Antis Peltomakis: "Lietuva, spręsdama pavėluotų mokėjimų klausimą, turėtų lygiuotis į Šiaurės valstybes"

Tokius pastebėjimus EK pareigūnas žurnalistams išsakė antradienį Ūkio ministerijoje vykstant seminarui, skirtam minėtosios direktyvos priemonėms apžvelgti.

Lygindamas tris Baltijos valstybes A. Peltomakis pažymėjo, jog Estija ir Lietuva prie direktyvos jau pritaikė nacionalinę teisę, todėl šiose šalyse pradelstų mokėjimų problemą kontroliuoti tapo lengviau, o to nepadariusi Latvija turėtų paskubėti.

A. Peltomakio teigimu, mažiausiai pradelstų mokėjimų šiuo metu yra Estijoje, o Lietuvos situacija yra artima Europos Sąjungos (ES) vidurkiui, todėl Įmonių ir pramonės generalinio direktorato pareigūnas siūlo Lietuvai lygiuotis į sėkmingą Šiaurės Europos regioną.

"Pradelstų mokėjimų terminų skirtumai tarp šiaurės ir pietų yra dideli, todėl jūs turėtumėte žiūrėti į šiaurę", - Lietuvai pataria A. Peltomakis.

Naujos redakcijos Pavėluotų mokėjimų direktyvą ES institucijos priėmė 2011 m., siekdamos apsaugoti įmones nuo pavėluotų mokėjimų, dažnai tampančių net bankroto priežastimi. Direktyvą įgyvendinantis Lietuvos įstatymas įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d.

Jis reglamentuoja, jog atsiskaitymo tarp viešųjų subjektų terminas neturėtų viršyti šešiasdešimt dienų, tačiau leidžia šalims susitarti ir dėl ilgesnių terminų.

Tuo tarpu bendradarbiaujant viešiesiems ir privatiems subjektams numatomas trumpesnis - trisdešimties dienų - atsiskaitymo terminas, kuris esant ypatingoms aplinkybėms gali būti pratęstas ne daugiau kaip iki šešiasdešimties dienų.

Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento vyriausiosios specialistės Aurelijos Nemickaitės teigimu, naujojo įstatymo nuostatos jau yra įtraukiamos į viešųjų pirkimų sąlygas.

"Kai buvo priimtas tas įstatymas, matome, kad viešieji subjektai jo laikosi, bent jau didžiąja dalimi, ir tose viešojo pirkimo sąlygose yra įtraukiamas 30 dienų atsiskaitymo terminas, o jeigu yra 60 dienų terminas, jis yra pagrindžiamas", - kalbėdama apie viešuosius pirkimus sakė A. Nemickaitė.

Specialistė patvirtino, jog ūkio subjektai žino direktyvos įtvirtintas savo teises ir jomis aktyviai naudojasi.

ELTA primena, jog naujos redakcijos Pavėluotų mokėjimų direktyva nustato daugiau priemonių, galinčių padėti sutrumpinti atsiskaitymo laikotarpius ir suteikia naujų galimybių kreditoriams ginti savo pažeistas teises.

Europos atsiskaitymų indekso duomenimis, nuostoliai dėl pavėluotų mokėjimų 2012 m. Lietuvoje sudarė 3 proc., vidutinis atsiskaitymo terminas tarp įmonių buvo 50 dienų, o tarp viešųjų institucijų ir įmonių siekė 56 dienas. 

Valstybės institucijų biudžeto lėšų įsiskolinimai pagal praleistus terminus 2013 m. balandžio 30 d. sudarė 0,9 milijono litų, savivaldybių - 336,8 milijono litų.