Padėti atsikratyti tokio jausmo turėtų naujas JAV mokslininkų išradimas - Carnegie Mellon universiteto Robotų instituto komanda sukūrė "išmaniuosius" priekinius žibintus, kurių skleidžiama šviesa "apeina" kritulius ir todėl iki minimumo sumažina atspindžius nuo lietaus lašų ar snaigių.
Sistemą sudaro skaitmeninis projektorius, veidrodis ir vaizdo kamera, leidžianti reikiama perspektyva įrašyti kritulių judėjimą. Kompiuteris veikiant specialiai programai apdoroja vaizdą ir algoritmų skaičiavimo būdu nuspėja lašų kritimo trajektoriją.
Remdamasis šiais duomenimis, projektorius ima rodyti tam tikrą paveiksliuką su "taikiniais", atitinkančiais lašų padėtį, ir tada apšviečiama tik tuščia erdvė tarp kritulių dalelių - atskiras LED žibintų elementas išjungiamas, kad neapšviestų lietaus lašo, arba įjungiamas. Tai leidžia atsikratyti šviesos atspindžių ir pagerinti matomumą esant blogam orui - vairuotojas tiesiog nebemato dalies kritulių.
Reakcijos į kritulių daleles laikas - 13 milisekundžių.
Bandymai parodė, jog esant 30 km/h greičiui, naujoji įranga iš vairuotojo regėjimo lauko gali pašalinti 70-80 proc. lietaus lašų, tačiau skaitmeninis modeliavimas byloja, jog šį skaičių galima padidinti iki 96,8 proc., o bendras kelio apšvietimas sumažėtų tik dešimtadaliu. Jei greitis siekia 100 km/h, "dingsta" 20 proc. lašų.
Tiesa, sningant ši įranga yra mažiau efektyvi, mat snaigės yra didesnės už lietaus lašus ir juda lėčiau. Važiuojant 30 km/h greičiu iš vairuotojo regėjimo lauko pašalinama apie 60 proc. šių kritulių, o bendras apšvietimo intensyvumas sumažėja 15 proc.
Sistema, išbandyta laboratorijoje, veikia tik 3-4 metrų atstumu nuo automobilio priekio.
Dar vienas teigiamas išradimo aspektas - sistema atpažįsta iš priekio atvažiuojančius automobilius ir sumažina į jį skleidžiamos šviesos srautą. Taip atkrenta būtinybė perjungti žibintus iš ilgųjų šviesų į trumpąsias.
Kada ji gali būti pradėta montuoti serijiniuose modeliuose, kol kas neaišku. Teigiama, jog tą padaryti nebūtų sudėtinga, mat mokslininkų sukurta įranga nėra brangi.
Kita vertus, pripažįsta vienas bandymų autorių, Carnegie Mellon universiteto profesorius Srinivasa Narasimhanas, kol kas sistema nėra tobula, nes negali apskaičiuoti vėjo greičio ar turbulencijos parametrų, taip pat nėra itin kompaktiška.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą