėl patirties trūkumo - patys toli gražu ne visada sugeba pasirinkti saugų greitį.
Nepervertinkite savęs
Dar vienas dalykas, į ką, specialistų teigimu, būtina atkreipti dėmesį, yra automobilio techninė būklė. Seno "Žiguli" automobilio stabdymo kelias iki visiško sustojimo yra bene tris kartus ilgesnis nei naujo "Lamborghini". Vokiečiai neseniai yra atlikę tyrimus, kurie parodė, kad "Volkswagen Golf“ automobiliui pakanka vieno netvarkingo amortizatoriaus, ir stabdymo kelias pailgėja jau gana daug.
Kito tyrimo metu buvo lyginamas to paties automobilio, važiuojančio 100 km/val. greičiu, stabdymo kelias ant sauso asfalto su europietiškomis geros kokybės padangomis ir su pigiomis kiniškomis padangomis. Pastarosiomis "avintis" automobilis visiškai sustojo nuvažiavęs 16 m toliau. Kitaip sakant, į toje pačioje vietoje stovinčią kliūtį jis būtų atsitrenkęs važiuodamas 24 km/val. greičiu, ir tai jau būtų tikrai stiprus smūgis.
V.Žuraulio teigimu, kai kurie vairuotojai, ypač jauni, linkę atsainiai vertinti įvairius draudimus, greičio ribojimus ir kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus. Dažniausiai būtent jie yra potencialūs eismo įvykių kaltininkai ar jų aukos.
Ypač blogai, kai vairuotojas pervertina savo galimybes, - per didelis pasitikėjimas savimi saugumo kelyje tikrai neprideda. Eismo nelaimių statistika rodo, kad taip dažniausiai atsitinka vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo. Kitaip sakant, vairuotojo pažymėjimą gavęs ir per metus ar pusantrų gatvėse "apsipratęs" vairuotojas mano, kad jis jau viską moka, ir dažnai adekvačiai neįvertina situacijos.
Skaičiai
Lietuvos keliuose ir gatvėse šiais metais iki lapkričio 20 d. žuvo 220 žmonių.
Palyginus su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, pirminiais duomenimis, eismo įvykių užregistruota 104 (arba 3,5 proc.) mažiau, žmonių žuvo dviem daugiau, eismo įvykiuose sužeista 143 (arba 4,1 proc.) žmonėmis mažiau.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą