Tokia esminė naujausio tyrimo, kurį atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, išvada. Jie, naudodamiesi empiriniais valstybinės įmonės "Regitra" ir Kelių policijos tarnybos duomenimis, pirmą kartą nagrinėjo pradedančiųjų vairuotojų padarytų KET pažeidimų ir jų sukeltų eismo įvykių ryšį su asmenybės bruožais ir turima saugaus vairavimo samprata.
Negeba valdyti emocijų
VDU psichologų komandos atliktas tyrimas atskleidė, kad būsimus pažeidėjus galima atpažinti iš anksto, nes jie pasižymi rizikingesnių asmenybės savybių deriniu, iš kurių ryškiausios - impulsų valdymo stoka bei pasidavimas bendraamžių įtakai.
"Pradedančiųjų vairuotojų sukeliami eismo įvykiai - opi problema. Visuomet galima klausti, ar "Regitra" viską padarė suteikdama teisę vairuoti. Kita vertus, per egzaminą nepatikrinsi, kaip tas jaunas žmogus disponuos suteiktu leidimu vairuoti, kaip jis elgsis kelyje", - teigė Saulius Šuminas, VĮ "Regitra" generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Būtent todėl, pasak jo, įmonė noriai bendradarbiavo su tyrėjais, sudarydama galimybę kiekvienam besiregistruojančiam į vairavimo praktikos egzaminą asmeniui dalyvauti apklausoje ir atskleisti savo supratimą apie, jų nuomone, saugų vairavimą.
Tyrimo eigoje po metų buvo gauti Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys apie anketą pildžiusių ir "Regitros" egzaminus išlaikiusių pradedančiųjų vairuotojų pažeidimus. Analizė parodė, kad pažeidusieji KET pasižymėjo stipresniu naujų pojūčių siekimu, didesniu agresyvumu bei impulsyvumu.
"Šiai vairuotojų grupei buvo labiau būdingas polinkis elgtis neapgalvotai, ieškoti naujų iššūkių, nesuvokti savo emocinės būsenos lyginant su tais, kurie nepažeidė eismo taisyklių. Padarę pažeidimus pradedantieji vairuotojai taip pat atlaidžiau vertino nusižengimą taisyklėms", - sakoma tyrimo išvadose.
Neatsparūs įtakai
"Galima numanyti, kad pažeidusiesiems KET vairuotojams vairavimas yra daugiau nei nukeliavimas iš vienos vietos į kitą, o menkesni savikontrolės įgūdžiai trukdo priimti teisingus sprendimus potencialiai pavojingose situacijose.
Be to, tie, kurie pasiduoda bendraamžių spaudimui rizikingai vairuoti, dažniau nusižengia taisyklėms", - apibendrinimus pristatė VDU atstovai.
Atsižvelgus į visas matuotas ypatybes konstatuota, kad sukėlusieji eismo įvykį pasižymėjo mažiau adaptyviais asmenybės bruožais, tokiais kaip įsijautimas į kito asmens būseną, kaltės jausmo stoka, nesirūpinimas savo ar kitų žmonių reputacija bei mažesnis atsparumas bendraamžių įtakai.
Ką daryti?
Tyrimo autorių teigimu, iš gautų rezultatų yra akivaizdu, kad reikėtų tobulinti dabartines vairuotojų rengimo programas užtikrinant, kad būsimi vairuotojai ne tik suformuotų pakankamus transporto priemonės manevravimo bei pavojaus kelyje numatymo įgūdžius, bet ir pasiruoštų šiai veiklai psichologiškai, t. y. pažintų savo stipriąsias ir silpnąsias puses, formuotų motyvaciją saugiai vairuoti, lavintų tinkamus emocijų raiškos bei kontrolės įgūdžius.
"Siekiant sumažinti avaringumą mūsų šalies keliuose darbas su būsimais vairuotojais, atpažįstant problemiškiausias jų grupes ir parenkant tinkamiausias darbo su jais strategijas dar iki to laiko, kai jie išvažiuoja į Lietuvos kelius, duotų didžiausios naudos, nes nereikėtų dirbti su jų netinkamo elgesio kelyje pasekmėmis", - įsitikinę mokslininkai.
Pasak tyrimą atlikusių VDU psichologų, kadangi dalis būsimų vairuotojų pasižymi rizikingesniu asmenybės savybių rinkiniu, kurį galima pamatuoti dar iki jų vairavimo pradžios, būtų vertinga kurti individualizuotas vairuotojų rengimo programas arba siūlyti papildomus mokymus, kurie leistų užbėgti už akių būsimiems KET pažeidimams. Tokių programų tikslas būtų formuoti adekvatų požiūrį į eismo saugumą, didinti būsimų vairuotojų sąmoningumą bei emocinį išprusimą.
"Požiūrio į rizikingą vairavimą keitimas bei mokymas atsispirti spaudimui pažeisti eismo taisykles taip pat galėtų prisidėti prie saugumo keliuose didinimo. Kvalifikuotų eismo psichologų parengimas bei įtraukimas į vairuotojų rengimo procesą leistų efektyviau prisidėti prie situacijos mūsų šalies keliuose gerinimo", - pažymima tyrimo išvadose.
[CITATA]
INFORMACIJA
Tyrimas atliktas 2015-2017 m. bendradarbiaujant su VĮ "Regitra". Pirmame etape tiriamieji atsakė į įvairius klausimus, susijusius su asmenybės savybėmis, emocijų valdymu bei nuostatomis. Jame dalyvavo net 790 būsimų vairuotojų, o pagrindinės prognostinės įžvalgos buvo padarytos, remiantis 598 tirtu laikotarpiu įgijusių teisę vairuoti pradedančiųjų vairuotojų duomenimis. Praėjus metams po pirmojo etapo iš Lietuvos kelių policijos tarnybos buvo rinkta informacija apie pradedančiųjų vairuotojų padarytus KET pažeidimus bei sukeltus eismo įvykius. Rezultatai parodė, kad tyrimo atlikimo laikotarpiu iš 495 asmenų 75 padarė bent vieną KET pažeidimą, o 16 sukėlė bent vieną eismo įvykį.
Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universiteto psichologų mokslininkų komanda: profesorė Auksė Endriulaitienė, docentės Laura Šeibokaitė ir Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, socialinių mokslų daktarė Rasa Markšaitytė ir doktorantės Justina Slavinskienė bei Renata Arlauskienė. Projektui vadovavo doc. K. Žardeckaitė-Matulaitienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą