Rimantas Taraškevičius: "Mažas mes esame miestas"

Rimantas Taraškevičius: "Mažas mes esame miestas"

Rimanto Taraškevičiaus valdymo laikais (o jie tęsėsi net 10 metų, nuo 2001 iki 2011-ųjų), Klaipėdos gatvėse įvyko nemažai esminių pokyčių, gimė bendra viešojo transporto sistema. Tiesa, pats buvęs meras neslepia - autobusais jis nesinaudoja...

"Aš automobilį prilyginčiau savo darbo įrankiui. Tai elementari, kasdieninė darbo priemonė, besąlygiškai reikalingas dalykas - kaip kompiuteris, kaip telefonas. To darbo su visuomeniniu transportu niekaip neatlikčiau. Būsiu sąžiningas - sunkiai pamenu, kada paskutinį kartą važiavau autobusu", - neslepia politikas, po merystės grįžęs į statybininko vaidmenį.

Padaryta klaida

Ar Klaipėda - patogus miestas vairuotojui? Kas mūsų miesto gatvėse yra padaryta gerai, o kas blogai ir kaip keistumėte?

Vakar grįžau iš Kauno. Dviejų kilometrų atkarpą ten važiavau vos ne pusvalandį. Štai ten yra kamščiai, štai ten yra problemos.

O Klaipėdoje... Aišku, dar yra aibė problemų. Nesakau, kad jas galima išspręsti per vieną dieną, bet ir dabartinei miesto valdžiai, ir būsimai jos turėtų būti prioritetinės. Gal praeis ir 5, ir 7, o gal ir 10 metų, kol bus padaryta tai, kas numatyta jau seniai.

Didžiausios problemos - Šilutės plente, visų pirma, sankryža su Baltijos prospektu, nedaranti mums garbės. Diskusija dėl to, kuri arterija - Baltijos prospekto ar Šilutės plento - turėtų būti viršuje, kuri apačioje, tęsiasi jau ilgai, kaip ir kitas klausimas: "Kas tai turėtų būti - viadukas ar tunelis?" Reikia pripažinti, kad prieš 7-8 metus priimtas sprendimas kasti tunelį Šilutės plento kryptimi buvo didžiausia klaida. Tada rėmėmės mokslininkų tyrimais, kad eismas Šilutės plentu žymiai intensyvesnis nei prospektu. O ir miesto architektai sakė: "Negi įvažiuojančiuosius į Klaipėdą pasitiksime kažkokiu monstru viaduko pavidalu?" Be to, buvo apskaičiuota, kad toks variantas 7 milijonais litų pigesnis nei viadukas. Tačiau tada paaiškėjo, kad kasant tunelį reikėtų iškelti kliūtį - vandentiekio ir nuotekų tinklus, o tai papildomai kainuotų... 40 milijonų.

Deja, šiandien niekas nebando pasakyti: "Kolegos, apsirikom, reikia pagaliau priimti naują sprendimą!" Reikia noro, bendro darbo su Susisiekimo ministerija ir Uosto direkcija, reikia įrodyti, koks svarbus objektas tai yra Klaipėdos miestui.

Apie Bastionų tiltą

Kokios kitos probleminės miesto vietos?

Labai svarbus yra ir pietinio išvažiavimo klausimas. Jis stūmėsi į priekį, tačiau, mano negalutinėmis žiniomis, vėl ėmė buksuoti. Su tuo projektu kulniuojant per nuosavas žemes susikerta valstybinės reikšmės ir privatūs interesai. Vieną kartą teismo procesą jau pralaimėjome...

Reikia tikėtis, kad greičiau pajudės Statybininkų prospekto tęsinio projektas, kaip ir Tauralaukio kelio rekonstrukcija. Žodžiu, bagažas darbų, paliktų ankstesnių valdžių, yra didelis.

O ką manote apie suplanuotą Bastionų tiltą?

Esu šalininkas nuomonės, kad dar vienas tiltas nepamaišytų. Tai leistų nukrauti senamiesčio arterijas. Tokią idėją dar brandino Alfonso Žalio komanda. Ir Valentinas Greičiūnas kažkada yra pasakęs: "Miestui niekada nebūna per daug plačių gatvių." Teisingi žodžiai, bet... Akivaizdu, kad tas tiltas toks, koks suplanuotas, šiai miesto daliai yra ir per didelis, ir per platus, ir per įmantrus. Kur atsirems tos keturios eismo juostos? Į Danės gatvelę? O kam reikėjo projektuoti pakeliamą tiltą? Kokie laivai ten plauks? Spėju, jis bus pakeltas vieną ir paskutinį kartą - per atidarymą...

Dviračiu stogais nevažiuosi

Dar jūsų valdymo laikais buvo kalbama apie būtinybę įgyvendinti "žaliosios bangos" principą, vėliau prabilta apie sudėtingesnes intelektines transporto valdymo sistemas, išmaniuosius šviesoforus, tačiau visa tai iki šiol ir liko kalbomis. Suprantama, kad tai kainuoja brangiai. Ar jūsų, kaip miesto Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko nuomone, Klaipėda kada nors galės leisti sau tokį "malonumą"?

Reikėtų įvertinti kaštus, kas nors turėtų pasakyti, kiek tai kainuotų. Gal ir nebūtų, kaip jūs sakote, brangu? Kita vertus, sankryžose ypatingų problemų neturime, išskyrus galbūt piko valandomis tam tikras vietas. Tad gal ir didelių investicijų tam nereikėtų, gal užtektų pareguliuoti esamą techniką? Tik čia jau ne mano kompetencijos klausimas.

Svarbios galvos iš Vilniaus mūsų miestui liepė panaikinti daugybę pėsčiųjų perėjų. Ar pritariate tokiam nurodymui?

Kas gi gali iš Vilniaus atvažiuoti ir nurodinėti, kiek kokių perėjų Klaipėdai reikalinga? Tai man daugiau panašu į anekdotą...

Dabartiniai miesto vadovai mėgsta kartoti, kad Klaipėda - geriausiai dviratininkams tinkantis miestas Lietuvoje. Tačiau patys dviratininkai vis randa prie ko nors prikibti. Ar jie teisūs?

Reikėtų pradėti nuo ištakų. Prieš keliolika metų mes pirmieji Lietuvoje pasirengėme specialų dviračių takų plėtros planą. Juo vadovaujantis pradėti rengti projektai, įpareigojome tuos, kurie ką nors statosi, ties savo pastatu įrengti dviračių tako atkarpą. Nuo to ir prasidėjo visas dviračių takų įrenginėjimas Klaipėdoje. Aš nesakau, kad tai buvo tobulas planas. Daugelis juokėsi iš mūsų, kad tarp tų stulpų, namų bandėme įsprausti dviratininkus ir tikėjome, kad jie pasidalins ta erdve su pėsčiaisiais. Deja, taip neįvyko, ir šiandieninė miesto valdžia ieško kitokių sprendimų. Tiesiog mieste yra tokių vietų, juk stogais dviračiu nevažiuosi. Senamiestis, Herkaus Manto gatvė yra tokia, kokia yra. Niekada nebus taip, kad viskas gerai, visada atsiras ką patobulinti, bet tai, kad tą mes jau darome daug metų - faktas.

Šypseną keliantis "Park &Ride"

Viena iš priemonių (nors ir prievartinė) pervilioti žmones iš nuosavų automobilių į visuomeninį transportą - apmokestintas stovėjimas centrinėje miesto dalyje, panašu, nesuveikė: čia ir toliau pilna mašinų...

Čia yra paprastas dalykas. Mes nesame didžiulis centras, megapolis, koks nors Paryžius, kur tu iš priemiesčio atvažiuoji, palieki automobilį specialioje stovėjimo aikštelėje ir centrą pasieki metro ar autobusu. Man šypseną kelia ta mūsų "Park &Ride" aikštelė prie ligoninės, kurioje rymo vienintelis automobilis - jūsų laikraščio redaktoriaus Martyno Vainoriaus. Įsivaizduokime - atvažiavau čia, kol pastačiau automobilį, kol sulaukiau autobuso... Su savo mašina darbo vietoje atsiduriu dukart greičiau, ir dabar priverskite jūs mane atsisakyti automobilio! Mažas mes esame miestas šiuo klausimu. Tokie projektai neturės pas mus sėkmės.

Ką, kaip miesto Tarybos narys, manote apie planus plėsti tą mokamo stovėjimo zoną į gyvenamuosius rajonus?

Aš manau, kad tai neturi perspektyvos. Miesto Taryboje diskusijos šiuo klausimu net nevyksta. Gal čia administraciniu lygmeniu kažkas bando ieškoti galimybės pasipinigauti, bet aš manau, kad tai būtų "monkės biznis". Jei mes norime pasipinigauti, tada padarykime infrastruktūrą, įrenkime stovėjimo vietas ir sakykime: "Ponai klaipėdiečiai, nevažinėkite ant žolės, šiek tiek susimokėkite, mes jums įrengėme parkavimo vietas." Bet jei to nepadarome, "sorry"...

"Kol patys nesusivoksime..."

Ne vienerius metus kalbama apie bendrą viso Vakarų Lietuvos regiono (Klaipėda, Palanga, Kretinga, Gargždai, Šilutė, Nida) viešojo susisiekimo sistemą. Ar ji įmanoma, ypač žinant kai kurių aukščiau išvardintų miestų požiūrį?

Net neabejoju, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks. Kam reikalingi smulkūs autobusų parkeliai aplinkinėse savivaldybėse, kurie yra kaip atskiros kunigaikštystės? Jie net negali pasiimti kredito, nei nusipirkti normalių autobusų, nei įrengti infrastruktūros elementų. Teko būti Suomijoje, ten yra stambūs dariniai, municipaliniai, sujungiantys 20, 30 savivaldybių į bendrą sistemą. Ateis tas laikas, ir pas mus supras, kas yra gerai organizuota struktūra.

Koks kitų eismo dalyvių elgesys jus labiausiai erzina?

Anksčiau gal ir erzindavo, o dabar tik sukelia šypseną koks nutrūktgalvis, kuris prašvilpia pro šoną. Aišku, pikta, kai motociklininkas pralekia per miestą kaip strėlė, bet juk jo nepagausi ir neiškoneveiksi...

Karas keliuose - ar turite receptų, kaip jį laimėti?

Nesu receptų rašytojas. Man atrodo, čia mentaliteto klausimas, kiekvieno mūsų, sėdinčio prie vairo. Kol patys nesusivoksime, kaip turime važiuoti, nieko ir nebus.

ANKETA

Rimantas Taraškevičius, buvęs miesto meras. Amžius - 66 metai. Vairuotojo pažymėjimas - nuo 1973 m. Ilgesnį laiką naudoti automobiliai: "Žiguli", "Moskvič", GAZ-21 ir GAZ-24, "Audi", "Ford", "Opel Vectra", S klasės mersedesas, keturi "Honda" modeliai, "Volvo", dabar - C klasės "Mercedes-Benz". Ar baustas policijos už KET pažeidimus? "Nenoriu girtis savo "laimėjimais" šioje srityje. Esu baustas už arklio galių nesuvaldymą - juk jie važiuoja... Bet nuo praeitų metų gegužės esu "švarus". Tąkart nubaudė už greičio viršijimą Alksnynėje, kai skubėjau į keltą."

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder