Povilas Vasiliauskas: "Kokie esame iš tikrųjų, tokie liekame ir prie vairo!"

Buvęs uostamiesčio meras, dabar Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas, automobiliu "be retų išimčių" naudojasi kasdien, todėl jo įžvalgos apie eismą, gatvių ir kelių infrastruktūrą bei vairavimo kultūrą - ne iš piršto laužtos. Ir, patikėkite, vertos skaitytojų dėmesio.

Kaip esate įpratęs žiūrėti į eismą - automobilio vairuotojo akimis, pėsčiojo, o gal dviratininko? - "Vakarų ekspresas" paklausė P. Vasiliausko.

Kad neprisidaryčiau bėdų sau ir kitiems, vairuodamas bandau žiūrėti "visomis akimis" - žiūriu į kelią ir į priešais atvažiuojantį atsipūtusį vairuotoją, bandau pamatyti, ar mane mato prie kelkraščio stovintis judrus nenuorama... Tas pats, kai keliauju pėsčiomis - žinau, kaip valdomas (ar nevaldomas) yra automobilis, todėl ir eidamas žvalgausi "vairuotojo akimis".

Ar Klaipėda, jūsų nuomone, yra patogus miestas vairuotojui?

Žinau gerokai patogesnių už Klaipėdą miestų (šiuo požiūriu), kaip ir tokių, kur geriau pačiam nesėsti už vairo. Žiūrint, su kuo lyginsi. Lyginant su tuo pačiu Vilniumi Klaipėda yra puikus miestas vairuotojui, o lyginant su Pekinu - net fantastiškas! Tačiau savo gimtuosius Telšius, ko gero, galėčiau pravažiuoti pusiau gulom, viena akimi skaitydamas telefone žinutes ir dar atsakinėdamas į anūkų klausimus apie Telšių istoriją, ko tikrai nesiryžčiau daryti Klaipėdoje, kurią, atrodo, taip pat neblogai pažįstu.

Kas mūsų miesto gatvėse yra padaryta gerai, o kas blogai ir kaip keistumėte?

Žinau Lietuvoje ne vieną miestą, kur kelių dangos yra prastesnės kokybės už Klaipėdos, gatvės yra valomos blogiau. Neblogai pas mus išvystytas dviračių takų tinklas. Tačiau erzina nesuderinti šviesoforai (ypač Minijos gatvėje), kai pravažiavus 50 metrų visa mašinų kolona sustoja, kad praleistų "nieką". Deginamas kuras, laikas ir žmonių nervai. Man sunku suvokti ir pateisinti pavasarinius kelių lopymus (ypač kai prie sagos siuvamas paltas), kuriuos kitą pavasarį vėl reikia lopyti. Erzina kelių remonto darbai eismo piko metu, kai po kelių valandų tas pats gatvės ruožas yra laisvas tiek važiuoti juo, tiek jį suremontuoti.

Prisimenant "dušmanus" ir "mikruškes"

1990-1992-aisiais buvote Klaipėdos meru. Peržvelgus anų metų spaudą susidaro įspūdis, kad transporto, eismo infrastruktūros klausimai buvo vienoje paskutiniųjų vietų - išskyrus autobusų bilietėlių kainas. Ar prisimenate sprendimus, tais laikais priimtus šioje srityje - gal kai kurie jų ir padėjo pagrindus dabartinei situacijai miesto gatvėse?

Tiesą sakant, kažkokių revoliucingų pasikeitimų šioje srityje nelabai matau - per 26 metus neatsirado nei naujų tiltų, nei naujų miesto magistralių, nei kardinalių ir modernių transporto parkavimo sprendimų. Tik automobilių padaugėjo kelis kartus.

Man sunku pasakyti, kurioje vietoje transporto ir eismo infrastruktūros klausimai yra dabartinės miesto valdžios prioritetų hierarchijoje, tačiau 1990-1992 metais prioritetas tikrai buvo kitiems klausimams. Klaipėda visada buvo gerai ir racionaliai tvarkomas miestas, daugelio pažangių iniciatyvų pradininkas. Nepriklausomybę Klaipėda sutiko su palyginti gerai sutvarkyta transporto ir eismo infrastruktūra (pagal to metų standartus), todėl tuo itin sunkiu laikmečiu šie klausimai ir nepateko tarp prioritetų "topo". Būtent todėl labai įsimenamų sprendimų priiminėti ir neteko. Tuo metu "dušmanų" judėjimas jau buvo tapęs reikšminga miesto transporto dalimi, tačiau tuo pat metu pradėjo rastis ir "mikruškių" (mikroautobusų) transportas, kurį miesto valdžia skatino, geranoriškai ir protingai reglamentavo (šiuo požiūriu Klaipėda tuo metu buvo sektinas pavyzdys kitiems miestams).

Tais metais buvo pradėtas riboti transporto eismas Tiltų gatve. Šis sprendimas kėlė daug aistrų, skaldė viešąją nuomonę - senamiesčio gyventojai tiesiog budėjo merijoje (taip buitiškai tuo metu buvo vadinama Savivaldybė) su skundais, kad tuoj tuoj nuo automobilių keliamos vibracijos sugrius namai Tiltų gatvėje, o "ratuotieji" miestiečiai piktinosi senamiesčio "egoistais", norinčiais uždrausti patogų važiavimą per miesto centrą.

Iliuzijų nepuoselėkime

Klausimas, susijęs su jūsų dabartine veikla. Dažnai su pavydu skaitome, kad Slovakijoje atsidarė dar viena vakarietiškų automobilių surinkimo gamykla, Lenkijoje - taip pat. Net Rusijoje, kaimyniniame Kaliningrade, sėkmingai veikia ir plečiasi įmonė "Avtotor", gaminanti automobilius daugybei šios pramonės milžinų. Kodėl Lietuvai, nepaisant LEZ'ų steigimo, nepavyksta prisivilioti automobilių gamintojų? Juolab Klaipėdai - patogiam logistikos punktui?

Automobilių gamintojai kuriasi arba didelėse automobilių realizavimo rinkose, arba didelę kompetenciją bei automobilių gamybos tradicijas turinčiose šalyse. Lietuvos ir Klaipėdos nepriskirsi nei prie vienų, nei prie kitų, todėl perdėtų iliuzijų ir lūkesčių dėl automobilių gamybos pramonės Lietuvoje (Klaipėdoje) neturime turėti - tam nėra objektyvių prielaidų.

Tačiau sakyti, kad Lietuvoje (vadinasi, ir Klaipėdoje) iš viso nėra automobilių gamybos pramonės, būtų netiesa. Yra šis tas, gali būti ir daugiau. Tikime, kad artimiausiu metu sparčiau pajudės kai kurie projektai ir Klaipėdos LEZ'e.

Apie Jakų žiedą...

Esate kone daugiausiai priekaištų - nepaisant rekonstrukcijos - susilaukusio Klaipėdos transporto mazgo, Jakų žiedo, kaimynai. Kur čia slypi fenomenas - pinigų į jį "įasfaltuota" jau daug, bet darbams čia nesimato pabaigos?

Kiekvieną dieną kelis kartus kertu šią sankryžą, ne mane vieną ima apmaudas dėl ne pačiu protingiausiu būdu panaudotų milžiniškų lėšų. Daug kas kaltina projektuotojus, kelių statytojus. Negirdamas jų, matydamas ne pačius protingiausius jų sprendimus, puikiai suprantu, kad daiktą (šiuo atveju - transporto mazgą) padaro meistras pagal užsakovo valią, norus ir supratimą. Kelių statytojai ir projektuotojai turi savo aiškiai apibrėžtą interesą (visų pirma verslo, finansinį), kuris dažniausiai yra visiškai kitas (neretai tiesiog priešingas) negu kelio užsakovo. Gi kelio užsakovo interesas turi būti viešai naudingas, tarnauti visuomenės reikmėms ir privalo būti ryžtingai, kryptingai ir valingai diktuojamas tiek projektuotojams, tiek kelių statytojams! Kai viena pusė turi stiprią valią siekti savo ekonominio intereso, kita pusė privalo turėti ne mažiau stiprią valią ir ryžtą siekti viešojo intereso apsaugos ir įgyvendinimo. Mano nuomone, Jakų žiedo istorijos atveju vienai pusei pritrūko ir valios, ir net sveiko proto.

Kaip išvaikė "dragus"

Vienu metu pagrindinė Klaipėdos LEZ'o gatvė buvo tapusi svarbiausia jaunų ir senus BMW pasižabojusių automobilininkų susitikimo vieta. Kaip pavyko iš čia išvilioti tas nelegalias lenktynes?

"Dragus" pavyko pažaboti pasitelkiant tiek "gulinčius policininkus", tiek bendradarbiaujant su "gyvais": zonos įmonių apsaugos tarnybos fiksuodavo lenktynes ir kviesdavo patrulius, vaizdo kamerų sistemos duomenys būdavo perduodami Kelių policijai.

Klaipėdos LEZ'as pasiruošęs įrengti naują dviejų lygių sankryžą kelyje Kaunas-Jurbarkas-Klaipėda, bet šio rekonstrukcija stoja dėl žemių paėmimo visuomenės reikmėms. Ar, jūsų nuomone, valstybė elgiasi ne pernelyg minkštai pralobti jos sąskaita norinčių "žemvaldžių" atžvilgiu?

Valstybė turi paisyti savo pačios įstatymų, gerbti konstitucinę privačios nuosavybės neliečiamumo teisę. Jeigu norime būti civilizuota teisinė valstybė, šioje srityje jokių naujų "amerikų" neturime išradinėti. Visame civilizuotame pasaulyje iš esmės yra ta pati tvarka - privati nuosavybė yra neliečiama, visuomenei naudingoms reikmėms ji gali būti paimama išskirtiniais atvejais, griežtai įstatymo nustatyta tvarka ir tik teisingai atlyginant paimamo turto savininkui. Ir taškas! Skirtingose civilizuotose valstybėse kiek skiriasi vien taktiniai dalykai: vienur pirma paimamas turtas, už jį sumokama ir vykdomas tam tikras projektas, o nesutinkant su kaina vyksta teisminiai ginčai (kad ir šimtą metų), kitur - nesutarus dėl kainos pirma bylinėjamasi (kad ir tuos pačius šimtą metų), o tik po to paimamas turtas (jeigu dar yra likęs poreikis) ir vykdomas projektas (jei dar jis yra aktualus).

"Mes, lietuviai, kitokie. Deja"

Ar klaipėdiečiai vairuotojai kuo nors skiriasi nuo kitų miestų vairuotojų? Arba kita šio klausimo versija: keliaujate po užsienį, tad kaip, jūsų nuomone, vairavimo kultūros kontekste atrodome mes, lietuviai?

Žiūrint su kuo lyginsi. Lyginant Klaipėdą su Vilnium - pastarajame gerokai daugiau agresyvių, chamiškų vairuotojų, mažiau geranoriškumo, paslaugumo, elementaraus mandagumo. Lyginant su labiau į vakarus esančia Europos dalimi (turiu galvoje ne Kaliningrado sritį) - situacija atvirkščia... ne lietuvio vairuotojo naudai. Net pervažiavus Lietuvos ir Lenkijos sieną iš karto pastebi permainas, kitokį vairuotojų elgesį, aišku, jei tavo "oponentas" - ne vairuotojas iš, pvz., Marijampolės :). Ir šiuo požiūriu jokios naujos "amerikos" šioje srityje neatrasime: kokie iš tikrųjų esame - tokie esame (liekame) ir prie vairo! Nebent vairas dar labiau išryškina mūsų savybes (tiek pliusines, tiek minusines). Vairas, variklis lyg ir suteikia papildomos jėgos, ryžto elgtis bet kaip, o mašinos stogas - "stogą", apsaugantį nuo atsako už chamizmą. Gi pėsčiojo gyvenime ne kiekvienas ryšis įžūliai užlįsti kitam žmogui tiesiai prieš nosį, o prie vairo ne retam tai nesukelia jokio nepatogumo jausmo!

Mano nuomone, kalbėti apie atskirą "vairavimo kultūrą" nėra jokio pagrindo ar prasmės. Yra žmonės kultūringi, turintys supratimą, įgūdžius, žinantys, kaip reikia elgtis bei taip besielgiantys (ir už stalo, ir gatvėje, ir prie upės, ir teatre, o taip pat ir automobilyje)… ir yra kitokie. Mes, lietuviai, dar dažnokai esame kitokie, deja…

Koks kitų eismo dalyvių elgesys labiausiai jus erzina?

Manau, kiekvieną normalų žmogų erzina nenormalus kitų elgesys: beprasmiškas, įžūlus KET pažeidinėjimas, įprotis nesant reikalo važiuoti viduriu kelio ar antrąja juosta, posūkių nerodymas, pypsėjimas, statymas automobilio bet kur, praėjimų, įvažiavimų užstatymas.

Globaliausias šių dienų klausimas: karas keliuose - ar turite receptų, kaip jį laimėti?

Kaip rodo istorija, visuose karuose tikrų ir absoliučių nugalėtojų nebūna - galutiniame rezultate pralaimi abi kariaujančios pusės. Todėl ir receptas yra labai paprastas: net blogiausia taika yra geriau už sėkmingiausią karą! Tai yra - tiesiog nekariauti!

ANKETA

Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas. Amžius - 63 metai. Vairuotojo pažymėjimas - nuo 1986 m. birželio 14 d. Ilgesnį laiką naudoti automobiliai VAZ-21013 (važinėjo 6 metus), "Mercedes-Benz W123" (4 m.), "Audi 100" (5 m.), "Nissan Maxima" (5 m.), "Toyota Avensis" (5 m.), "Lexus GS 450h" (5 m.). Ar baustas policijos už KET pažeidimus? "Kaltas, kaltas ir dar kartą kaltas. Greitis, greitis ir dar kartą greitis. Žinau ir suprantu, kad tai labai blogai ir pavojinga, tačiau keisti reikia tiek gyvenimo būdą, tiek įpročius, tiek charakterį. Pirmus du dar būtų galima pabandyti, tačiau dėl trečio - per vėlu..."