Vis dėlto modelio pavadinimo V. Rajevskis neatskleidė: "Pasakysiu tik tiek, kad tai ne toks brangus automobilis, kaip Etorės Bugačio (Ettore Bugatti) kūrinys, bet taip pat sportiškas. Britiškas, bet populiarus JAV. Ir "įkandamas" eiliniam žmogui. Turiu silpnumą europietiškai klasikai."
Pokalbis su juo - apie seną techniką, jaunas meilužes ir bites autobuse.
Kuo dažniau naudojatės - automobiliu ar visuomeniniu transportu?
Apsilankyti įvairiose Klaipėdos kampeliuose be lengvojo automobilio šiuolaikiniam skubančiam žmogui vargu ar įmanoma. Ne išimtis ir aš. Bet dažnai naudojusi visuomeniniu transportu, nes matau jo pranašumus. O važiuoti vienam, be pakeleivių, į darbą, kada autobuso maršrutas - nuo durų iki durų, yra išpuikimas. Nenoriu prisidėti prie oro taršos. Juoką kelia "įvaizdžio aukos" visureigiuose, tik nesenai išmokę dėvėti kostiumus, o po "Armani" marškinėliais vis dar slepiantys kilograminę "goldą" ir požiūrį į gyvenimą - "Taiga - valdovė, o lokys - prokuroras".
Žolynas tampa fetišu
Ar Klaipėda - patogus miestas vairuotojui?
Spūstis - tai kaina, kurią mokame už tai, kad automobilis nėra prabanga, ir kiekvienas 18-metis moksleivis gali įsigyti kledarą už 300 eurų. Patogus ar nepatogus miestas, čia tik kalbos, kitos Klaipėdos neturėsim. Daugiabučių kiemų erdvė ir gatvių pralaidumas suprojektuoti 14 kartų mažesniam srautui. Tragiška situacija su parkavimu prie daugiabučių. Dažnai stebiu absurdą - tarp dviejų stovėjimo "kišenių", suprojektuotų kieme dar 1970 metais, yra nustekentas žolynas, kur telpa keli automobiliai, ir dėl jų kviečiama policija. Taip žolynas tampa fetišu, kaip ir perdėta valdininkų meilė gamtai, vos ne "indulgencija" valdininkams Manilovo svajonėms vystyti - ką gi dar pavertus kokiu paveldu?
Šiaip Klaipėda - miestas su išvystytu visuomeniniu transportu, bet reikalaujantis atnaujinimo. Siūlyčiau drąsiau naudoti visuomeninius dviračius, įvesti lengvatas elektriniam (ne hibridiniam) ir istoriniam transportui, kuris pagyvintų senamiestį kaip turistų traukos centrą. Vienas istorinis automobilis padaro tikrai mažiau žalos gamtai nei 800 visureigių su išpuikusiomis mamytėmis, kasryt gabenančiomis savo atžalas į mokyklas.
Ne naujiesiems rusams
Esate senovinių automobilių klubo vadovas. Kaip jums gimė ta meilė senai technikai? Juk nauji automobiliai ir greitesni, ir saugesni, ir ekonomiškesni...
Tai, sakyčiau, pasaulėžiūros klausimas. Senienų mėgėjams naujas automobilis - tai tik transporto priemonė nuvykti iš punkto A į punktą B. Patogu, komfortiška. Ir viskas. Nesuvokiu "didžiavimosi prieš kaimynus" filosofijos. Tikriausiai reikės nusipirkti nauja BMW "troikę" ir užsiklijuoti sportinės M serijos lipdukus ar apdailą - gal tada nušvis "bumeristo" palaima ir pradėsiu "didžiuotis"... Tas "didžiavimasis" - pralobusio "ubago" mąstymo dalis, patekusio, kaip taikliai sakoma rusiškame posakyje, "iz griazi da v kniazi". Didžiuotis nauju automobiliu beprasmiška - jau išriedėjęs iš salono jis pradeda po truputį nuvertėti. Tuo metu istorinio automobilio vertė nesikeičia ar net auga. Dažnas istorinis automobilis savo kaina lenkia naują BMW, reikalauja žinių, skatina domėtis istorija ar dizainu. Pastebiu ir džiugią tendenciją - jauni žmonės pirma istorine transporto priemone pasirenka paveldėtą motociklą ar automobilį, net tokį, "kokiu vaikystėje tėvai vežiojo". Vakarų Europoje šioje srityje susiformavo savita subkultūra, įgavusi ten tam tikrą aristokratiškumo akcentą. Dalyvavimas kai kuriose Europos "Historic Rally" renginiuose įmanomas tik su rekomendacija, ir naujajam rusui iš anekdoto kelias ten uždarytas.
Metimo rūkyti nauda
Koks rudų, vadinamųjų istorinių, numerių pranašumas? Užsienyje senoviškų automobilių savininkai turi įvairių lengvatų. O pas mus?
Taip, toje pačioje Vakarų Europoje gerai išspręsti, pavyzdžiui, draudimo klausimai, o pas mus senovinio automobilio draudimas, pavyzdžiui KASKO polisu, liko 1991-ųjų lygio. Nors lengvatos po truputį skinasi kelią - istorinėms transporto priemonėms taikoma supaprastinta techninė apžiūra. Nežinau nė vieno atvejo, kad "Transkonos" gamybos vadovo Algimanto Idzelio vyrai išvarytų automobilį su rudais numeriais ar taikytų jiems nepagrįstus reikalavimus. Kai kur Lietuvoje istoriniams automobiliams jau netaikomas parkavimo mokestis, dar viena savivaldybė svarsto šį klausimą.
Kolekcininkai retai kada atskleidžia tikslią pinigų sumą, kurią išleido senovinei technikai įsigyti ir restauruoti. Nuo ko jie ją slepia - mokesčių inspektorių ar žmonų?
Ko gero, patys nuo savęs, nes atstatymas gali ilgai trukti ir įtraukia į žaidimą kaip kazino. Nors savo tarpe juokaujame, kad išlaikyti jauną meilužę kainuos brangiau nei restauruoti "Aston Martin". Rūkalams per metus dažnas išleidžia apie 3 000 eurų, o tai jau projekto pradžia.
Klubų per daug nebūna
Kokie patys egzotiškiausi yra jūsų matyti, o gal ir vairuoti senoviniai automobiliai? Kokiais modeliais gali pasigirti jūsų klubas?
Pamatysi daug ko, kai tavo gyvenimo tikslas bus ne tik skrudintis Turkijos pliažuose. Esu aplankęs daug automobilių muziejų - nuo "Volvo" ir BMW iki brolių Šlampfų (Schlumpf) Rytų Prancūzijoje. Bet įdomiausių dalykų pamatai (gal tai buvusio žurnalistinio darbo įtaka?) namuose, Klaipėdoje. Štai prieš mėnesį ne kokiam Barselonos muziejuje, o aikštėje, prie Taravos Anikės, gyvai teko "pačiupinėti" legendinę "Hispano Suisa", kurios kaina - kone pusė milijono eurų. Prieš keletą metu mačiau tarpukario Klaipėdos autobusą, kuriame vienas klaipėdietis žiemą laiko avilius. Prieš 13 metų Klaipėdoje teko dalyvauti paleidžiant 1904-ųjų "Cadillac", prie kurio turėjo filmuotis Prancūzijos žvaigždė Mari Tretinjan (Marie Trintignant), filmavimo metu nužudyta sugyventinio Lietuvoje. Šio filmo prodiuseris sutaupė ir neatgabeno iš Prancūzijos mechaniko manydamas, kad asistentai su retro technika susidoros. Nieko nepešė, teko kreiptis į klaipėdiečius.
O mūsų klubo nariai turi signataro ir ilgamečio Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio "volgą" bei limuziną "Čaika" iš prezidento Algirdo Brazausko garažo. Medžiojame Evos Simonaitytės "volgą" - anot kai kurių liudininkų, automobilis vis dar pamario krašte.
Du tos pačios tematikos klubai Klaipėdoje - ar ne per daug? Kokie jūsų tarpusavio santykiai? Ar, pavyzdžiui, dalyvaujate vienas kito renginiuose?
Mielai dalyvaujame. Kaip ir dainų šventėje chorų per daug nebūna, taip ir technikos paveldo saugotojų. Štai laikinojoje sostinėje klubų 4, o Vilniuje - 6. Labai skiriasi klubų filosofija, tikslai ir auditorija. Mūsų klubo žmonės pradėjo burtis į bendraminčių ratą dar 2000 metais, įstatus įsiregistravome 2001 m. Taip išėjo, kad mes - seniausias pamario ir Žemaitijos retro klubas, vis ieškantis naujų laisvalaikio būdų. Mes įdiegėm ir greitai atsisakėm statiškų parodų formato. Vienu metu buvome susižavėję vasaros kelionėmis senoviniais automobiliais ir dalyvavimu raliuose. Dabar atsigręžėme į mėgėjišką slalomą ir šiemet surengėme istorinių automobilių slalomą Neringos mero taurei laimėti.
Girtis - nemandagu
Kodėl žmonės buriasi į panašius klubus? Atrodo, važinėtum sau vienas, ir niekas nerūpėtų...
Buriasi bendravimui - nuoširdžiam, neformaliam, kur nėra nei viršininkų, nei pavaldinių, nei politikos, nei luominio susireikšminimo. Pas mus klube netoleruojamas išsišokimas, girtis nemandagu, tavęs tiesiog neklausys. Gali pasigirti tik tuo, ką pasidarei pats, savo rankomis. Daug kur klubuose yra prezidentai, pas mus - pirmininkas, tai yra tik pirmininkaujantis, lygus tarp lygių. O prezidente, kaip juokauju, šalyje turi būti viena.
Karas keliuose - ar turite receptų, kaip jį laimėti?
Žinočiau kaip laimėti karą - būčiau karvedys. Kalbant rimtai, manau, kad saugumas keliuose susietas su žmonių mentalitetu, nes, sukeldamas pavojų kitiems, elgiesi nepilietiškai. Ir, be abejo, karas keliuose turi psichologinį paaiškinimą - turėdami elgesio kompleksų, neatsakingi vairuotojai perkelia juos į viešąją erdvę. Noras dominuoti kelyje dažnai kilęs iš nepasitikėjimo savimi, brangus automobilis neretai sako apie varganą vaikystę, o noras važinėti dideliais automobiliais kompensuoja tariamas fiziologines problemas. Viskas žmogiška, todėl karas, manau, nesibaigs, galima tik sumažinti aukų skaičių.
ANKETA
Valerijus Rajevskis, Klaipėdos apskrities senovinių automobilių ir motociklų klubo "Diližanas" pirmininkas. Amžius - 51 metai. Vairuotojo pažymėjimas - nuo 1986 m. Ilgesnį laiką naudoti automobiliai: "Kaip ir daugelis Lietuvoje, pradėjau nuo antro "golfuko", toliau buvo "Mercedes W123", W124, W201. O vairuoti mokiausi tėčio "Moskvič-408", vėliau jis patikėjo ir GAZ-24. Mėgstami "darbo arkliukai" - "japonai": "Mazda", "Honda". Ar baustas policijos už KET pažeidimus? "Niekada nesėdu prie vairo neblaivus. Būna baudų už nežymų greičio viršijimą užmiestyje - laikau nelogišku greičio apribojimą iki 70 km/val. prie sankryžų su kiekvienų užmiesčio šunkelių."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą