1997-aisiais veiklą Didžiosios Britanijos Transporto departamento transporto tyrimų laboratorijos iniciatyva bei kelių Vakarų Europos vyriausybių palaikymu pradėjusi "Euro NCAP" ("European New Car Assessment Programme") šiomis dienomis suskaičiavo ir visuomenei pateikė savo 20 metų darbo rezultatus.
Organizacijos atstovų teigimu, per tą laiką patikrintas 1 800 Europos rinkoje parduodamų naujų modelių saugumas, o šių bandymų pagrindu sudaryta 630 reitingų. Visa tai kainavo daugiau nei 160 mln. eurų - neskaičiuojant sudaužytų mašinų vertės.
Pirmoji bandymų serija surengta būtent 1997 metais. Tuomet maksimalus "Euro NCAP" įvertinimas siekė ne 5, kaip dabar, o 4 žvaigždutes. Tačiau tiek nė vienas iš sudaužytų kompaktinės klasės modelių taip ir nesurinko - "Ford Fiesta" ir "Volkswagen Polo" saugumas įvertintas 3 žvaigždutėmis, "Fiat Punto", "Nissan Micra", "Vauxhall Corsa" ir "Renault Clio" gavo po 2.
O štai "Rover 100" sulaukė vos vienos. Tąkart specialistai konstatavo, kad priekinio smūgio atveju vairuotojas, net nepaisant oro saugos pagalvės, neturi jokių šansų išgyventi.
Visi šie automobiliai buvo itin nesaugūs pėstiesiems - už susidūrimą su žmogų imituojančiu manekenu nė vienas iš modelių negavo daugiau nei 2 žvaigždučių.
Paskelbti rezultatai sulaukė nepatenkintų automobilių kompanijų atstovų kritikos - esą neįmanoma sukurti tokio modelio, kuris atitiktų 4 žvaigždučių saugumo reikalavimus. Įmanoma - įrodė "Volvo", kurių sedanas S40, praėjus penkiems mėnesiams nuo "Euro NCAP" bandymų pradžios, sulaukė būtent tokio įvertinimo.
Neabejotina, jog būtent "Euro NCAP" dėka automobilių gamintojai ėmė tobulinti savo kūrinių saugumą. Šiais laikais jau beveik nepasitaiko, kad mašina uždirba 2 žvaigždutes. Naujuose automobiliuose vis dažniau montuojama daugiau aktyviojo ir pasyviojo saugumo priemonių ir labiau vertinama ne tai, kaip sumažinamas smūgio poveikis žmonėms (manekenams), o tai, kad mašina apskritai sugeba išvengti avarijos.
O štai prieš 20 metų net ne visos mašinos turėjo oro pagalves, priminimą apie neužsegtą saugos diržą ar elektroninę stabilumo kontrolės sistemą - įrangą, be kurios dabar automobilis tiesiog neįsivaizduojamas.
Savo veiklą nuolat tobulina ir pati "Euro NCAP". Įvedami nauji saugumo bandymai, kruopščiau vertinama elektroninių saugumo sistemų veikla - pavyzdžiui, gauti maksimalaus 5 žvaigždučių įvertinimo jau nebeįmanoma, jei bazinėje automobilio komplektacijoje nėra automatinės avarinio stabdymo sistemos.
Tai savo ruožtu skatina tobulėti ir tuos pačius gamintojus - tam, kad jų naujos mašinos gautų kuo geresnį įvertinimą saugumo bandymuose. Ir, galiausiai, būtų saugesnės žmonėms. Matyt, ir "Euro NCAP" smarkiai prisidėjo prie to, kad Europa yra mažiausiai gyvybių avarijose nusinešantis regionas pasaulyje.
Ateityje "Euro NCAP" žada įvesti naujus bandymus - svarstoma galimybė imituoti susidūrimą su kliūtimis ne tik priekiu bei šonu, bet ir kampu. Be to, bus testuojamos ir įvairių gamintojų modeliuose jau siūlomos naujos saugumo sistemos, pvz., dviratininkų atpažinimo ir susidūrimo su jais išvengimo įranga.
Šiuo metu 9 iš 10 Europoje parduodamų naujų modelių būna išbandyti "Euro NCAP" organizacijos.
INFORMACIJA
Pirmųjų "Euro NCAP" bandymų rezultatai buvo paskelbti 1997 m. vasario 4 d. Iki to laiko automobilių gamintojai turėjo surengti tik formalų savo modelių saugumo bandymą, kurio duomenys net nebuvo viešinami. "Euro NCAP" dėka potencialūs pirkėjai įgavo galimybę palyginti skirtingų modelių saugumą.
Sėkminga organizacijos veikla paskatino panašių institucijų steigimąsi kituose žemynuose - taip naujų automobilių bandymai pradėti Kinijoje (C-NCAP, nuo 2006 m.), Lotynų Amerikoje ("Latin NCAP", nuo 2010 m.), Pietryčių Azijoje (ASEAN NCAP, nuo 2011 m.).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą