Petras Kaučikas: "Automobilis miegančio vairuotojo namo neparveš"

P. Kaučikas pats yra aktyvus "kelių naudotojas" - asmeniniu automobiliu kasmet nuvažiuoja apie 15 000 km, o tarnybiniu - dvigubai daugiau.

Tad nenuostabu, kad į klausimą, kaip yra įpratęs žiūrėti į eismą - vairuotojo akimis, keleivio, pėsčiojo ar ilgamečio kelininko, jis atsako taip: "Dažniausiai - vairuotojo ir kelininko, atsakingo už eismo organizavimą. Daug važinėjant mūsų pačių keliais matyti, kur yra didesnės ar mažesnės klaidos, ką reikėtų tobulinti. Pavyzdžiui, pastebiu, kad, siekdami mažinti eismo įvykių skaičių, kai kur persūdom su greičio ribojimo ženklais ar greitį mažinančiais kalneliais."

Ar Klaipėda - patogus miestas vairuotojui? - "Autosalonas" pasiteiravo P. Kaučiko.

Manau, miesto išsidėstymas į ilgį eismui yra patogus. Nemažai daroma tobulinant eismo organizavimą. Klaipėdos specifika - mieste esantis uostas - daro didžiulę įtaką transportui. Visų rūpestis turėtų būti išvažiavimų iš uosto teritorijų tobulinimas. Šiuo metu didžiausia problema - Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedas, ją reikėtų spręsti kuo greičiau. Ne ką geresnė padėtis Tilžės gatvės ir Šilutės plento sankryžoje.

Atsakomybė - žmogui

Jūsų įmonė atsakinga už eismo infrastruktūrą visame regione. Nuo ko labiau, jūsų nuomone, priklauso eismo saugumas - nuo keliuose įdiegtų inžinerinių eismo saugumo priemonių ar pačių vairuotojų elgesio?

Per paskutinius 10 metų į inžinerines eismo saugumą gerinančias priemones investuotos didžiulės pinigų sumos, sugriežtinti magistralinių, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių priežiūros reikalavimai, pristatyta daugybė kelio ženklų, įspėjančių apie pavojus keliuose ar ribojančių greitį. Atrodytų: vairuotojau, laikykis nurodymų, ir viskas bus gerai. Tačiau taip nėra. Manau, didesnę atsakomybės dalį reikia atiduoti žmogui, sėdinčiam prie vairo. Kad ir kiek bestatytum ženklų ar tobulintum kelius, kad ir kiek bebūtų policijos pareigūnų, jeigu už vairo sėdės neatsakingas žmogus, eismo įvykių neišvengsi.

Kita vertus, yra tokia įdomi statistika. 1992 metais Lietuvoje automobilių skaičius buvo apie 1 mln., žuvusių eismo įvykiuose buvo apie 1 000 žmonių. 2011-2012 metais automobilių skaičius Lietuvoje siekė jau beveik 2,2 mln., žuvusiųjų - netoli 300 žmonių. Tai akivaizdus kelininkų, Kelių policijos pareigūnų ir pačių eismo dalyvių pasiekimas.

Apie radarus "rekordininkus"

Nuolat analizuojate jūsų prižiūrimoje teritorijoje įrengtų greičio matuoklių duomenis. Kokios paskutinės greičio viršijimo "madų" tendencijos?

Pavyzdžiui, birželį "darbingiausias" radaras buvo stovintis kelyje Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, ties Juknaičiais - jis užfiksavo 198 greičio viršijimo atvejus. Antroje vietoje - kelio Nr. A13 Klaipėda-Liepoja 2-asis km (173 atvejai), trečioje - kelio Nr. 165 Šilalė-Šilutė atkarpa tarp Žemaičių Naumiesčio ir Šilutės (104 viršijimo atvejai). Tačiau, palyginti su kitomis mūsų šalies vietomis, tai - nedideli skaičiai. Štai automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 87-ajame kilometre radaras suveikė 3 660 kartų, 62-ajame kilometre - 841. Kelio Vilnius-Minskas 10-ajame kilometre - 1 319 kartų, kelias Kaunas-Marijampolė-Suvalkai - 52-ajame kilometre - 506 kartus.

Beje, šie prasižengimai užfiksuoti jau įvertinus vadinamąją tolerancijos ribą (iki 20 km/val.). Tad jeigu būtų fiksuojamas greičio viršijimas nuo 0 km/val., šie skaičiai būtų nepalyginti įspūdingesni.

Papasakokite apie laukiamus svarbesnius mūsų krašto kelių rekonstrukcijos projektus.

Yra vilčių, kad ateinančiais metais bus pradėta seno kelio tarp Klaipėdos ir Palangos ruožo nuo Normantų iki Nemirsetos sankryžos rekonstrukcija. Tokios patys viltys - ir kalbant apie dviratininkams "skaudžią" kelio Karklėje atkarpą, įvažiavimo į Klaipėdą kelią tarp Tilžės gatvės pervažos ir Jakų žiedo, dvi kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda atkarpas (nuo Priekulės aplinkkelio iki Šernų viaduko ir nuo Šernų viaduko iki Jakų žiedo.

Kam lengviausia suversti kaltę?

Netrukus už lango vėl bus žiema, ir vėl klausysitės vairuotojų skundų: "Slidu", "Nepabarstyta". Ir niekas nenori girdėti, kad per keletą minučių net ir didžiausias kiekis druskos ledo neištirpina...

Iš tikrųjų, išberta druska nesuveikia iš karto. Esant nedideliam šaltukui ji pradeda tirpinti ledą greitai, o kai būna 10 laipsnių šalčio, iš viso nebeveikia.

Žiemos artėjimas mus baugina ne dėl to, kad nepasiruošę, bet dėl vairuotojų nepasiruošimo žiemos sąlygoms ir visuomenės reakcijos į pirmuosius slidumus. Patikėkite, mes tikrai būname pasirengę žiemai - druskos ir smėlio-druskos mišinio atsargos visuomet paruoštos iš anksto, technika taip pat. Tačiau dažnai pakiša koją pajūrio klimato ypatumai. Esame bandę netgi pakrautus barstytuvus pastatyti sankryžose, kad tuo laikotarpiu, kai žmonės ryte važiuoja į darbus, būtų galima, esant reikalui, operatyviai pabarstyti. Vis dėlto tai nėra pats tinkamiausias būdas slidumui mažinti, jis reikalauja ir papildomų žmonių resursų bei materialinių išteklių.

Kodėl, jūsų nuomone, ne pirmus metus prie vairo sėdintys žmonės nesuvokia skirtumo tarp sausos ir slidžios kelio dangos? Juk, atrodytų, elementaru: palijo ar pasnigo - važiuok lėčiau, laikykis didesnio atstumo...

Tai yra paprasčiausias nerūpestingumas, pavojaus nesupratimas. Žmogus, kuris nė karto nepateko į nelaimę, neįsivaizduoja pasekmių, nalaimės visąlaik atsitinka kažkam - ne man. Po tokio įvykio turbūt dažnas važiuoja atsargiau. Tad, manau, yra geras posakis: "Mokykimės iš svetimų klaidų, o ne iš savų." Todėl ir reikia, atėjus žiemai, mažinti greitį ir būti atsargesniems.

Prieš žiemą mes visada primename, kad vairuotojai prie vairo elgtųsi atsargiau. Mažinkime greitį, būkime labiau susikaupę. O ar kas nors kada nors mokė ar mokėsi, kaip elgtis patekus ant slidaus kelio ruožo? Retas kas yra šito mokslo ragavęs. Vienas Šveicarijos kelininkas net pajuokavo, kad jie vairuotojus vairavimo meno moko mokymo poligonuose, o mes - keliuose.

Ir dar. Būkime atviri - kai patenkame į kokį eismo įvykį, dažniausiai būname kalti patys, bet negalime to pripažinti ir pradedame ieškoti kaltų. Ir lengviausia kaltę suversti keliui ar aplinkai.

"Reikia rimtų auklėjimo priemonių"

Ir kelininkai, ir policininkai, Susisiekimo ministerija, savivaldybės pėstiesiems nuolat dalina atšvaitus, bet suvestinėse vis skaitome: "Partrenktas pėsčiasis buvo be atšvaitų." Kur tie atšvaitai dingsta?

Iš tikrųjų, įvairių švenčių, akcijų metu, mokymo įstaigose kasmet išdalinama dešimtys tūkstančių atšvaitų. Jeigu suskaičiuotume visus, išdalintus per paskutinį dešimtmetį, jų turbūt būtų tekę kiekvienam Lietuvos gyventojui. Gal su eismo dalyviais dirbama per mažai? Pavyzdžiui, su kaimo vietovių, priemiestinių zonų gyventojais, kurie tamsiu paros dažniausiai ir nukenčia vaikščiodami be atšvaitų.

Matyt, mums reikia gana rimtų auklėjimo priemonių. Štai labai pasiteisino Lietuvos automobilių kelių direkcijos paruošti gana žiaurūs reklaminiai klipai, kur per automobilio langą išlekia neprisisegęs saugos diržo vaikas ar miegantis vairuotojas nutrenkia perėjoje einantį moksleivį. Kaip greitai visi pradėjome užsisegti saugos diržus!

Karas keliuose - kokių galite pasiūlyti receptų, kaip jį laimėti?

Kelias - tai ne karui skirta vieta. Gal ne karas, o perversmas turi įvykti žmonių galvose. Turime suprasti, kad automobilis - ne arklys, traukiantis vežimą, kuris gaspadorių ir miegantį parveža namo...

Koks kitų eismo dalyvių elgesys labiausiai erzina jus kaip vairuotoją?

Akį labai rėžia jaunų vairuotojų agresyvus, chuliganiškas vairavimas, akivaizdus eismo taisyklių ignoravimas. Ypač pasižymi BMW markės automobilių vairuotojai. Jaunas žmogus mėgsta greitį, ekstremumus, jam reikia adrenalino. Šitie automobiliai suteikia tokią galimybę. Dažniausiai iš salono dar ir muzika girdisi per kelias dešimtis metrų, norisi pasirodyti prieš draugus ar paneles - koks aš "kietas". Tas "kietas" ir nardo eisme be taisyklių. Kuo baigiasi tokios kelionės? Klaipėdoje turime pavyzdžių...

Kokie jūsų, kaip vairuotojo, minusai?

Kartais nebesusivaldau ir noriu pamokyti kokį gudrutį. Turbūt, kaip ir visiems vairuotojams, kyla pagunda paspausti akceleratoriaus pedalą. Jeigu kada nors tai sau leidžiu, būtinai įvertinu situaciją, ar nekliudysiu kitiems eismo dalyviams. Atlaidžiau žiūriu į greičio viršijimą automagistralėje Vilnius-Klaipėda. Kai kelias tuščias, nemanau, kad tai labai didelis nusižengimas. Kitų eismo taisyklių nepažeidinėju. Prie vairo stengiuosi būti ramus, susikaupęs. Nors susitikimų su Kelių policija pasitaikė ne vienas. Gelbėdavo kelininko profesija, išsiskirdavome draugiškai. Yra tekę išklausyti gana veiksmingų paauklėjimų.

ANKETA

Petras Kaučikas, VĮ "Klaipėdos regiono keliai" direktorius. Amžius - 63 metai. Vairuotojo pažymėjimas - nuo 1972-ųjų ("gavau studentavimo laikais"). Ilgiausiai naudoti nuosavi automobiliai - "Žiguli", "Audi", "Nissan", tarnybiniai - "Volga", "Audi", "Peugeot". Kartą baustas už greičio viršijimą ("prie technikumo "pagavo" radaras, sumokėjau 50 litų").