Vicemerė automobilio plauti nemėgsta

Prie vairo

Uostamiesčio vicemerė Audra Daujotienė sako, jog svarbiausia, kad automobilis būtų gražus.

"Gamintojo pavadinimas, automobilio modelis man reiškia nedaug. Gatvėje pamačiusi ne iškart ir pažinčiau, kokia tai mašina, nors, žinoma, firmų ženklelius žinau. Man rūpi graži ji ar negraži. Patinka man ar nelabai. Visa kita ne taip svarbu. Nors patirtis jau sako, kad galingesnis automobilis geriau. Mano mašinos variklio tūris yra 1,4, bet toli nevažiuoju, todėl pakanka", - šypsosi A. Daujotienė.
 

Kas paskatino mokytis vairuoti?

Vairuoju beveik dešimt metų, nuo 1995-ųjų. Labai ilgai neapsisprendžiau pradėti, nes šeimoje buvo vairuotojas - mano vyras. Bet susirgo mano tėvas, ir pagalvojau, kad reikia dažniau nuvažiuoti padėti mamai.

Vaikystėje ar paauglystėje nesu bandžiusi vairuoti, nes tėvai neturėjo automobilio. Bandydavau truputį prisėsti prie vairo su vyru. Lengva ir paprasta tikrai nebuvo. Kai jau mokiausi su instruktoriumi, antrą dieną jis pareiškė, kad iš aikštelės važiuosime į gatvę. Buvo labai baisu, bet tik tol, kol nejaučiau sistemos. Kai jau žinai taisykles, yra lengviau. Teorijos egzaminą išlaikiau iškart, o vairavimo teko perlaikyti. Pasukau ne iš tos juostos, iš kurios buvo galima.

Ar jaučiate malonumą vairuoti?

Iš pradžių mėgau važiuoti viena, nes šalia sėdėdami vyras ir sūnus savo mokymu trukdydavo susikaupti. Ilgai nenorėjau ką nors vežti. Važiuoji susikaupusi, stebi ženklus, o jei šalia draugė šnekina, atsipalaiduoji ir gali padaryti klaidų.

Dabar vairuoti man labai patinka, jaučiu didelį malonumą. Ypač patinka greitis. Šiuo metu ne, nes slidu, bet vasarą tiesiog "kaifuoju" važiuodama į kokią tolimesnę kelionę. Sustoti galiu kur tik noriu, klausausi muzikos, žinių...

Greitį mėgstate, o ar pavyksta išvengti baudų? Galbūt padeda moteriškas žavesys?

Gal šiek tiek ir padeda, bet esu bausta už greičio viršijimą. Kartais būna ir taip, kad kokio ženklo nepastebiu - įsuku ten, kur negalima. Niekada nesiginu, kad nepadariau pažeidimo, jei sustabdo policija. Kartais pareigūnai pasigaili.

Na, sako, vicemere, taip gražiai kalbėjote apie kelių policiją, o ėmėte ir pati viršijote greitį.

Sakote, kad smulkių avarijų teko patirti. Ar tai nesumažino noro vairuoti?

Kažkada esu atbula įvažiavusi į klombą - įlenkiau buferį. Dabar nebemėgstu važinėti atbula. Ką gali žinoti, gal nepastebėjau kokios žemos klombos ar dar ko nors. Labai bijau kiemuose, kad nebūtų kokie vaikai ant bordiūrų susėdę, nuleidę kojyčių. Kai kuriuose automobiliuose yra tokia sistema, kuri perspėja, jei per daug priartėji prie kliūties, o mano mašinoje to nėra.

Į ką atkreipėte dėmesį, rinkdamasi automobilį?

Man svarbu, kad mašina būtų graži ir ne per didelė - kad nebūtų sunku parkuoti. Svarbu ir spalva. Buvau mačiusi "audinę" labai panašios spalvos į mano "Toyota Corolla". Tą spalvą aš jau nusižiūrėjau Vilniuje vykusioje parodoje. Tokios spalvos tojota, kiek žinau, Klaipėdoje yra vienintelė. Kai kada gal ir negerai - visi mato, kur aš būnu, kur mašina stovi. Beje, vyras, pamatęs tą spalvą stebėjosi, kaip aš tokią išsirinkau.

Gera man ji - maža, lengva parkuoti. Kažkada važiavau su architektu Vytautu Šliogeriu. Na, ir mašina, sako, vos įtelpu. O aš juk ją sau pirkau, ne kam kitam.

Apie kitą mašiną negalvoju. Nebent norėtųsi kokios aukštesnės. Na, gal ne visureigio, bet kokios nors ant aukštesnių ratų. Dabar važiuojant "į gamtą" kartais net gaila mašinos - iškart dugną "kabina", jei tik koks kalniukas miške ar kelmas.

Ar nesusidurdavote, kai tik pradėjote vairuoti, su skeptišku kolegų vyrų požiūriu į moterį prie vairo?

Pajusdavau didelį jų norą mane paauklėti, o dabar jau ir pačiai norisi tai daryti. Jei pamatau priekyje ką nors negerai vairuojant, na, nesikeikiu, bet negaliu to nepastebėti. Būna, kad ir pasakau, jog reikia posūkio signalą rodyti ar panašiai. Galėtų vyrai per daug "nesikelti", nes yra sričių, kuriose jie tikrai atrodo prasčiau nei moterys. Joms gal trūksta reakcijos ar patyrimo, važiuoja lėčiau, atsargiau, labiau susikaupusios.

Kam patikite prižiūrėti automobilį?

Kokį antifrizą galiu ir pati nusipirkti. Padangas taip pat - užsisakai servise ir viskas. Bijodavau truputį važinėti su senąja mašina - o jei kas nors suges arba teks ratą pakeisti? Teoriškai žinau, kaip tai padaryti, bet imtis tokių techninių darbų šiek tiek baisu. Dabar mašina nėra sena, jai tik penkti metai.

Nelabai mėgstu mašiną plauti. Dažniausiai važiuoju į plovyklą, kad nuplautų, bet kartais gaila pinigų. Prašau vyrų, kad jie nuplautų, bet jie taip pat to nemėgsta. Todėl ir važinėju kartais su purvina ir labai bijau, kad kas nors neužrašytų ant stiklo "noriu praustis". Nors šiaip švarą ir tvarką labai mėgstu - mane dirgina, jei viduje nešvaru arba kas nors nesureguliuota. Mėgstu, kad viskas būtų kaip pas dantistą.

Giedrė NORVILAITĖ