Klaipėdoje NT rinka demonstruoja optimizmą, nors gyventojų skaičius vėl ėmė mažėti
(5)Iki šiol kelerius metus iš eilės didėjęs Klaipėdos gyventojų skaičius buvo viena iš priežasčių, dėl ko uostamiesčio NT rinka pradėjo rodyti atsigavimo požymius.
Per pastaruosius kelerius metus uostamiestyje buvo registruotas maždaug 7 tūkst. gyventojų prieaugis: 2019 metų sausį mieste gyvenamąją vietą buvo deklaravęs 165 281 žmogus.
Vėliau mieste dėl imigracijos gyventojų ėmė daugėti ir 2023-2024 viršijo 172 tūkstančius.
Kartu su teigiamomis demografinėmis tendencijomis mieste pradėti vystyti keli stambūs NT projektai, kurie ilgus metus buvo užšaldyti.
Ne vienerius metus savo eilės laukę gyvenamieji kvartalai šiuo metu rinkai jau siūlo ir artimiausiu metu papildomai žada pasiūlyti šimtus naujų butų. Tačiau gyventojų mažėjimo tendencija turėtų vystytojus priversti savo planus vertinti atsargiau.
Visgi NT sandorių skaičius šiuo metu rodo optimizmą, nes pardavimai auga.
Registrų centro duomenimis, pernai Klaipėdoje registruoti 2 698 butų pardavimo sandoriai. Tai šiek tiek daugiau nei 2023 metais, kai sandorių skaičius buvo 2 683. Tačiau vis dar atsiliekame nuo 2021 metų, kai Klaipėdoje užfiksuoti 3 558 butų pardavimai.
Teigiamos tendencijos fiksuojamos ir šių metų pradžioje. Sausį-vasarį Klaipėdoje registruoti 452 butų pardavimo sandoriai. Tai beveik 30 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kaip užregistruoti 329 sandoriai.
Šių metų pradžios sandorių skaičiaus rodikliai prilygsta 2017 ir 2019 metų situacijai, kaip NT rinka buvo aktyviausia per pastarąjį dešimtmetį.
Tiesa, sandorių skaičiaus augimas Klaipėdoje atsiliko nuo šalies vidurkio, nes bendrai šalyje butų pardavimo sandorių skaičius augo 40 proc.
„Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metų pradžioje fiksuojamas spartus metinis būsto sandorių skaičiaus augimas. Registrų centro duomenimis, šių metų sausį šalyje įsigyta 40 proc., o šių metų vasarį - 39 proc. daugiau butų nei tą patį mėnesį 2024 metais.
Tik reikia atsiminti, kad 2024 metų pirmąjį pusmetį būsto rinkos aktyvumas dar buvo mažėjimo stadijoje ir įsigyto būsto skaičius tuo metu buvo nukritęs į pastarojo dešimtmečio žemumas, todėl žema palyginamoji bazė sudaro sąlygas dideliam santykiniam augimui šiais metais“, - sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Tiesa, metų pradžia tradiciškai yra laikotarpis, kai NT rinka nėra aktyvi, todėl tikslesnės tendencijos bus fiksuojamos jau vėlesniais mėnesiais.
Nauji projektai
Atsigavimą demonstruoja ir naujos statybos butų pardavimai.
NT agentūros „Inreal“ duomenimis, Klaipėdos pirminė būsto rinka pernai atkartoja Kaunui bei Vilniui būdingas augimo tendencijas. 2024 metais vystytojai su pirkėjais susitarė dėl 292 pardavimų bei rezervacijų, aštuntadaliu daugiau nei prieš metus.
Vystytojai Klaipėdoje viešai pasiūlė 257 naujus butus. Struktūriniai pasiūlos ir informacijos sklaidos pokyčiai lėmė kainų sumažėjimą - medianos pokytis siekė 8,0 proc., nuo 2 390 iki 2 198 eurų už kv. m.
Nuomos kainos svyravo labiau nei kituose didmiesčiuose, pajamingumas buvo panašus kaip Kaune - nuo 6 proc. iki 8 proc.
Kainos auga
Išaugusi NT paklausa turėjo įtakos ir kainų augimui. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų vasario mėnesio reikšmė paaugo 0,4 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,1 proc. Tačiau Klaipėdoje kainos augo net 6,2 proc., kai tuo metu Vilniuje - 3,2 proc., Kaune - 4,1 proc.
Spartus sandorių skaičiaus augimas susijęs ne tik su itin žemais 2024 metų pirmojo pusmečio rodikliais, tačiau ir su akivaizdžiai atsigaunančia rinka.
„Paskolų palūkanų normų mažėjimas, gyventojų pajamų augimas bei pastaruoju metu fiksuojami teigiami pokyčiai būsto rinkoje į rinką sugrąžino bent jau dalį anksčiau delsusių pirkėjų.
Pavyzdžiui, šių metų vasaris senesnės statybos butų segmente istoriškai buvo rezultatyviausias mėnuo (lyginant su ankstesnių metų vasario mėnesiais). Pirminės butų rinkos rodikliai šalies didmiesčiuose taip pat rodo, kad būsto rinka įžengė į tvaraus atsigavimo laikotarpį“, - sako R. Reginis.
Anot jo, artimiausiu metu irgi turėtume fiksuoti pakankamai spartų statistinį rinkos atsigavimą (ypač lyginant su praėjusiais metais), tačiau 2025 metų antrojoje pusėje aktyvumo augimas jau neturėtų būti toks didelis.
Nuo 2024 metų vidurio prasidėjęs būsto rinkos atsigavimas jau suformavo aukštesnį aktyvumo lygį, o štai būsto kainos ir toliau turėtų augti panašiu tempu kaip ir pastaruosius kelerius metus.
„Nepaisant rinką skatinančių fundamentalių veiksnių, tikėtina, kad bendras pirkėjų nuotaikas ir toliau gali temdyti geopolitinės įtampos“, - pastebi Raimondas Reginis.
Stato centre
„Klaipėdos miesto gyventojų skaičius 2024 metais buvo aukščiausias per daugiau nei 10 metų. Šis gyventojų augimas sudaro prielaidas plėtoti daugiau naujos statybos projektų, grąžinti dalį gyventojų į centrinę miesto dalį, pagyvinti vakarinį miesto gyvenimą ir toliau augti uostamiesčio patrauklumui.
Vienas naujų traukos taškų turėtų tapti „Memelio miestas“, kuriame bus pasiūlyti tiek nauji biurai, tiek būstai, tiek komercinės erdvės“, - teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Nerijus Tilindis, vienos iš „Memelio miesto“ įgyvendinačios „Stemma Management“ vadovas, teigė, kad pirmas projekto plėtros etapas turi būti baigtas jau šių metų pabaigoje.
Jame - 105 nauji butai. Taip pat vyksta ir tolimesnių etapų projektavimo darbai. Planuojama, kad „Memelio mieste“ priklausomai nuo rinkos poreikio bus 500-600 butų.
Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eriadas“ prieš mėnesį paskelbė apie antrąjį Klaipėdos centre, šalia Danės upės, vystomo „Bastionų namų“ projekto etapą. Jame trijuose namuose bus 151 butas su daline apdaila.
Iš viso „Bastionų namų“ projekte suplanuoti 6 skirtingą architektūrinę išraišką turintys kvartalai, juose bus pastatyta 15 gyvenamųjų namų. Skaičiuojama, jog, užbaigus „Bastionų namų“ statybas, Klaipėdos centro gyventojų skaičius padidės apie 2 tūkst. žmonių.
„Eriadas“ taip pat baigia įgyvendinti „Parko pakrantės“ projektą šalia malūno tvenkinio. Šešiuose daugiabučiuose - apie 100 butų. Šiuo metu įgyvendinamas paskutinis projekto etapas - 12 butų per du aukštus.
Projektavimo ir žemės kasimo darbai vyksta ir buvusio Trinyčių fabriko teritorijoje kitoje Malūno tvenkinio pakrantėje. Tačiau projektą vystanti UAB „Gaudesta“ platesnės informacijos apie teritoriją, kurioje planuojama pastatyti šimtus naujų butų, nepateikia.
Plėtra į šiaurę
UAB „Bilukas“ šiaurinėje Klaipėdos dalyje vysto kvartalo „Klaipėdos Holivudas“ statybas. Buvusios Lietuvos kino studijos pastato vietoje Kretingos g. 100 numatoma pastatyti 14 daugiabučių, kuriuose bus įrengti 324 butai.
Prie naujojo Tauralaukio progimnazijos pastato vystomas „Danės kranto projektas“. Jau pastatyti du pirmieji daugiabučiai. Iš viso planuojama čia pastatyti 11 daugiabučių, kuriuose bus apie 450 butų.
Klaipėdoje taip pat vystomi ir kiti mažesni daugiabučių ir individualių namų projektai.
Ar realu, kad visi šie butai sulauks pirkėjų? Viena iš nagrinėjamų tendencijų, kad į Klaipėdą sugrįš gyventojai, kurie anksčiau buvo išsikėlę gyventi į priemiesčius.
Registrų centro duomenimis, Klaipėdos rajone šių metų sausio 1 d. buvo 75 782 gyventojai. Klaipėdos rajonas yra tarp tų nedaugelio Lietuvoje, kur gyventojų skaičius auga labai sparčiai. Pavyzdžiui, 2017 metų pradžioje Klaipėdos rajone buvo tik 57 645 gyventojai. Taigi per aštuonerius metus gyventojų Klaipėdos rajone padaugėjo net trečdaliu.
NT agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas pastebi, kad jau kuris laikas yra tendencija, kad Klaipėdos rajono gyventojai ieško būsto mieste ir grįžta į jį gyventi, o priemiesčiuose namų kainos krenta.
Daugiausia grįžti į Klaipėdą juos skatina siekis taupyti laiką, kurį jie priversti gaišti spūstyse vykdami į darbą mieste. Gyvenimo už miesto nepatogumus ypač jaučia jaunos šeimos su vaikais, kurioms aktuali ir darželių bei mokyklų trūkumo rajono teritorijoje problema.
Įprastai tokie žmonės ieško kokybiško būsto, kad būtų patogi lokacija, todėl naujai vystomi projektai jiems gali būti patrauklūs.
Taip pat pastaraisiais metais Klaipėda save pozicionuoja kaip galimą vasaros atostogų lokaciją ir alternatyvą kaimynystėje įsikūrusiems Palangos ir Neringos kurortams.
Projekto „Jūros 1“ vystytojai buvusiame policijos areštinės pastate būtent ir pristato projektą kaip antro būsto atostogoms pasirinkimą kitų šalies miestų gyventojams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą