Aiškėja tikrieji bankų už paskolas atimto turto mastai
Aiškėja tikrieji bankų už paskolas atimto turto mastai

Ima aiškėti tikri komercinių bankų kelerius metus pūsto nekilnojamojo turto kainų burbulo padariniai. Šiuo metu hipotekos teisėjai jau yra išdavę beveik pusantro tūkstančio leidimų parduoti bankams įkeistus būstus ir daugiau nei 3 tūkst. leidimų dėl žemės sklypų pardavimo. Dar yra dešimtys tūkstančių skolininkų, kurie balansuoja ant bedugnės krašto. Kiek tiksliai tokių yra - statistika neskelbiama.

Sąžinė negraužia

Centrinė hipotekos įstaiga paskelbė, kad nuo 2008-ųjų bankams išduota 1418 leidimų parduoti įkeistus būstus iš varžytinių. Taip pat išduoti 3395 analogiški leidimai dėl žemės sklypų. Ryškus lyderis šioje srityje yra bankas DNB. Iki šių metų antrojo ketvirčio pradžios jis gavo 396 leidimus dėl būstų ir net 1412 leidimų dėl žemės sklypų. Kiti bankai gerokai atsilieka nuo lyderio.

Tiesa, DNB atstovai visiškai nejaučia sąžinės graužimo, kad nemaža dalis klientų gali prarasti turtą ir dar liks skolingi, nors būtent komerciniai bankai vykdė agresyvią reklamos kampaniją, ragindami žmones neatsakingai skolintis.

"Nors leidimų parduoti išduota nemažai, tai nereiškia, kad visus juos mes įgyvendiname. Tik labai nedidele dalimi pasinaudota. Nesutikčiau su vertinimu, kad neparduodame, nes niekas neperka. Paprasčiausiai prašant leidimo parduoti užtikrinama banko teisė, tačiau tai neužkerta kelio ieškoti sprendimo, kaip žmogus tą būstą gali išsaugoti. Tam sprendimų ieškoma ir absoliučia dauguma atvejų jų randama. Sprendimas parduoti priimamas tik ypatingais atvejais, tačiau tai jokiu būdu neliečia vienintelio žmogaus būsto", - tvirtino DNB atstovas Andrius Vilkancas.

Anot jo, žmonės, net ir gavus leidimą parduoti būstą, iš jo neiškraustomi, tik bankai užsitikrina galimybę susigrąžinti pinigus, jei klientas pasirodys visiškai nemokus ir nesukalbamas.

Atsakomybė - tik klientams

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė piktinasi situacija, kai komerciniai bankai, suteikę paskolas būstams išpūstomis kainomis įsigyti, dabar, kainoms grįžus į daugmaž normalias ribas, ne tik atima už kreditą įkeistą būstą, bet ir liepia žmonėms ir toliau atiduoti likusią skolos dalį su palūkanomis, nors patys būna kalti dėl neteisingo turto įvertinimo suteikiant paskolą.

"Už Atlanto yra taip: jei klientas tampa nemokus, bankas pasiima jo įkeistą turtą, kuriam buvo suteikęs paskolą, ir abi pusės būna atsiskaičiusios. O pas mus laikoma, kad paskolinama ne butui pirkti, o paskolinama tam tikra suma, kurią reikia grąžinti neatsižvelgiant į jokias pasikeitusias situacijas, į buto kainų svyravimus. Tokia logika, mano įsitikinimu, nėra teisinga, nes žmogus priverstas vienas prisiimti nuostolius, o skolintojas nebijo neatsakingai skolinti, žinodamas, kad smarkiai nenukentės. Atsakomybė tenka tik vienai pusei, todėl bankai, pūsdami burbulą, niekuo nerizikuoja", - dėstė R. Paukštė.

Lūkesčių turi tik bankai

Asociacijos vadovas priminė, jog Seimui buvo pateikta Civilinio kodekso pataisa, kuri numatė, kad bankai nebegalėtų iš neišgalinčių išsimokėti skolininkų atimti ne tik įkeistą, bet ir bet kokį kitą turtą, nors pardavus daiktą varžytinėse ir gaunama mažesnė nei skolinta suma. Projektui nepritarė nei Seimo Ekonomikos, nei Teisės ir teisėtvarkos komitetai, nei Seimo Teisės departamentas, nei Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, nei Vyriausybė.

Bendras visų šitų institucijų argumentas toks: draudimas kreditoriui bet kokiomis priemonėmis išreikalauti visą paskolintą sumą su palūkanomis prieštarautų Lietuvos Konstitucijai ir tarptautinėms konvencijoms, pažeistų kreditoriaus teises ir teisėtus lūkesčius.

Vienpusė propaganda

"Tačiau kodėl kalbama tik apie teisėtus skolintojų lūkesčius? Juk jie patys vykdė aršią reklamą, kuria ragino beatodairiškai skolintis. Bankų ekspertai visiškai uzurpavo viešąją nuomonę ir ištisai kalė į galvas, kad skolintis yra gerai, pavojų nėra jokių. Buvo mušama tik į vienus vartus.

Tuo tarpu Lietuvos banko, ministerijų ar kitų valstybės institucijų specialistai tylėjo. Nebuvo jokios šviečiamosios veiklos, kad skolintis yra pavojinga ir neatsakinga, ypač skolinantis nebūtiniems ir net prabangos daiktams - automobiliams, kotedžams ir t. t. Ypač trūko Lietuvos banko pozicijos šiuo klausimu. Reinoldijaus Šarkino laikais jis užsiiminėjo tik bankų rodiklių priežiūra. Todėl pas mus susiformavo skolinimosi kultūra. Svarbu keisti esamus įstatymus, tačiau vien to nepakanka", - tvirtino R. Paukštė.


Išparduoti bus lengviau

Pasak jo, komerciniai bankai tikrai suprato, kad negalėjo būstai per trumpą laiką tiesiog stovėdami pabrangti 4-5 kartus, tačiau jiems rūpėjo tik pelnas. O dabar tie patys bankai neigia, kad ėmė pardavinėti įkeistus būstus.

"Nes priešingu atveju nukentėtų bankų įvaizdis. Be to, žmonės, pamatę realius faktus apie parduodamus įkeistus būstus, ims dar labiau bijoti imti paskolas. Seimui priėmus pataisas dėl hipotekos proceso supaprastinimo ir joms įsigaliojus, lauks dar didesni išsimokėti nebegalinčių žmonių įkeisto turto išpardavimai", - konstatavo R. Paukštė.

Jis turėjo omenyje liepą įsigaliosiančią tvarką, kai kreditoriui, norinčiam parduoti įkeistą kliento turtą, nebebus reikalo kreiptis leidimo į hipotekos teisėją, o paprasčiausiai užteks, kad notaras atliktų vykdomąjį įrašą.

Sužadino godumą

Nepriklausomas finansų analitikas Vladimiras Trukšinas tvirtina, esą bankai nemėgsta girtis parduotu įkeistu turtu, nes nenori pripažinti, kad jų klientai turi neišsprendžiamų problemų.

"O dėl situacijos, kai parduodamas įkeistas būstas ir reikalaujama grąžinti skolą toliau, tai pas mus kalta ir teisinė bazė. Jei aš įsipareigoju ir įsipareigojimą garantuoju tik perkamu būstu - tai viena šneka. Bet kadangi tokių ribojimų, tokio klientų gynimo nėra, tai bankų ir klientų sutartyse būna numatoma kitaip. Įsipareigojama ir papildomu turtu. Deja, taip jau yra. Blogai yra ir tai, kad bankai diktuoja sutartis, ir tai, kad besiskolinantys neapskaičiuoja rizikos, nepagalvoja, kad visus 20 ar 30 metų gali neturėti pinigų skolai grąžinti", - sakė V. Trukšinas.

Anot jo, blogiausia, kai skolinamasi ne būtinam vieninteliam būstui, o prabangiam namui ar transporto priemonei.

"Tačiau tokiam žmonių godumui įtakos turėjo ir galinga bankų vykdyta propaganda. Tuo tarpu iš kitos pusės - Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, vartotojų teisių gynėjų ir panašiai - nebuvo jokių netgi paprasčiausių šviečiamųjų reklamų prieš skolinimąsi. Ką veikia vartotojų teisių gynėjai? Geriausiu atveju - sureaguoja post factum. Tačiau turėkime vilties, kad bent jau ateityje naujoji Lietuvos banko vadovybė vers elgtis atsakingiau", - vylėsi V. Trukšinas.

Strateginis mąstymas

Finansų analitiko nuomone, užsienio komerciniai bankai piršo paskolas žmonėms ne tik siekdami pelno, bet todėl, kad jų savininkai yra stambaus kapitalo valdytojai, be bankininkystės, turintys ir kitus verslus.

"Ir jie labai protingai galvoja, kad mes, jei nebūtume sukišę 20 mlrd. litų būstams, būtume konkuravę su jais eksporto rinkose: būtume tuos pinigus išleidę naujoms gamyboms, modernioms technologijoms ir būtume buvę stiprūs konkurentai", - svarstė V. Trukšinas.

Bus geriau?

Tuo tarpu DNB atstovas A. Vilkancas mano, kad bankiniame sektoriuje viskas yra gerai. Net ir tai, kad būsto netekęs žmogus dar lieka ir skolingas.

"Čia mes jau įsiveliame į diskusiją. Juk reikalaujama atiduoti tik tiek, kiek buvo paskolinta", - įrodinėjo A. Vilkancas, nesutinkantis su tuo, kad ir bankai turi būti atsakingi už tai, kad jų rekomenduoti turto vertintojai pernelyg optimistiškai įvertino turtą suteikiant paskolą jam įsigyti.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder