Geležinkelininkai, prieš porą metų rekonstravę Rimkų pervažą, artimiausiu metu jokių pokyčių pietiniuose išvažiavimo iš Klaipėdos "vartuose" nežada. Maža to - jie prognozuoja, kad ateityje krovinių srautai tik didės, tad galima neabejoti, jog miestiečių bei kaimyninėse gyvenvietėse įsikūrusių žmonių skundai nesiliaus ir toliau. Tuo metu vienas svarbiausių šio dešimtmečio Klaipėdos projektų, galintis padėti miestiečiams išvengti nelemtosios pervažos - pietinis aplinkkelis, tebėra popierinėje stadijoje.
Skundai dėl pervažos veiklos aidi jau daug metų. Nenutilo jie ir po 2012-ųjų pabaigoje atliktos Rimkų stoties kelyno rekonstrukcijos. "Lietuvos geležinkeliai" (LG) džiaugiasi, kad dabar Rimkų pervaža "atitinka šiuolaikinius reikalavimus" - čia buvo pakeisti geležinkelio bėgiai, atnaujinta guminė ir automobilių kelio danga, signalizacija, vaizdo stebėjimo, apšvietimo sistemos. Tačiau esminė žmonių pasipiktinimo priežastis - traukinių manevravimas piko valandomis - kaip buvo, taip ir liko.
Lyg tyčia - piko metu
"Lyg tyčia, pervaža automobiliams uždaroma piko metu. Ryte, nuo 7.30 iki 8 valandos, kai tūkstančiai aplinkinių gyvenviečių gyventojų važiuoja į darbą Klaipėdoje, pasinaudoti ta pervaža beveik neįmanoma. Tas pats - tarp 17 ir 18 valandos, kai visi važiuoja namo.
Trukdžiai didžiuliai. Ir tai ne tik laiko sąnaudos. Pažiūrėkite, kiek sudeginama degalų, dėl to kenčia ir vairuotojų piniginės, ir, aišku, gamta", - karčių žodžių bendrovei "Lietuvos geležinkeliai" (LG) negaili Vaclovas Grigalauskas, Jūrų perkėlos terminalo vadovas.
Jis sako pats ne kartą skambinęs geležinkelininkams - ir į Klaipėdą, ir į Vilnių, bendrovės vadovams.
"Vienu metu lyg ir buvo sutvarkę traukinių judėjimo grafikus, bet dabar - vėl tas pats. Niekaip nesuprantu - negi neįmanoma traukinių sąstatų ir šilumvežių judėjimo grafiko sudėlioti taip, kad bent pusei valandos ryte ir tiek pat vakare pervaža nebūtų uždaroma?" - stebisi V. Grigalauskas.
Misija neįmanoma
Panašu, kad neįmanoma. Tiesa, LG atstovas spaudai Vidmantas Gudas sako, kad "šiuo metu sąstatų ir pavienių lokomotyvų judėjimo piko metu problemą stengiamasi spręsti", bet jis iškart pripažįsta, kad tai - sunkiai įgyvendinamas uždavinys.
"Manevravimo darbus Klaipėdoje vykdo ne tik "Lietuvos geležinkeliai", bet ir kitos įmonės, pavyzdžiui, UAB "Gargždų geležinkelis", uosto krovos kompanijos. Su jomis taip pat tariamasi dėl galimybių juos pradėti vėliau ryte ar anksčiau vakare.
Vis dėlto tai padaryti tikrai nėra lengva, kadangi jei į panašius pageidavimus būtų atsižvelgiama visoje Lietuvoje, vargiai išvis pavyktų sudaryti tokį traukinių eismo grafiką, kuris leistų efektyviai suplanuoti traukinių prasilenkimus, aplenkimus, jų saugų judėjimą", - teigia V. Gudas.
Viaduko nebus
LG teigimu, prekiniai traukiniai turi savo grafiką (kuris, beje, Eismo valdymo centre sudaromas net metams į priekį), tačiau gali važiuoti ir visiškai jo nesilaikydami.
"Kalbant apie Klaipėdą, bene svarbiausi yra uosto poreikiai. Tad stengiamasi apskaičiuoti maksimaliausią prekinių traukinių kiekį, kuris daugiausia tenkina uosto krovos kompanijų poreikius", - dar anksčiau yra sakęs LG Klaipėdos regiono stočių skyriaus viršininkas Igoris Petrovskis.
Į uosto kompanijas rodo ir V. Gudas.
"Didelė dalis krovinių - būtent jų, o naudos iš tų krovinių gauna ir miestas. Gerai tai ar blogai, tačiau prognozuojama, kad ateityje krovinių tik daugės", - sako jis.
Šiaip ar taip, panašu, kad bent artimiausioje ateityje niekas Rimkų pervažoje į gerąją pusę nepasikeis, ir kažkada minėta dviejų lygių sankryža realybe netaps.
"Pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, patvirtintus miesto Tarybos, dviejų lygių sankryža (viadukas) čia nėra numatyta. Dviejų lygių susikirtimo taškai numatyti Smiltelės gatvėje, Šilutės plento tęsiniuose ir pietiniame išvažiavime iš Klaipėdos miesto", - priminė LG atstovas spaudai.
Projektas atnaujinamas
Daliai vairuotojų padėti išvengti Rimkų pervažos galėtų miesto pietinis aplinkkelis. Tačiau šis ateities projektas tikro kelio pavidalo link artėja lėtokai.
Žinia, jau buvo parengtas detalusis aplinkkelio planas, tačiau 2012 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jį panaikino dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų - esą buvo pažeisti planuojamoje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų interesai.
Nedelsiant imta ruošti naują planą. Šiuo metu jis jau baigtas, gauta ir teigiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada. Atsižvelgiant į aplinkkelio kaimynų reikalavimus, suplanuotos naujos nuovažos, numatyti servitutiniai privažiavimai į greta esančius sklypus bei kiti nauji sprendiniai.
O dabar vyksta techninio projekto atnaujinimo darbai - atsižvelgiant į naujas nuovažas į sklypus, SGD terminalo dujotiekio trasą ir pan.
"Vakarų ekspreso" žiniomis, praėjusią savaitę vyko plano rengėjų, miesto Savivaldybės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pasitarimas šiuo klausimu. Be kita ko, jame kalbėta ir apie tai, kaip išvengti galimų naujų skundų iš sklypų savininkų.
Ne anksčiau 2016-ųjų
Pasak Gintaro Dovidaičio, Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus projektų valdymo poskyrio vedėjo, baigti atnaujinti techninį projektą tikimasi iki šių metų liepos.
Kas tada? Tada, jei Klaipėdoje projektą patvirtins Savivaldybės administracijos direktorius, o Klaipėdoje rajone - rajono Taryba (didžioji aplinkkelio dalis patenka į Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją), visa techninė dokumentacija bus perduota būsimiesiems statybų užsakovams - Susisiekimo ministerijai arba jos valdomai Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
Be to, prieš tai dar reikės kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl vadinamosios išmiškinimo procedūros - miškų schemos parengimo ir patikslinimo, mat aplinkkelis nusidriektų ir per mišką.
Kada galėtų būti pradėtas kloti asfaltas suplanuotoje pietinio aplinkkelio trasoje?
"Tikimės, kad taip atsitikti gali 2016 metais, tačiau tai - remiantis optimistiniu scenarijumi. Gali būti ir 2017-ieji", - teigia G. Dovydaitis.
Tiesa, nemaža problema yra ta, kad didžiulė projekte nurodoma teritorija patenka į žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Plano rengėjai tikina, kad anksčiau ar vėliau aplinkkelis bus - esą tuo abejoti nereikėtų, nes Seimo nutarimas įpareigoja Susisiekimo ministeriją įgyvendinti pietinio aplinkkelio, kuris yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos objektu, tiesimo projektą.
INFORMACIJA
Pietinis aplinkkelis oficialiai vadinamas pietine jungtimi tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus.
Beveik 11 km ilgio, keturių eismo juostų aplinkkelis turėtų prasidėti ties Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto sankryža bei tęstis iki kelio Klaipėda-Šilutė atkarpos ties Dumpiais. Numatoma, jog aplinkkelyje bus įrengtos trys dviejų lygių sankryžos: viena - ties Dumpiais, kita - ties Kairių gatve, dar kita - naujo kelio viduryje, ties planuojama logistikos sandėlių zona, netoli "Draugystės" geležinkelio stoties.
Kol kas nėra tiksliai paskaičiuota, kiek aplinkkelio statybos gali kainuoti. Manoma, kad šis naujas kelias gali atsieiti per 60 mln. eurų. Statybas turėtų finansuoti Susisiekimo ministerija, tam būtų naudojamos ir Europos Sąjungos lėšos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą