Valdemaras Anužis: "Viršutiniai drabužiai turėtų būti tik su atšvaitais"

O apie eismą Valdemaras Anužis gali papasakoti ne tik iš automobilio vairuotojo vietos - nuo 1974-ųjų jis važinėjo ir motociklu (tiesa, pastaraisiais metais jo atsisakyti, anot pašnekovo, teko dėl sveikatos - kaklo traumos), o draugystė su dviračiu prasidėjo dar anksčiau, kuomet teko pabūti ir šalies dviratininkų rinktinės nariu, o vėliau - ir Klaipėdos vaikų ir jaunimo sporto mokyklos dviratininkų sporto medicinos gydytoju bei Lietuvos dviračių rinktinės gydytoju.

Ar Klaipėda - patogus miestas vairuotojui? Kas mūsų miesto gatvėse yra padaryta gerai, o kas blogai ir kaip keistumėte? - paklausėme V. Anužio.

Tikrai patogus - dėl linijinio išsidėstymo. Sutvarkyta magistralinė Minijos gatvė, Smiltelės gatvė ir kitos. Tai - gerai. Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedas... Tai - labai blogai. Vienu metu buvo galimybė išspręsti šią problemą, tačiau į sąmatą buvo įkalti tokie dalykai, nustatytos tokios sąlygos, kurios projekto įgyvendinimą ir padarė neįmanomą dėl jo kosminės kainos. Dėl kaltų, kalčiausia yra tuometinė miesto valdžia.

Kas dar tarp neigiamų dalykų? Motociklams pavojų kelia greičio slopinimo kalneliai prieš perėjas, ypač tamsoje, lyjant. Manau, juos reikėtų paženklinti taip, kad jie būtų gerai matomi jau iš tolo.

Ir, manau, mieste reikėtų daugiau greičio matuoklių bei vaizdo kamerų - tik taip būtų galima sutramdyti pavojingai lakstančius automobilius ir motociklus.

"Per daug pas mus kunigaikščių"

Daugiabučių kiemai. Ar, kaip miesto Tarybos narys, turite pasiūlymų, kaip juose spręsti automobilių vietų trūkumo problemą?

Daugiabučių kiemų problema gali būti sprendžiama tik kompleksiškai. Čia vien Savivaldybės pastangų nepakaks. Reikalinga valstybinė programa, tokia, kaip daugiabučių renovavimo.

Valdantieji nuolat pabrėžia, kad Klaipėda - draugiškiausias miestas dviratininkams. Patys dviratininkai vis randa prie ko nors prikibti. Ar jie teisūs?

Didžiausia nesąmonė yra tai, kad dviračių takai yra sukergti su pėsčiųjų takais. Srautas tiek dviratininkų, tiek vaikščiojančių pėsčiomis tik didėja, ir laikas priimti sprendimą juos atskirti. Tie takai neturi būti kartu.

Kitas dalykas yra automobilių vairuotojų požiūris - deja, jie dviratininkus traktuoja kaip kliuvinį, o ne kaip visateisį eismo dalyvį. Čia yra problema, ir jai - jau labai daug metų. Įdomu štai kas. Senais laikais teko dviračiu važinėti skirtingose tuometinėse tarybinėse respublikose - ir Gruzijoje, ir Kirgizijoje, ir Azerbaidžane, Armėnijoje. Tai - pietinės šalys, tačiau vairuotojai elgėsi labai pagarbiai - paskui dviratininkų komandą galėjo važiuoti kad ir 10 kilometrų visiškai nesinervindami. O pas mus vis stengiasi pritrėkšti, nustumti. Net nepasakyčiau, kad čia kažkoks sovietinis dalykas. Nulemia nacionalinio charakterio ypatumai. Lietuvis automobilyje man yra kaip koks dvarponis: "Mano kiemas, ką noriu, tą darau." Per daug pas mus kunigaikščių...

Perėjos turi mirksėti

Klaipėdoje panaikinta nemažai pėsčiųjų perėjų (tarp jų - ir prie jūsų "Sodros" Smiltelės gatvėje), ir tai - dar ne pabaiga. Ar pritariate tokiai eismo saugumo politikai?

Pritariu, tačiau esančios perėjos turi būti saugesnės - reikalingi papildomi įspėjantys ženklai: mirksinčios šviesos ir pan. Taip, kaip, pavyzdžiui, padaryta Palangoje. Kaip tik apie tai rašau laišką miesto Saugaus eismo komisijai.

Klausimas jums kaip buvusiam medikui. Ne kartą užsiminta, kad galima būtų atsisakyti sveikatos patikrinimo pažymos iki 55 metų amžiaus vairuotojams, pakaktų pateikti sveikatos deklaraciją. Ką manote apie tas pažymas? Ar jos tikrai yra būtinos?

Buvusių medikų nebūna :). Savo laiku dirbau ir vairuotojų sveikatos patikrinimo komisijos pirmininku, taip šią problematiką žinau labai gerai. Totalinio tikrinimo ir pažymų, manau, nereikia, tačiau didelės rizikos grupei priklausantys žmonės vairuoti neturėtų - sergantieji epilepsija, patyrusieji ūmius smegenų, širdies kraujotakos sutrikimus ir t. t. Ligoninėje nustačius diagnozę, su kuria vairuoti tikrai negalima, jos atstovai galėtų apie tai pranešti institucijoms, atsakingoms už vairuotojo pažymėjimo išdavimą, ir šios sustabdytų tokio dokumento galiojimą - iki atskiro medicininės komisijos sprendimo. Dabar gi asmens duomenų apsauga pasiekė absurdo aukštumas, ir tai daugeliu atvejų kelia didžiulę grėsmę aplinkiniams - ligoninės žino informaciją apie prastą žmogaus sveikatos būklę, tačiau neprivalo ir net negali ta informacija su niekuo dalintis. Ir koks žmogus tau pats prisipažins? O faktas toks, kad dėl ūmių vairuotojų sveikatos sutrikimų įvyksta nemažai eismo įvykių, tačiau ne visada tai yra fiksuojama, nurodomos kitos avarijų priežastys, o ne sutrikusi sveikata.

Apie Pareto dėsnį

Kodėl mūsų šalyje yra tokia didelė priešprieša tarp visų eismo dalyvių grupių - pėsčiųjų, dviratininkų, automobilininkų, motociklininkų?

Tai - klausimas psichologams. Ta priešprieša žmonėms būdinga ne tik kaip eismo dalyviams. Priešprieša, jos šaknys - apskritai pačioje visuomenėje. Štai kokie reikalai. Juk nėra taip, kad žmogus įsėda į automobilį ir staiga pasidaro visai kitoks. Žmogus visą laiką yra toks pat, tik automobilyje jis galbūt daugiau "individualizuojasi", ir tos agresijos, kurias kitose srityse jis pristabdo, išsiveržia. O ta drąsa priklauso nuo variklio galingumo...

Čia turėtų smarkiai padirbėti rimti psichologai, ir tada, identifikavus priežastis, būtų galima panaudoti Pareto dėsnį, kuris byloja: "Tik 20 procentų pastangų duoda 80 procentų rezultatų." Kitaip sakant, formuluojant problemą, reikėtų pagauti tuos 20 procentų ir koncentruoti dėmesį būtent ten.

Kodėl, jūsų nuomone, kai kurie eismo dalyviai - tiek pėstieji, tiek dviratininkai ar vairuotojai nesisaugo? Jau, atrodo, įprasta, kad nevertinama kitų žmonių gyvybė. Bet kodėl žmonės nesaugo ir savų?

Taip yra ne tik transporto srityje - žmonės ir šiaip nesirūpina savo sveikata. Nežinia, iš kokių laikų tebėra nuostata, kad sveikata, žmogaus gerove turi pasirūpinti kažkas kitas, anoniminis "geras dėdė" - valstybė. Nors matau ir teigiamų poslinkių, situacija keičiasi - pavyzdžiui, vis daugiau žmonių sportuoja klubuose, skiria didesnį dėmesį mitybai ir pan.

Tačiau pastebiu, kad ir eismo dalyvių elgesys keičiasi. Aš vis dažniau susiduriu ir su mandagiu elgesiu, kai tave praleidžia, leidžia išvažiuoti. Galų gale, pasireiškia ir patirtis, kurią žmonės įgauna užsienyje. Žodžiu, tas gerėjimo procesas vyksta, tik ne taip sklandžiai, nes mes dar daug ką atsinešėme iš tos praeities. Dar nevertiname savo sveikatos ir nesuvokiame, kad ji - mūsų pagrindinis kapitalas.

Siūlymas Europai

Kas jums užkliūva kitų eismo dalyvių elgesyje?

Paslaugumo ir tolerancijos trūkumas. Didžiulį pavojų keliantys automobilininkai, propaguojantys važiavimo "šaškėmis" stilių - beatodairiškai nardantys tarp automobilių vienoje pavojingiausių mūsų miesto gatvių, Herkaus Manto gatvėje (visai neseniai savo akimis mačiau, kaip vienas toks partrenkė pėsčiąjį - tas net išlėkė į orą), milžinišku greičiu P. Lideikio gatvėje lakstantys motociklininkai, per pėsčiųjų perėjas važiuojantys dviratininkai.

Karas keliuose - ar turite receptų, kaip jį laimėti?

Sekti kitų šalių teigiamais pavyzdžiais. Griežtinti bausmes už tikrai pavojingus pažeidimus. Visi pėstieji turėtų dėvėti atšvaitus. Dabar gi gatvės pilnos "vaiduoklių". Manyčiau, kad visi viršutiniai rudeniniai bei žieminiai drabužiai turėtų būti siuvami ir parduodami tik su atšvaitais - toks mano siūlymas Europos Komisijai :)

Kokie jūsų, kaip vairuotojo, minusai? Kokius KET punktus pažeidinėjate?

Kartais viršiju greitį 10 km/h ribose - ten, kur, manau, tai yra saugu.

ANKETA

Valdemaras Anužis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktorius. Amžius - 64 metai. Vairuotojo pažymėjimo gavimo metai - 1974-ieji. Ilgesnį laiką naudoti motociklai - "Jawa" ir "Suzuki", automobiliai - VAZ, "Ford", "Audi", "Volvo", "Citroen", "Kia" markių. Baustas policijos už "nedidelį greičio viršijimą".