Tyrimas: Baltijos šalyse vaizdo registratorius labiausiai pamėgę Lietuvos vairuotojai

Tai parodė draudimo bendrovės „If“ užsakymu Baltijos šalyse atliktas reprezentatyvus tyrimas, kurio metu gyventojų klausta apie naudojimosi vaizdo registratoriais ypatumus.

Kas devintas įsitikinęs naudingumu

Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje vaizdo registratorius naudoja 23 proc. vairuotojų, Estijoje – 22 proc., o Latvijoje jie mažiausiai populiarūs iš trijų Baltijos šalių automobilininkų – čia juos naudoja kas penktas (20 proc.), iš kurių tik 8 proc. tai daro nuolat.

Tačiau skaičiai gerokai išsiskiria kalbant apie registratorių naudą. Net 87 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos vairuotojų pabrėžė, kad vaizdo registratoriai jiems buvo naudingi. Latvijoje taip atsakė 54 proc. respondentų, o Estijoje – tik 44 proc.

Draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovės Guodos Jasaitės teigimu, Lietuvoje neretai vaizdo registratorius tampa pagrindiniu įrodymu, padedančiu išspręsti ginčą dėl transporto priemonių avarijų priežasčių, atskleidžiant pėsčiųjų, dviratininkų ar automobilių vairuotojų elgesį kelyje.

„Pasitaiko situacijų, kai eismo įvykio dalyviai ginčija kaltę, keičia įvykio aplinkybes. Tokiais atvejais vaizdo registratoriai labai praverčia sprendžiant kaltės klausimą. Pavyzdžiui, tai ypač aktualu situacijose, kai įvykis nutinka persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą. Tuomet sunku identifikuoti, kuris automobilis jau buvo naujoje juostoje, o kuris dar ne“, – teigia G. Jasaitė.

Įrodė sunkiai įtikėtiną faktą

Apklausos duomenimis, vaizdo registratorius Lietuvoje naudoja beveik dvigubai daugiau vyrų (30 proc.) nei moterų (16 proc.). Dažniau šie prietaisai pasitelkiami didžiuosiuose šalies miestuose, kur ir eismas intensyvesnis – čia juos naudoja kas ketvirtas vairuotojas.

Vaizdo registratoriai populiariausi 25–34 metų amžiaus grupėje – juos pasitelkia kas trečias vairuotojas. Būtent šios amžiaus grupės respondentai buvo ir labiausiai įsitikinę jų suteikiama nauda – 89 proc. apklaustųjų atsakė, kad registratorius pasiteisino. 

Specialistės teigimu, vaizdo registratorių medžiaga neretai taip pat virsta įrodymu vagystės atveju, padeda demaskuoti nesąžiningą ar tiesiog nusikalstamą elgesį. Ji prisimena neseną įvykį, kai įžūliai manevravęs vairuotojas staiga užkirto kelią kitam automobiliui ir šis įvažiavo jam į galą.

„Jei ne vaizdo registratoriaus medžiaga, būtų nubaustas sustabdyti nespėjęs vairuotojas. Tačiau būtent vaizdo įrašas parodė, kad ne mažiau kaltas ir neatsargiai elgęsis kitas vairuotojas. Taip pat yra pasitaikę atvejų, kai automobiliams stovint spūstyje priekyje esanti transporto priemonė pavažiuoja atgal ir atsitrenkia į kitą mašiną. Nesąžiningi vairuotojai gali teigti, kad nevažiavo atbulomis, ir apkaltinti stovėjusios transporto priemonės savininką, kad šis nesilaikė saugaus atstumo. Tokiais atvejais vaizdo registratoriaus medžiaga parodo, kaip buvo iš tiesų“, – pasakoja G. Jasaitė.

Anot jos, draudimo bendrovės „If“ istorijoje yra buvę atvejų, kai vaizdo registratoriaus medžiaga leido nustatyti faktą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodė sunkiai įtikėtinas.

„Įvykio metu buvo apgadinta viršutinė vilkiko stiklo dalis. Kol nepamatėme vaizdo medžiagos, buvo sunku patikėti, kaip aukštai ir stipriai skrenda kito, priešprieša atvažiuojančio, vilkiko numušta stirna...“ – liūdną atvejį prisimena „If“ transporto žalų grupės vadovė.

Ką reikia žinoti užsienyje ir Lietuvoje

G. Jasaitė atkreipia dėmesį, kad vaizdo registratoriai labai praverčia eismo įvykiui nutikus užsienyje, kai įvykio vietoje nesutariama dėl aplinkybių ir nekviečiama policija, tačiau vėliau keičiasi abiejų pusių įvykio aplinkybių pateikimas ir kyla sunkumų įrodyti nekaltumą.

„Tačiau vykstantiems į užsienį reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visose šalyse vaizdo registratoriai leidžiami dėl duomenų apsaugos kontrolės. Todėl prieš keliaujant į kitas šalis vertėtų pasidomėti, ar visur bus galima naudoti registratorių ir kokių apribojimų gali būti“, – pataria G. Jasaitė.

Vokietijos automobilių klubas ADAC pataria nenaudoti automobilinių vaizdo registratorių tokiose šalyse kaip Belgija, Liuksemburgas, Portugalija, Šveicarija, Švedija, Vokietija, dėl nevienareikšmiško reglamentavimo nepatariama to daryti ir Austrijoje.

Be to, svarbu neužsimiršti ir Lietuvoje, kurioje fiziniai asmenys gali viską filmuoti, tačiau viešinti – ne.

„Dažna mūsų šalyje pasitaikanti klaida, kai socialiniuose tinkluose viešinama vaizdo registratorių medžiaga jos deramai neįvertinus. Galbūt toje medžiagoje neteisingai interpretuojamas pažeidimas, o galbūt užfiksuojami niekuo nesusiję asmenys? Todėl turint bet kokią vaizdo medžiagą nereikėtų skubėti jos viešinti. Geriau nusiųsti ją atitinkamos kompetencijos institucijoms – pavyzdžiui, policijai, kuri turi įstatymais suteiktą teisę nustatyti, ar vaizdo medžiagoje tikrai užfiksuotas pažeidimas“, – pataria G. Jasaitė.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko bendrovė „Inspired Communications“. Apklausoje kiekvienoje šalyje dalyvavo daugiau nei 1 000 respondentų.