Kol Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus skaitė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kaunietis teisininkas Vitoldas Guliavičius tramdė jį apėmusį nerimą, o išgirdęs ilgai lauktą palankų sprendimą paspaudė ranką savo advokatui. Daugiau kaip trejus metus trukusi kova laimėta.
„Sudėtinga byla buvo, net ES Teisingumo Teismas nagrinėjo. Aukščiausiajame Teisme iš pradžių buvo 3, paskui 7 teisėjai. Matyt, didelis buvo spaudimas, nes čia ir politinis dalykas yra. Todėl eidamas čia galvojau, kad viskas bus „nuleista“... Bet dar yra Lietuvoje teisybė“, - džiaugsmu netvėrė akivaizdžią tiesą įrodęs vyras.
Jo įsitikinimu, valstybė, nacionalizavusi „Snoro“ banką, apiplėšė tūkstančius jo indėlininkų, turėjusių indėliui prilyginamus sertifikatus. Pensininkai, patiklūs žmonės, kurie nematė jokio skirtumo tarp banko siūlomų produktų, buvo pavadinti investuotojais, laikomi gobšuoliais, panūdusiais didesnių pinigų.
V.Guliavičius indėlį „Snoro“ banke turėjo daug metų - žmonai mirus pardavė butą, sodą, pinigus nunešė į banką ir „pamiršo“. Iki apsilankymo „Snore“ 2011 m., kurio metu ir buvo įkalbėtas pasirašyti indėlio sertifikato sutartį.
„Aš juk ne į turgų atėjau su čigonais stumdytis, o į banką. Esu paprastas žmogus, nors ir teisininkas, žinau, kada kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį vagiui pritaikyti, bet finansinių niuansų neišmanau, ir pasitikėjau profesionalais“, - dėstė vyras.
Kai po „Snoro“ bankroto sužinojo, kad jo pinigai pražuvo, V.Guliavičius iš pradžių mėgino kreiptis į policiją ir prokuratūrą, tačiau prokuratūra jokių veiksmų nesiėmė.
„Tuomet ir nusprendžiau eiti iki galo, siekti teisingumo - jeigu bankas kažko prisidarė, negalima taip įžūliai apiplėšinėti niekuo nekaltų žmonių“, - teigė V.Guliavičius.
Kaunietis džiaugėsi, kad jam palankus teismo sprendimas atkurs teisybę tūkstančiams valdžios apvogtų tautiečių, ir užjautė tuos, kuriems banke buvo įsiūlytos obligacijos, nes šie po tokio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo savo varganų pinigų greičiausiai neatgaus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko R.Norkaus aiškinimu, indėlių sertifikatų turėtojams Fortūna nusišypsojo dėl to, kad ES Teisingumo Teismas išaiškino, jog tokioms finansinėms priemonėms draudimo apsauga gali būti netaikoma tik tada, jeigu jas galima perleisti, t.y. prekiauti kapitalo rinkoje. „Snoro“ indėlių sertifikatais prekiaujama nebuvo.
„Tai iš principo reiškia, kad asmenys, įsigiję indėlio sertifikatus, patenka į indėlių apsaugos direktyvos taikymo sritį ir jiems turi būti mokamos draudimo išmokos, neviršijančios 100 tūkst. eurų, kaip ir įprastiniams indėlininkams“, - teigė R.Norkus.
Tačiau įsigijusiesiems „Snoro“ obligacijų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu indėlių draudimo apsauga nebus pritaikyta, nes tai nebuvo naujas rinkoje finansinis produktas, tad „vidutiniškai išprusęs asmuo galėjo suvokti skirtumus tarp obligacijos ir įprastinio indėlio“.
Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, šių metų rugpjūtį sugrąžinusiai pasiskolintą 886,09 mln. eurų sumą, kurios pritrūko mokėti draudimo kompensacijoms už „Snoro“ banke laikytus indėlius, vėl teks sukrapštyti gražaus pinigėlio.
Indėlių sertifikatus buvo įsigiję kiek daugiau nei 4 tūkst. „Snoro“ klientų už daugiau nei 96 mln. eurų, tačiau jiems mokėtina bendra draudimo išmokų suma bus gerokai mažesnė. Mat jeigu banko klientas turėjo ir tradicinių indėlių, ir sertifikatų, juos visus sudėjus, gali būti kompensuojama iki 100 tūkst. eurų.
„Indėlių ir investicijų draudimo“ preliminariu vertinimu, draudimo išmokos už indėlių sertifikatus gali siekti tik apie 30 mln. eurų. Draudimo įmonė informavo, kad, gavus papildomų duomenų iš „Snoro“ banko, išmokas indėlių sertifikatų turėtojai galės atsiimti iki šių metų gruodžio 15 d.
Nors „Indėlių ir investicijų draudimas“ dar neužlopė po „Snoro“ bankroto atsivėrusios milijardinės skylės, dar kartą lįsti į mokesčių mokėtojų kišenę ar skolintis įmonė neplanuoja - draudimo kompensacijos bus išmokamos iš bankrutuojančių kredito įstaigų sugrąžintų lėšų ir iš surinktų draudimo įmokų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą