Vidutiniškai 30 eurų už tokį "turizmą" prašantys vežėjai tikina, jog, nepaisant kelionės išlaidų, nors ir itin ilgą kelią sukorę Vakarų Lietuvos gyventojai džiaugiasi prisipirkę dvigubai pigesnių prekių nei Lietuvoje. Tiesa, neslepiama, kad surinkti pilną autobusą lenkiško gėrio ištroškusių pajūrio gyventojų nėra taip paprasta.
Žino "taškus"
"Ir Lenkijoje reikia žinoti gerus taškus. Būna, kad tik per gatvę pereini ir tas pats tualetinis popierius kainuoja perpus mažiau. Nuvešiu į tokią bazę, kur kiaulienos kumpio kilogramo kaina siekia tik 2,3 euro, o pas mus lygiai toks pat prekybos centre kainuoja net 5,75. O "palendrico" kilogramo kaina Lenkijoje - tik 3,7 euro. Tiesa, tam, kad patektumėte į tą bazę, reikia 2 valandas eilėje pastovėti ir dar kokią valandą, kol susimokėsite", - pradėjo pasakoti du kartus per savaitę iš Klaipėdos mikroautobusu į Lenkiją klientus vežantis Deivydas, pagalvojęs, kad skambina eilinis klientas.
Patikslinus, kad domimės tik žurnalistiniais tikslias, vyras atviravo, kad anksčiau jis vežiodavęs keleivius į Angliją, bet šiemet supratęs, kad norinčių vykti iki Lenkijos prekybos centrų yra ne ką mažiau, tad pakeitė kelionės kryptį ir tikslą.
"Visada autobusiukas būna pilnas, kiti ir netelpa. Dažnai važiuoja tie patys. Pavyzdžiui, parsiveža maisto dviems savaitėms, o po dviejų savaičių vėl važiuoja", - pasakojo Deivydas.
Jis žadėjo iki Lenkijos "geriausių taškų" nuvežti ir parvežti atgal už 30 eurų.
"Tikrai žinau, kad kiti vežantys iš Klaipėdos ima daugiau, prašo ir 40-50 eurų. Aš šioje srityje dirbu neseniai, reikia pritraukti klientų, tad ir vežu pigiau", - atviravo vyriškis.
Nepaisant kelionės išlaidų, Deivydo tikinimu, pirkinių krepšelis parvežtas iš Lenkijos būna net perpus pigesnis nei tokias pat prekes pirktum Lietuvoje.
"Žmonės perka viską - ir maistą, ir "pampersus", visokius moteriškus reikalus. Aš ir pats prieš Velykas nusipirkau maisto už 75 eurus ir iki šiol parduotuvėje dar nebuvau. Patys pagalvokite, už 60 eurų galite prisipirkti net 30 kilogramų įvairių rūkytų gaminių. Beje, net ir mūsų lietuviškos dešros Lenkijoje kur kas pigesnės, gal net perpus", - po Velykų praėjus beveik trims savaitėms pasakojo vežėjas.
Pasak jo, į Lenkiją ieškoti pigesnių prekių važiuoja ne tik vargšai. Esą keleivių kontingentas pats įvairiausias.
"Būna ir tokių, kurie su kvapeliu į lipa, bet kol nuvykstame į vietą - išsiblaivo", - pasakojo Deivydas.
Jis sakė iš Klaipėdos į Lenkiją išvežantis 4 ryte ir maždaug po 12 val. parvežantis pirkėjus su pilnais maišais namo.
Autobusas su priekaba
Kitas vežėjas Stanislovas nusprendė į Lenkijos prekybos centrus bei turgų klaipėdiečius vežti netgi didžiuliu turistiniu autobusu.
"Prikabinsime prie autobuso priekabą, tad visi galės pirkti lenkiškų prekių, kiek tik širdis geidžia", - entuziastingai kalbėjo vyras.
Jis pasakojo jau 12 metų autobusais vežiojantis emigrantus į Angliją, tad per tą laiką prisižiūrėjęs, kaip lietuviai Suvalkuose šluoja parduotuves.
"Ir kai patys Lenkijoje sustojame nusipirkti maisto, verkti norisi, kokios Lietuvoje didelės kainos. Tad nėra ko stebėtis, kad tautiečiai jau iš bet kurio Lietuvos kampelio ryžtasi vykti į kaimyninę šalį apsipirkti", - kalbėjo Stanislovas.
Tiesa, vyras neslėpė, kad pirmąją suplanuotą kelionę iš uostamiesčio į "svajonių šalį" teko nukelti, nes nepavyko surinkti pilno autobuso lenkiškų prekių ištroškusių klientų.
"Tiesiog reikia įdirbio ir ledai pajudės. Kelionę atidėjome savaitei, tad iki to laiko tikrai surinksime pilną autobusą norinčių", - vylėsi Stanislovas.
Pasak jo, kelionė iki Bialystoko prekybos centrų ir atgal vienam klaipėdiečiui atsieis 30 eurų.
Kiek mažiau - 25 eurus - už panašią "prekybinę kelionę" prašantis Aidas pritarė, kad protingiausia tokį verslą daryti turint didžiulį autobusą.
"Ir ne todėl, kad klaipėdiečiai masiškai nori važiuoti į Lenkiją, o todėl kad kiekvienas nori prisipirkti tiek prekių, kad į mikroautobusą sunkiai sutalpinsi", - pasakojo Aidas.
Jis sakė "žaisti šį žaidimą" taip pat pradėjęs tik prieš gerą mėnesį.
"Visi dabar tik skalambija apie pigesnes lenkiškas prekes, tad normalu, kad vežėjai reaguoja į rinką. Bet ar kas iš to išeis anksti prognozuoti", - kalbėjo Aidas.
Jo nuomone, labiausiai kaimyninės Lenkijos prekybos centrai vilioja didesnes šeimas.
"Aš neturiu didelės šeimos ir manęs lenkiškos dešros nevilioja, tad pats tikrai specialiai nevažiuočiau. Bet pamačiau, kad yra norinčių, tai pagalvojau, kodėl nepasiūlius tokios paslaugos. Klientams tiesiog siūlau išsinuomoti autobusiuką su visu vairuotoju ir tegul jie patys sprendžia į kurį Lenkijos prekybos centrą važiuoti bei kiek laiko ten praleisti", - pasakojo vyras.
Pigiau - ne viskas
Pamėgę prekintis Lenkijoje lietuvaičiai negaili vieni kitiems patarimų, kaip tokioms kelionėms reikėtų pasiruošti. Pirmiausia patariama turėti ne tik tikslų sąrašą, ką pirksite, bet ir žinoti tikslias lietuviškas kainas. Mat kai kurios prekės Lenkijoje gali būti net brangesnės.
Teigiama, kad į Lenkiją verta važiuoti tik tuo atveju, jei planuojama pirkti labai daug prekių. Esą tikrai gerokai pigiau kainuoja tualetinis popierius bei mėsa ir jos produktai, arbata, šampūnas, skutimosi reikmenys, prieskoniai.
Kad Lenkijoje pirkti iš tiesų pigiau, sutinka ir Lietuvos prekybininkai bei ekonomistai. Tai esą lemia ne tik Lenkijos mokesčių politika, bet ir euro atžvilgiu nusilpęs zlotas. Visgi esą kainų skirtumai nėra tokie dideli, kad į tokią kelionę vertėtų trenktis net iš pajūrio. Ypač įvertinus laiko sąnaudas.
Be to, pabrėžia ekonomistai, tokie pirkimai skatina pirkti daugiau nei reikia ir per daug vartoti. Neretai pigiai ir daug prekių prisipirkę žmonės nespėja visko suvalgyti ir dalį jų tenka tiesiog išmesti.
Lietuva - antra pagal pigumą?
Prekybos tinklas "Maxima" balandžio pradžioje palygino 164 populiariausių prekių kainas Europos šalyse ir konstatavo, kad Lietuva yra "antra pigiausia tarp 14 skirtingų Europos šalių".
"Šiek tiek pigiau tas pačias prekes galima įsigyti tik kaimyninėje Lenkijoje, kurioje daliai jų taikoma palankesnė mokestinė sistema. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras prekių krepšelis mūsų šalyje brango vos 3 eurais, kai kitose Europos šalyse šoktelėjo net keliasdešimt eurų. Kitų regiono valstybių kontekste Lietuva ir toliau išlieka viena pigiausių šalių apsipirkti Europoje", - tvirtina "Maxima LT" generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Pasak jo, šių metų balandį Lietuva pigiausių Europos šalių sąraše pakilo iš trečios į antrą vietą ir aplenkė iki tol šią poziciją užėmusią Bulgariją. Pigiausių šalių penketuke šiemet nuo pigiausios iki brangiausios rikiuojasi Lenkija, Lietuva, Bulgarija, Ispanija ir Estija.
"Maximos" duomenimis, šiemet toks pirkinių krepšelis Lietuvoje kainuoja 137 eurus. Lenkijoje - 124 eurus, Bulgarijoje - 138 eurus. Ispanijoje ir Estijoje atitinkamai po 150 ir 177 eurus. Brangiausių šalių penketuke šiuo metu nuo pigiausios iki brangiausios rikiuojasi Austrija, Prancūzija, Italija, Čekija ir Šveicarija. Šveicarijoje už tokį pat prekių krepšelį šį pavasarį tektų sumokėti kone trigubai brangiau nei Lietuvoje - net 392, Čekijoje - 205, Italijoje - 202 eurus.
Lyginant su kitomis 13 valstybių, Lietuvoje esą pigiausiai galima įsigyti virtų dešrelių, duoninių bandelių, makaronų, druskos, šviesaus alaus, sultinio, šokoladinių batonėlių. Lietuviai dažnai mažiau moka ir už bulves, grietinę, margariną, negazuotą vandenį, obuolius, popierinius rankšluosčius, saulėgrąžų aliejų, šviežią jautieną, tualetinį popierių, šviesią duoną, ryžius, dantų pastą.
"Maximos" duomenimis, vos keli perkamiausių prekių krepšelyje esantys produktai Lietuvoje kainuoja kiek brangiau nei vidutinė kaina kitose Europos šalyse. Tai - geltonosios paprikos bei fermentinis sūris be augalinių riebalų.
Palyginamuoju laikotarpiu tarp labiausiai brangusių prekių Lietuvoje buvo citrinos, dribsniai ir grikiai, o tarp pigusių - saulėgrąžų aliejus, pomidorai, bananai ir sviestas.
"Arčiau sienos gyvenantys lietuviai jau ne vieną dešimtmetį renkasi kur apsipirkti - Lietuvoje, ar važiuoti į kaimyninę Lenkiją, tad pastaraisiais metais didelio pokyčio nepastebime ir parduotuvių veiklos rezultatuose jų elgsenos pokyčiai neatsispindi. Galbūt pastaruoju metu į šią šalį dažniau vykstama apsipirkti iš kitų Lietuvos miestų ar miestelių. Tačiau tai nėra masinis reiškinys. Nors dažniausiai į Lenkiją vykstama apsipirkti ieškant žemesnės kainos, vis tik kaina, didžiajai daugumai lietuvių, nėra vienintelis kriterijus renkantis, kur apsipirkti. Jiems ne mažiau svarbi ir produkto kokybė, lietuviška kilmė bei tradicinis, priimtinas skonis. Dėl mokestinių skirtumų šalyse, kai kurių prekių kaina konkuruoti išties sunku. Vis tik manome, kad su kaimyninės šalies prekybininkais konkuruojame sėkmingai", - tikina Ž. Valkeris.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą