Lietuvos automobilių rinka stebėtinais tempais auga antrą mėnesį iš eilės, rodo įmonės „Autotyrimai“ viešai pateikti duomenys. Vienas pardavimų rekordas buvo sumuštas kovo mėnesį, kitas - balandį. Lyginant su 2018-ųjų balandžiu, šiais metais naujų automobilių pardavimai šoktelėjo net 44 proc.
Tiesa, tiems, kas patikėjo, jog gyvenimas šalyje, kaip kad nuolat akcentuoja valdžia, pagerėjo, teks nusivilti. Iš 4908 naujai įregistruotų automobilių beveik 1700 buvo išregistruoti dar iki mėnesio pabaigos. Kitaip sakant, maždaug trečdalis jų tikrai buvo reeksportuoti. Nepralenkiamu reeksporto lyderiu išlieka „Modus“ grupei priklausantis „Fiat“ prekių ženklas, prie kurio „prisijungė“ dar vienas koncerno atstovas - „Jeep“.
Turint tai omenyje 1738 parduoti „Fiat“ automobiliai, žinant, kad 1415 iš jų Lietuvą „paliko“ gal net joje ir nepabuvoję, nebeatrodo taip įspūdingai. Abejonių kyla ir dėl per praėjusį mėnesį parduotų 624 „Toyota“ modelių ar 535 „Volkswagen“ automobilių, nes gatvėse toks kiekis naujų transporto priemonių tikrai būtų pastebimas ir juntamas.
Verti dėmesio ir kiti „Autotyrimų“ pateikiami skaičiai. Vien per balandžio 30 d. buvo įregistruotos 432 naujos transporto priemonės, kas pretenduoja tapti vienos dienos pardavimų rekordu. N1 kategorijos lengvųjų komercinių automobilių pardavimai balandį išaugo net 62 proc.
Kai kurių „Vakaro žinių“ pašnekovų vertinimu, tokie „pardavimai“ ne tik iškreipia rinką, bet ir gali tapti tiesiogine automobilių kainų augimo priežastimi. Be to, pagal neoficialią informaciją, dalis Lietuvoje registruotų transporto priemonių, neišregistravus jų, buvo įregistruotos kitose ES šalyse.
Problemos nėra?
„Regitros“ atstovai teigė, kad dviguba transporto priemonės registracija negalima: „Tais atvejais, kai transporto priemonė išvežama į užsienį, ji gali būti išregistruojama dviem būdais: kai transporto priemonės savininkas kreipiasi į „Regitrą“ ir praneša, jog automobilis yra eksportuotas į užsienį; kai ES valstybė atsiunčia informaciją apie tai, jog Lietuvoje registruota transporto priemonė buvo perregistruota kitoje šalyje“, - rašoma gautame atsakyme.
Ekonomikos ir inovacijos ministerijos atstovė Ligija Kliunkienė problemos „nenatūraliai“ išaugusiuose automobilių pardavimuose taip pat neįžvelgė.
„Kadangi naujų automobilių pardavimai Lietuvoje sudaro santykinai neženklią dalį nuo visų Lietuvoje parduodamų automobilių, minėti pokyčiai kažin ar turės esminės įtakos kainų šuoliams. Kainai įtakos turi ne tik pasiūla, bet ir paklausa“, - buvo įsitikinusi ministerijos atstovė.
Pas mus negilu
Ekonomisto Audriaus Rudžio teigimu, Lietuvos rinka, lyginant su išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis, yra „sekli“. „Būtent todėl dalis automobilių tiekėjų, stengdamiesi ją palaikyti, kai kuriuos modelius gali tiekti pigiau negu Vakarų šalims, o vėliau jie gali būti parduodami atgal.
Tokiame elgesyje glūdi du galimi pavojai. Pirmu atveju, pati rinka gali smarkiai išaugti ir viršyti tiekėjų nustatytas normas. Tarkim, Lietuvai viršijus numatytą 10 000 automobilių kvotą, gali būti keliamos kainos, ką tikrai pajus naujų automobilių pirkėjai.
Antras pavojus - patys gamintojai nori automobilius Vakaruose parduoti aukštesne kaina. Jeigu Lietuvoje pigiau pirktas automobilis iškeliauja į Vokietiją ar Prancūziją, jis išstumia analogišką automobilį iš vietos rinkos ir dėl to kenčia tos rinkos pardavėjai. Jų patiriami nuostoliai, anksčiau ar vėliau, gali užkliūti ir gamintojams.
Kitaip sakant, šiandien automobiliais prekiaujančioms Lietuvos įmonėms yra gerai - jos didina apyvartas, auga žmonių atlyginimai, mokami didesni mokesčiai ir t.t. Tiesiog reikia atminti, kad tokiu būdu gaunamos pajamos nėra tvarios ir situacija rinkoje gali bet kada pasikeisti.
Nors automobilių prekyba makroekonomine prasme yra labiau lokalus reiškinys, reiktų nepamiršti, kad vienu metu susidėjusių daug lokalių problemų gali paveikti ir makroekonomiką“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą