Asfalto gamyklos kils ant kiekvieno kampo?

Tuo metu šia gamyklą pastatę verslininkai tikina viską darantys pagal įstatymus, o konkurentai esą paprasčiausiai piktinasi, kad jie pirmieji surado tokį kelią.

Nelegali virto legalia

Lypkių g. 18 esančios gamyklos statybų istorija prasidėjo dar pernai gegužę, kai "Vakarų ekspresas" gavo signalą apie galimai nelegaliai vykdomus darbus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTSPI) pagal dienraščio pranešimą tada pradėjo tyrimą. Inspekcijos Klaipėdos skyrius ilgai netrukus konstatavo, kad "inžinerinio statinio - kompaktiško tipo asfaltbetonio maišyklės - statyba vykdoma neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento". 2013 m. birželio 6 d. statytojui - nemažai viešųjų pirkimų konkursų pastaruoju metu laimėjusiai UAB "Žemkasa" - surašytas savavališkos statybos aktas, pradėtos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros. Taip pat buvo pradėtas tyrimas dėl toje pačioje teritorijoje esančio kito statinio - atraminės sienutės - statybos.

Visgi jau po mėnesio Klaipėdos statybų inspektorių verdiktas Vilniuje buvo panaikintas pačios Statybų inspekcijos viršininkės, nes "Žemkasa" esą pateikė dokumentus, kurie įrodo, jog "asfaltbetonio maišyklės įrenginių montavimas nelaikytinas statinio statyba", ji traktuojama kaip "mobilus daiktas".

"Žemkasa" įsigijo naudotą įrangą, kurią nesunkiai išmontavo pardavėjo teritorijoje, pervežė ir sumontavo išnuomotame žemės sklype Lypkių g. 18, Klaipėdoje, kas įrodo įrengimų mobilumą. Atsižvelgiant į tai, asfaltbetonio mazgas nepriskiriamas prie statinių, jam netaikomos Statybos įstatymo nuostatos", - rašoma atitinkamame įsakyme.

Toks inspektorių sprendimas tada apstulbino ir asfalto įrangos gamintojus, ir kitus kelininkus, kurie tvirtino, jog tokia gamykla yra transportuojama, bet ne mobili. Iš mobilių asfalto gamyklų pavyzdžių, kurių pilna internete, matyti, jog tokie objektai iš tiesų pasižymi visai kitokiais gabaritais bei parametrais, nei pastatyta "Žemkasos" - visos jos turi ratus. "Žemkasos" gamykla yra itin panaši į greta stovinčią stacionarią bendrovės "Klaipėdos keliai" (dabar - "Eurovia Lietuva") asfalto gamyklą.

Asfalto technologijų gamyba užsiimančios Vokietijos bendrovės "Benninghoven" atstovybės Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Baltarusijai UAB "Benninghoven Baltica" vadovas Valdas Sinkevičius pernai "Vakarų ekspresui" aiškino, jog asfalto gamyklos būna trijų tipų: stacionarios, transportuojamos ir mobilios.

"Mobilioms gamykloms nereikalingi pamatai iš gelžbetonio, kaip kad yra "Žemkasos" teritorijoje, pakanka lygios aikštelės. "Žemkasos" gamyklos modelis nebegaminamas daugiau nei 20 metų, o tuo metu apskritai dar nebuvo mobilių asfalto gamyklų. "Žemkasa" pasistatė "Teltomat" firmos gamyklą, kurių Lietuvoje yra ne viena, tačiau visos jos nėra mobilios. Visoms kitoms įmonėms, iki tol stačiusioms tokias asfalto gamyklas, galiojo visi bendrieji statybų reikalavimai, visos gamyklos turėjo ypatingo statinio statusą, buvo registruojamos kaip pavojingi dujas deginantys įrenginiai", - tada "Vakarų ekspresui" aiškino vienas kelininkas.

Prikibo tik dėl sienutės

Dėl šių statybų palikusi ramybėje "Žemkasą" VTSPI toliau ieškojo tik gamyklos atraminės sienutės statytojo. Pernai gruodį inspekcija savavališkos statybos aktą surašė su vienu uostamiesčio politiku ir verslininku siejamai UAB "Prima sensus".

Pastaroji dėl tokio akto kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriame neginčijo, kad jai priklausantis sandėlis Lypkių g. 18 buvo rekonstruotas savavališkai, tačiau tvirtino, kad atitinkamas aktas turi būti surašytas "Žemkasai", kuri vykdė statybos darbus ir yra "faktinė atraminės sienutės naudotoja".

Šis "Prima sensus" skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, tačiau teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, nes "Prima sensus" padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pastarasis apeliacijos, anot VTSPI, dar neišnagrinėjo.

Inspekcija plaunasi rankas

"Vakarų ekspresui" prieš keletą savaičių pasiteiravus VTSPI, koks dabar yra "Žemkasos" gamyklos teisinis statusas, inspekcijos atstovai informavo, jog "pastatyti gamyklos įrenginiai yra išardyti", nors tuo metu gamykla stovėjo ir veikė.

Pagal pakartotinį "Vakarų ekspreso" užklausimą su pateiktomis stovinčios gamyklos nuotraukomis inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnai rugpjūčio 19 d. nuvyko į vietą ir konstatavo, kad "rado gamyklos įrenginius sumontuotus buvusioje vietoje".

"Inspekcija neturi duomenų, kas, kokiu pagrindu ir kada čia vėl pastatė tokius įrenginius. Kadangi jau anksčiau nustatyta, kad tai yra įrenginiai, o ne statiniai, jų montavimui Statybos įstatymo nuostatos netaikomos. Inspekcija pagal kompetenciją vykdo statinių statybos valstybinę priežiūrą, todėl šiuo atveju jokių veiksmų nesiims", - rašoma VTSPI atstovės ryšiams su visuomene Vidos Aliukonienės atsakyme.

Toks inspektorių požiūris itin stebina kitus kelių tvarkymo bei tiesimo rinkos dalyvius.

"Tokių neva mobilių, o iš tikrųjų tik transportuojamų nebeveikiančių gamyklų Lenkijoje, iš kurios savo įrenginius atsivežė ir "Žemkasa", po krizės yra likę labai daug. Tokia Statybų inspekcijos pozicija reiškia, kad dabar bet kas gali parsivežti tokią gamyklą ir pasistatyti ją kur tik nori", - stebėjosi vienas kelininkas, nenorėjęs, kad būtų viešinama jo pavardė.

Vieni teršia, kiti - ne?

Pernai pavasarį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys "Vakarų ekspresui" aiškino, kad iš aplinkosauginių leidimų "Žemkasos" gamyklai būtų reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas, bet ir tik tuo atveju, jei įrenginių tarša per metus viršija 10 tonų. Atskiro leidimo reikia ir tuo atveju, jei gamybos metu per parą susidaro daugiau nei 5 kubiniai metrai nuotekų.

Pasak A. Kairio, šiuo metu "Žemkasos" mobili asfaltbetonio gamykla neturi nei TIPK, nei taršos leidimo, nes įmonė savo raštu informavo, jog jos įrenginio šiluminis našumas yra 9,49 MW, o planuojama metinė atmosferos tarša - 6,8911 t.

"Pagal aplinkos ministro pernai liepą patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles bei šiemet kovą patvirtintas taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles "Žemkasos" gamykla neatitinka kriterijų šiems leidimams gauti", - aiškino A. Kairys.

Anot jo, "Žemkasa" raštu šiemet liepos 1 d. pranešė, kad nuo liepos 9 d. numato atnaujinti asfaltbetonio gamyklos įrenginių paleidimo derinimo darbus. Dėl to pati bendrovė pagal dar 2002 m. aplinkos ministro patvirtintas taisykles, per vienerius metus privalo atlikti išmetamų teršalų inventorizaciją.

"Prievolė "Žemkasai" deklaruoti teršalus ir mokėti mokestį už taršą iš stacionarių taršos šaltinių atsirastų tik tada, jeigu atlikus inventorizaciją būtų nustatyta, kad atsirado atitinkami kriterijai", - aiškino departamento direktorius.

Jis patvirtino, kad šalia veikianti AB "Eurovia Lietuva" asfalto gamykla, panaši į tą, kurią pasistatė ir "Žemkasa", turi TIPK leidimą. Pagal jį, gamykla pernai išmetė į atmosferą 10,0547 t teršalų.

"Asfalto gamyklose įprastai yra ne vienas taršos šaltinis, kaip traktuoja aplinkosaugininkai. Teršiama kietosiomis dalelėmis kiekviename įnertinių medžiagų sandėlyje, po to - šias medžiagas kraunant į šalto dozavimo bunkerius. O kur dar bitumo saugojimo talpyklos? Iš jų irgi išsiskiria lakūs organiniai junginiai.

Asfalto gamyboje naudojamas užpildas - smulkios mineralinių medžiagų iki 2 milimetrų dalelės. Iškraunant jas iš mašinų į talpyklas saugojimui ir naudojimui šios dalelės ir irgi dulka. Taigi - tai dar vienas taršos šaltinis. Ir tik paskui eina kalba apie medžiagų džiovinimo būgną, kuriame atvira ugnimi yra kaitinamos įnertinės medžiagos.

Karštos medžiagos yra sijojamos per technologinius sietus - vėl dulkės. Pagamintas asfaltas atviru vagonėliu vežamas į kaupiamuosius bunkerius - dar vienas judantis taršos šaltinis. Kaupiamieji bunkeriai, kuriuose saugojamas pagamintas asfaltas,- dar 2 taršos šaltiniai. Paskutinės 2 teršalų išmetimo vietos - asfalto krova į transportą. Taigi, kiekvienoje Lietuvos asfalto gamykloje yra mažiausiai 20 taršos šaltinių, o "Žemkasa", matyt, turi tik "vieną" ir tik buitinės katilinės lygio", - stebėjosi kitas "Vakarų ekspreso" kalbintas kelininkas.

Be to, jo žiniomis, "Žemkasa", skirtingai nei kitose asfalto gamyklose, medžiagų kaitinimui naudoja ne dujas, o dyzeliną, kuriam sudegus "išsiskiria vos ne visa Mendelejevo lentelė ir kietosios dalelės".

"Viską darome tvarkingai"

Dainius ZOKAS, UAB "Žemkasa" vadovas
Gamykla iš tikrųjų buvo išmontuota ir vėl surinkta per 3-4 dienas. Tai tik įrodo jos mobilumą. Teisminiai ginčai dėl jos atraminės sienutės statybos, man atrodo, kad jau yra pasibaigę.
Šiuo metu gamykla dirba bandomuoju režimu. Asfaltas iš šios gamyklos keliauja ne tik į mūsų objektus, bet ir į Jurbarką, Kauną, Šilalę. Sumontavome moderniausią degiklį, kurio išmetamų teršalų kiekiai yra 4 kartus mažesni nei leistina. Turime visus leidimus, taip pat ir aplinkosauginius. Esmė - pasikeitė teisės aktai ir pagal juos įrenginiams iki 20 megavatų galingumo nebereikia jokio poveikio aplinkai vertinimo. O mūsų įrenginio galingumas - tik 8,9 megavato.
Taip, iš tiesų vykstant gamybai yra deginamas dyzelinas, bet visi leidimai buvo išduoti įvertinant šį faktorių. Ateityje planuojame ir mes deginti dujas, bet dar ne šiemet.
Mano žiniomis, uoste sekant mūsų pavyzdžiu irgi turėtų iškilti mobilus įrenginys. Mes viską darome tvarkingai, o konkurentams tikriausiai nepatinka, kad mes pirmieji sugebėjome surasti tokį kelią.

Informacija

Klaipėdos rajono Dovilų miestelyje savo buveinę deklaravusi UAB "Žemkasa" Juridinių asmenų registre įregistruota 2005-ųjų rugpjūtį. Uostamiestyje ji pradėjo figūruoti, kai 2009-aisiais laimėjo dalies miesto gatvių mechanizuoto valymo konkursą, kurio rezultatai buvo skundžiami teismams.
2011 m. įmonė laimėjo Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje esančios Švepelių gatvės asfaltavimo darbų konkursą, 2012 m. pradėjo rekonstruoti uostamiesčio Joniškės ir J. Janonio gatves. Abiejų šių konkursų vertė - apie 13 mln. litų.
Šių metų liepą įmonė pradėjo Šventojoje esančios Jūros gatvės rekonstrukciją. Ji įvertinta 5,2 mln. litų. Rugsėjį įmonė už 2,1 mln. litų pradės asfaltuoti kelią Ežaičiai-Maciuičiai.