Transporto kamščiai: vairuotojus išgelbės skruzdėlės?

Transporto kamščiai: vairuotojus išgelbės skruzdėlės?

Jeigu kada iš arti stebėjote skruzdėlyną, tikriausiai pagalvojote: "Chaosas". Jokiu būdu - "eismas" skruzdėlyne vyksta pagal tam tikras taisykles, kurių visada laikomasi, tad "kamščių" čia niekada nekyla. Ne taip, kaip žmonių "skruzdėlynuose" - miestuose.

Skrudėlės juda maršrutais, kurie sunkiai suvokiami žmonių logika. Į tai dėmesį atkreipę Drezdeno (Vokietija) technologijos universiteto mokslininkai nutarė įdėmiai pastudijuoti šių plėviasparnių vabzdžių judėjimo įpročius ir galbūt gauti automobiliais judančiai žmonijai naudingų išvadų.

Minėto universiteto Transporto ir ekonomikos instituto atstovai, pabandę suvokti, kaip skruzdėlės reguliuoja savo judėjimą, sukūrė du nuo skruzdėlyno iki saldaus sirupo vedančius kelius - trumpą ir ilgą. Keliose vietose šie keliai kirtosi, ir sankryžose skruzdėlės galėjo pakeisti trumpąjį maršrutą į ilgąjį arba atvirkščiai.

Iš pradžių skruzdėlės iki sirupo eidavo ilguoju keliu, tačiau netrukus kai kurios jų atrado alternatyvų maršrutą. O po kurio laiko būtent juo ėmė naudotis didžioji dalis vabzdžių, sekusių "pionierių" paliktais feromonais.

Tada šiame kelyje iškilo kamščio grėsmė, ir tuo metu skruzdėlės, grįždamos su maistu į lizdą, sankryžose tiesiog fiziškai ėmė neleisti sirupo link skubantiems gentainiams patekti į trumpąjį kelią. Taip automatiškai dalis srauto būdavo nukreipiama į ilgąjį kelią, ir trumpajame "kamščių" nebekilo.

Entomologų aiškinimu, šie veiksmai nebuvo sąmoningi - tiesiog abiejų kelių sankirtose nebuvo pakankamai vietos prasilenkti dviem skruzdėlėms.

Tyrimo autoriai mano, jog toks vabzdžių elgesys gali būti pavyzdžiu sprendžiant eismo problemas didmiesčių gatvėse. Jų nuomone, dabar sunkumai kyla dėl to, kad kiekvienas vairuotojas sprendimus dėl tolesnių veiksmų priima nepriklausomai nuo kitų. O tą dalyką sunku nuspėti ir juolab kontroliuoti.

Tad, remdamiesi skruzdėlių "eismu", mokslininkai daro prielaidą, kad ir vairuotojai galėtų perspėti iš priekio atvažiuojančius automobilius apie jų laukiančią situaciją. Tai leistų priimti tinkamą sprendimą ir pasirinkti alternatyvų maršrutą.

Tiesa, yra viena "smulkmena" - norint, kad tokia tvarka įsivyrautų, iš pradžių būtina sukurti technologiją, kuri leistų skruzdėlių elgesio pavyzdžiu transporto priemonėms komunikuoti tarpusavyje.

Emocijos - irgi priežastis

Išties, biologinė evoliucija inžinieriams ir dizaineriams leido rasti daug sėkmingų sprendimų šiandieniniame gyvenime. Tačiau verta nepamiršti, kad vairuotojus, kaip ir visus žmones, veikia ne tik logikos dėsniai, bet ir emocijos. O jos, pasirodo, irgi gali būti susijusios su transporto kamščiais.

Jų priežastimi gali būti ir vairuotojų lėtumas, ir agresyvumas, teigia JAV Džordžijos technologijos instituto mokslininkai.

Pasak jų, dažniausiai transporto priemonių srautų judėjimo greičiui negatyvų poreikį turi vairuotojai, savo automobilio nosimi beveik įsiremiantys į priekyje judančios mašinos galą. Lygiai tokį patį poveikį turi tie, kurie tarp savo mašinos ir stovinčios priekyje palieka per didelį tarpą.

Abiem atvejais sukuriama "stabdymo banga", kuri galų gale ir tampa transporto srauto sustojimo priežastimi.

Mokslininkai lėtų vairuotojų elgesį pavadino pagrindine kamščių priežastimi. Agresyvus elgesys irgi lemia srautų stabdymą, nes tokiems vairuotojams, nuolat staigiai stabdantiems, prireikia daugiau laiko norint vėl pradėti judėti. Galų gale greitis tampa lėtesnis nei viso srauto.

Važiavimo taktika

O štai Pietų Korėjos mokslininkai iš Seulo universiteto vairuotojus skirsto į "optimistus" ir "besiginančius". Pasak jų, pirmieji stabdo tik tada, kai iki priekyje važiuojančio automobilio lieka minimalus atstumas, o "besiginantieji" atvirkščiai - palieka didesnį atstumą nei reikalauja saugumas.

Mokslininkų teigimu, jei visi vairuotojai vos priekyje pamatę transporto kamštį naudotų pastarąją taktiką, jis sumažėtų - srautai sulėtėtų dar iki kamščio. O štai išvažiuojant iš grūsties reikėtų laikytis "optimistų" taktikos - taip kamštis greičiau "išsivažinėtų".

Tuo metų rusų policininkai yra kitokios nuomonės. Kalugos valstybinės kelių eismo inspekcijos pareigūnai vairuotojams pataria neįsibėgėti pamačius, kad priekyje stovėjęs automobilis ėmė pastebimai greitėti - esą jis netrukus vėl bus priverstas sustoti, o jūs to padaryti galite ir nebespėti. Rusijos policijos teigimu, būtent taip įvyksta 90 proc. avarijų, registruojamų kamščių metu.

Stabdyti patariama lengvai, o prieš galutinai nuspaudžiant stabdžių pedalą jį prieš tai paliesti koja ir "stop" signalais perspėti iš paskos važiuojantį vairuotoją apie savo ketinimus.

Dar vienas patarimas - nesiblaškyti po eismo juostas ir nekelti dar didesnio chaoso. Nors dažnai atrodo, kad automobiliai gretimoje eilėje juda greičiau, pareigūnai teigia, jog 90 proc. atvejų tai tėra iliuzija.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder