Eismo organizavimas
Uostamiesčio vairuotojai neturėtų labai pykti ant eismą mieste organizuojančių asmenų ir įstaigų - anot vieno Lietuvos politikos paribio lyderio, kalta aplinka.
"Sankryža ne tos konfigūracijos", "gedimai kabelyje", "trukdo požeminės komunikacijos", "nepanoro verslininkai" - tokius pasiteisinimus dažniausiai pateikia atsakingų įstaigų atstovai arba projektuotojai, paklausti, kodėl net naujai rekonstruotose gatvėse negalima įdiegti vadinamosios žaliosios bangos principo, leidžiančio automobiliu įveikti kelis šviesoforus nestabtelėjus nė prie vieno iš jų.
Pakoregavo verslininkai
Panašiai atsitiko ir vienoje naujausių miesto magistralių - Liepų gatvėje. Apie tai, kad dėl tam tikrų priežasčių čia neįrengtos atskiros eismo juostos sukantiesiems į kairę, o dėl to bus priversti stovėti tie, kurie važiuoja tiesiai, "Autosalonas" rašė dar vykstant rekonstrukcijai.
Taip dabar ir yra, tačiau, lyg to būtų maža, Liepų gatvėje nesugebėta įdiegti ir žaliosios bangos principo - važiuojant tiesiai čia tenka sustoti jei ne prie vieno, taip prie kurio nors kito (iš trijų esančių) šviesoforų.
Tokia gatvės "negalia" motyvuojama skirtingomis sankryžų konfigūracijomis.
"Šviesoforų veiklos fazės priklauso nuo sankryžų sudėtingumo. Liepų gatvės sankryža su Garažų gatve yra paprastesnė, todėl čia yra dviejų fazių šviesoforas, o sankryžoje su Šiaurės prospektu - trijų, ir tų šviesoforų žaliosios bangos principu suderinti nei tarpusavyje, nei su esančiuoju Liepų ir Artojo gatvių sankryžoje, neįmanoma", - "Autosalonui" aiškino UAB "Sankryža" direktorius Antanas Garjonas.
Kodėl nebuvo galima pirmosiose dviejose sankryžose sumontuoti vienodų šviesoforų, juk sankryžos - identiškos?
"Taip ir buvo planuota, bet dėl didesnio mašinų srauto, sukančio iš Liepų gatvės į Šiaurės prospektą arba čia apsisukančių, teko įrengti trifazį šviesoforą.
O tas srautas padidėjo todėl, kad "Senukų" prekybos centras išvažiavimą iš savo stovėjimo aikštelės paliko tik į Liepų gatvę. Taip visi centro klientai, norintys važiuoti į miesto centro pusę, priversti apsisukti toje sankryžoje", - paaiškino direktorius.
Beje, už dviejų minučių stovėjimą prie raudonos šviesos vairuotojai gali būti dėkingi ir kitiems verslininkams - pasak A. Garjono, prie "Akropolio" prekybos ir pramogų centro dvi sankryžas įrengę statytojai tiesiog nepanoro jų šviesoforų suderinti žaliosios bangos principu.
"Stop" prie raudonos
Rekonstrukcija pakoregavo - blogąja prasme - eismą dar vienoje vietoje.
Anksčiau tie, kurie nuo Klaipėdos ligoninės pusės važiuodavo į centrą, galėdavo iškart pravažiuoti du žaliai šviečiančius šviesoforus - pėsčiųjų ties vasaros estrada ir esantį Herkaus Manto bei P. Lideikio gatvių sankryžoje.
Dabar, šioje sankryžoje įrengus papildomą eismo juostą sukantiesiems į kairę, žaliosios bangos principo nebeliko, ir pravažiavus pirmąjį šviesoforą, reikia sustoti prie antrojo.
"Pėsčiųjų šviesoforo valdikliai yra rusiški, o esančio sankryžoje - vokiški. Suderinti jų tarpusavyje neįmanoma - trūksta dviejų sekundžių, kad ten veiktų ankstesnis žaliosios bangos principas", - aiškino A. Garjonas.
Nežinia kodėl žalioji banga "užgeso" ir Naujojoje Uosto gatvėje. Anksčiau, įveikę sankryžą su S. Daukanto gatve, žalią šviesą vairuotojai sutikdavo ir sankryžoje su Naujojo Sodo gatve. Dar to nebėra.
Pasak A. Garjono, šie du šviesoforai niekada nebuvo tarpusavyje suderinti, tad sutapimai čia - atsitiktiniai. Be to, jo teigimu, šviesoforų valdikliai dažnai reaguoja ir į įtampos svyravimus, ir į gamtos sąlygas, pavyzdžiui, žaibus, tad jų veikla gali išsiderinti.
Tik į vieną pusę
Lengvo gyvenimo nebėra ir Jūrininkų prospekte. Tik po jo rekonstrukcijos viskas buvo gerai - pasikinkę žaliąją bangą vairuotojai čia galėdavo važiuoti tiek į Rimkų, tiek į uosto puses.
Dabar to nebėra, - žaliosios bangos principas čia veikia važiuojant tik viena kryptimi - Minijos gatvės link, ir net "Sankryžos" vadovas negalėjo paaiškinti, kodėl.
"Man ir pačiam atrodo keista - juk žalia ar raudona šviesa čia užsidega vienu metu važiuojantiesiems abiem kryptimis, bet žaliąja banga galima pasinaudoti judant tik į vieną pusę. Tiesiog kažkodėl negalima suderinti", - profesionaliai paaiškino A. Garjonas.
Beje, ir važiuojant uosto link nėra viskas sklandu: vienas šviesoforas, Jūrininkų ir Taikos prospektų sankryžoje, veikia "raudonosios bangos" principus.
"Reikės pažiūrėti, kodėl", - "Autosalonui" žadėjo A. Garjonas.
Garantijų nėra
Net antroje uostamiesčio vietoje, kur įdiegta žalioji banga - Taikos prospekto atkarpoje nuo Baltijos iki Statybininkų prospekto - vairuotojams nėra garantijos, kad jie gali ta banga pasinaudoti.
Šis principas gali nesuveikti, jei tarp šviesoforų yra nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Vienoje jų sustojęs žmonių praleisti automobilis kitą šviesoforą pasiekti šviečiant žaliam signalui greičiausiai nespės.
Yra ir kitų priežasčių. "Taikos prospekto šviesoforai suderinti taip, kad čia žalioji banga suveikia važiuojant maksimaliu leistinu greičiu - 50 kilometrų per valandą", - teigia A. Garjonas. Analogiška situacija - tik su 70 km/h greičiu - yra ir Jūrininkų prospekte.
Vienodu 50 ar 70 km/h greičiu važiuoti, kai čia - ir pėsčiųjų perėjos, ir sankryžos su kitomis gatvėmis, tikrai sunku.
"Sankryžos" vadovas suteikė tik vieną viltį. "Gal ir reikėtų pakoreguoti valdiklių veiklą, kad vairuotojams nereikėtų lėkti tuo maksimaliu greičiu", - užsiminė A. Garjonas.
Vairuotojai vien už šį pažadą galėtų pasakyti "ačiū". Tik vargu ar nuo to žalia šviesa Klaipėdos sankryžose sušvis ryškiau - aplinkybės verčia manyti, jog žalioji banga Klaipėdoje tampa labiau panaši į rožinę svajonę.
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą