Paslaptingasis Romos muziejus dirba tik 3 valandas per savaitę

Paslaptingasis Romos muziejus dirba tik 3 valandas per savaitę

Šį Romos muziejų laikyčiau vienu iš keisčiausių mano lankytų automobilių ir technikos muziejų Europoje. Jis tampa atgaiva protui po susitikimo su Amžinuoju miestu, perpildytu antikinės dvasios, barokinių ir renesansinių šedevrų.

"Museo Storico della Motorizzazione Militare" savitumas prasideda nuo to, kad jis dirba tik šeštadieniais ir tik nuo 9 iki 12 val. pirmoje dienos pusėje; reikalinga ir iš anksto paskambinti telefonu ir pasitikslinti, ar muziejus tą dieną išvis dirba.

Bet viską atperka turimos autotechnikos gausa ir įvairumas (per 400 vienetų, nuo sportinės iki karinės technikos ). Be kita ko, tai vienas iš negausaus būrio nemokamų muziejų Italijos sostinėje.

Saugoma teritorija

Muziejaus rajono savitumas paaiškėja tuomet, kai supranti, kad miesto autobusas Nr. 763 jau važiuoja netipiniu Romos priemiesčiu: tvoros apkaustytos spygliuota viela; autobusas važiuoja tiesiai, palei tankiai apsodintą dažytais medžiais gatvę - Viale dell'Esercito.

Romoje žodį "Esercito" (tariama ez?rčito - išvertus iš italų kalbos, tai reiškia kariuomenę) pradeda suprasti kiekvienas pastabus turistas, centre, vos ne prie kiekvienos sankryžos, matantis šarvuotus visureigius, o vakarais beveik visose metro stotelėse automatais apsiginklavusius kariškius.

LENKTYNINIS "Alfa-Romeo 6c 1750 SS" , kurį vairavo Tacijus Nuvolaris.

Pustuštis autobusas važiuoja gatve pro specifinės amunicijos parduotuves, vyrų kirpyklas, barus, pro grupeles sportuojančių jaunų vyrų ir iš lėto vaikščiojančius žilagalvius. Pastebi ir tai, jog šaligatvis išgrįstas ne būdingomis Romai juodomis bazalto trinkelėmis, o tiesiog užlietas brutaliu asfaltu. Staiga (tikriausiai supras kiekvienas, tarnavęs kariuomenėje) aplanko jausmas: "Asfalto šaligatvis? Čiagi karinis miestelis!"

FIAT 20 B iš 1915-ųjų - tikras galiūnas tarp vilkikų: tempdavo pabūklus iki 25 tonų svorio. Priekinės padangos - iš lietos gumos.

Autobusas nesustodamas pravažiuoja kontrolės postą su dideliais permatomais langais, užtvarą kitoje pusėje ir sustoja. Išlipęs išvysti tau jau mojuojančius ir besišypsančius kelis kareivius. Apsidairai. Vien tvoros. Muziejaus nė kvapo. Paklausus paaiškėja, kad pastarasis už kampo. Tiesa, reikia sulaukti 9-os ryto, ir ten yra atskiras postas, kur ir teks parodyti asmens dokumentus - tik taip pateksi vidun.

Neįprastas gidas

Antrame kontrolės poste lygiai 9 valandą ryto iš už veidrodinių durų pasirodo pusamžis puskarininkis; pasiteirauja atvykimo tikslo, pro ūsus šypsodamasis paima pasą ir garbingai, kaip medalį, įsega lankytojo kortelę. Dar minutėlė, ir mūsų "gausiai" grupei (man, italų studentei ir vienam japonui) skiriamas "gidas" - užsimiegojęs jaunas kareivukas.

TANKETĖ L3/38 (1938 m.).

Šis greitu žingsniu praveda pro administracinius pastatus, kareivines, sandėlius, šventiškai tuščią darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelę. Karinis miestelis atsiveria iš vidaus. Pamatai pirmąjį eksponatą - stambaus kalibro artilerijos vamzdį. Prie štabo - mažo kalibro keturvamzdė priešlėktuvinė patranka. Taip pat nesibaigiančios eilės angarų su trikampio formos stogais-langais ir plačiais uždarytais vartais, kaip gaisrinėse, ir, o stebukle, palei vieną angarą lauke kelios eilės II pasaulinio karo laikų tankų ir tankečių.

BALTAI MELSVAS SAM C-25 pasižymėjo ne galia, bet manevringumu.

Bet mūsų kareivėlis mosteli ranka, kad nežioplinėtume kur nereikia ir veda toliau. Susidaro įspūdis, kad karinis miestelis Cecchignola (tariasi "Čekinjòla") mena jei ne antikos laikus, tai bent mažiausiai tarpukarį. Senos itališkos pušys, sodintos eilėmis, išduoda teritorijos amžių geriau nei užglaistyti sandėlių pamatai ir lopytas asfaltas. Perskaitau, kad muziejus įkurtas dar 1955 metais. Ir štai kareivukas sustoja ranka rodydamas į tris angarus su atvertais vartais.

Kariškiai ir lenktynės

Visgi italai moka nustebinti! Muziejus, nors ir ratuotos technikos, bet karinės. Ir netikėtai, iškart už pravertų vartų, draugiškai žvelgdamas į lankytojams savo trimis lempomis-akimis, stovi eksponatas Nr. 1 - ryškiai raudonas gražuolis "Alfa-Romeo 6c 1750 Super Sport"), 1929 metų laidos sportinis dvivietis automobilis, kurį, pasak italų spaudos, vairavo legendinis tarpukario lenktynininkas Tacijus Nuvolaris (Tazio Giorgio Nuvolari, 1892-1953). Šis "Alfa-Romeo" su 6 cilindrų varikliu garsiojoje vingiuotoje Mille Miglia trasoje išvystė 145 km/val. greitį.

TAIP ATRODĖ italų karys Šiaurės Afrikoje.

Pirmasis "Museo Storico della Motorizzazione Militare" angaras skirtas tarpukario sporto, pirmiesiems Italijos bei Europos automobiliams. Dėmesio verti sportiniai dviviečiai SAM C-25, kurį gamino nedidelė Milano gamykla "Società Automobili e Motori" 1925-1927 m., bei garsus sporto pasaulyje 1925 m. "Amilcar Italiana Sport".

1936 METAI: "Lancia Astura" iš karaliaus garažo.

Įdomus ir pirmasis pasaulyje 1922-ųjų laidos serijinis berėminis automobilis "Lancia Lambda" su 2,6 l varikliu, išvystęs 120 km/val., 1925 m. prabangus "Fiat-509" bei ilgai gamintas (nuo 1919 iki 1933 m.) "Fiat Ansaldo 4C".

Ekspozicijoje taip pat galima pamatyti ir pirmuosius Italijos gamintojų automobilius - 1899 m. "Fiat 3,5 HP", 1896 m. triciklą "Bernardi". Yra ir "Renault" modeliai, pagaminti 1910-1914 metais.

Ką mėgo karalius?

Muziejuje atskirai eksponuojami Italijos prezidentų automobiliai ir kabrioletai, skirti karo paradams. Tai 1961 m. prezidento Džiovanio Gronkio (Giovanni Gronchi, 1887-1978) kabrioletas "Fiat-2300", kurių pagaminta per 30 vnt., 1961 m. prezidento Frančesko Kosigos (Francesco Cossiga, 1928-2010) limuzinas "Lancia Flaminia Prezidenziale", 1960 m. "Lancia Flaminia Berlina" iš Vatikano garažo, taip pat aibė 7-8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gamintų itališkų limuzinų ir kortežo motociklų.

Vienas iš jauniausių eksponatų - 1983 m. prezidento Alesandro Fertinio (Alessandro "Sandro" Pertini, 1896-1990) "Maserati Quattroporte", išvystęs 238 km/val. greitį. O jauniausias eksponatas - 1987 m. "Lancia Thema Limousine".

PIRMASIS pasaulyje serijinis automobilis be rėmo "Lancia Lambda" (gaminti nuo 1922 m., šis - 1931 m. laidos).

Keletas automobilių iš paskutinio Italijos karaliaus Vitorijo Emanuelės III (Vittorio Emanuele III, 1869-1947) garažo: nuo 1910 m. "Fiat Tipo 4 Saetta del Re" (juo karalius mėgdavo vykti į frontą - "ekskursijoms") iki 1936 m. grakštaus "Lancia Astura" (V8 variklis sugebėdavo išvystyti 130 km/val. greitį!).

Atskiroje salėje - muziejaus pasididžiavimas: I pasaulinio karo kariniai sunkvežimiai, traktoriai ir pabūklų vilkikai (dešimtys "Fiat", "Zust", OM, S. P. A.). Tai viena iš geriausių šio karo sunkvežimių kolekcijų Europoje. Yra daug mokomųjų eksponatų: variklių, rėmo pjūvių.

NERODOMI. Lankytojams neprieinami muziejaus angarai su apleistais karo laikų tankais.

Trečiasis angaras skirtas II pasaulinio karo automobiliams, bei pokario technikai. Reikia paminėti, kad kiekviename angare yra atitinkamo laikmečio motociklų, šaunamųjų ginklų, amunicijos ir uniformų. Lauke, prie kitų angarų, po pavėsinėmis ir po atviru dangumi laikomi tankai, pontonai, pokariniai sunkvežimiai.

Rodo ne viską

Viena iš salių skirta kolonijinėms kovoms, kuriose Italija dalyvavo tarpukaryje Etiopijoje, Libijoje bei Šiaurės Afrikoje II pasaulinio karo metu. Tarp karo trofėjų įdomu buvo išvysti ne tik Abisinijos raitelių kardus, bet ir britų artilerijos vilkiką "Morris C8" bei britų tanką "Valentine" (pastarasis paslėptas nuo lankytojų lauke).

LABAI RETAS "Ansaldo 75-18", savaeigis artilerijos pabūklas.

Atskiras skyrius - smėlio spalva nudažyta italų technika: 1932 m. traktorius-pabūklo vilkikas "Balilla Tipo 2", 1939 m. štabo mašinos "Lancia Aprilia Coloniale", 1938 m. "Alfa Romeo 2500 Coloniale" bei dešimtys šarvuočių ir tankečių.

Likusiuose angaruose nuotraukose galima matyti senoviškus Italijos lėktuvus, malūnsparnius.

1932-ŲJŲ LAIDOS traktorius "Balilla Tipo 2", už jo 1939 m. štabo mašina "Lancia Aprilia Coloniale".

Muziejuje juntamas tam tikras prieštaringumas - gidas, o tiksliau, įstaigos vadovai sprendžia, ką rodyti atvykusiems lankytojams, o ko - ne. Tik minutėlei ištrūkęs iš gido globos, atsidūriau prie italų, britų ir amerikiečių gamybos II pasaulinio karo tankų. Puikūs eksponatai!

TERITORIJA. Senos itališkos pušys išduoda teritorijos amžių geriau nei užglaistyti sandėlių pamatai ir lopytas asfaltas. Muziejus įkurtas dar 1955 metais.

Pro vieno dulkėto angaro langą pamačiau biplano siluetą. Tapo aišku, kodėl neskubama rodyti unikalių "Ansaldo 75-18" (savaeigis artilerijos pabūklas) ir "Long Tom". Italams tiesiog gėda - eksponatai surūdiję, o pastatai apšiurę. Ko gero, taupomos lėšos ir prioritetu tapo automobiliai, o ne tankai.

Visgi, nepaisant šių minusų, muziejus vertas dėmesio - jis labai savitas, o eksponatų tikrai nemažai.

INFORMACIJA

"Museo Storico della Motorizzazione Militare" yra įsikūręs Romos pietiniame priemiestyje Cecchignola, iki kurio iš centro gana patogu nuvykti metro. Reikia važiuoti iš Termini stoties metro linija B iki galutinės stotelės (Laurentina) po to dar apie 10 min. miesto autobusu Nr. 763 iki stotelės Esercito / Fucilieri. Grįžti galima tuo pačiu autobusu Nr.763 arba Nr. 789.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder