Atėjo skambiai, išeina tyliai

„Coca-Cola“, traškučių „Estrella“ gamintoja „Intersnack Group“, „Suslavičius-Felix“, bankas DNB - tai tik kelios užsienio kapitalo įmonės, nusprendusios kelti sparnus iš Lietuvos. Atrodytų, mūsų šalyje užsienio verslininkams - puikios sąlygos: pelno mokestis nedidelis, pigi darbo jėga, pigios žaliavos ir t.t. Tačiau faktas, kad vienu metu iš Lietuvos nusprendžia trauktis tiek žinomų įmonių, verčia susimąstyti, kad visgi kažkas negerai. Kas - aiškinosi „Vakaro žinios“.

Dvi priežastys

Beje, vieningos nuomonės, kuo mūsų šalis ėmė nepatikti užsienio verslininkams, nėra. Pavyzdžiui, asociacijos „Investor’s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė viską suveda į esą nelankstų Darbo kodeksą. Tačiau jis su neesminiais pakeitimais galioja dar nuo sovietmečio, todėl vargu ar gali būti priežastis tik dabar imti bėgti iš Lietuvos.

Štai prezidentūra investuotojų pasitraukimo nesieja tik su Darbo kodeksu. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė, reaguodamas į informaciją apie „Coca-Cola“ ir „Estrella“ traškučių gamintojos „Intersnack Group“ sprendimą iškelti gamybą į Lenkiją, taip pat į sprendimą besijungiantiems DNB ir „Nordea“ bankams būstinę iškelti į Estiją, sako: investuotojai renkasi kaimynes šalis ir dėl rinkos dydžio, ir dėl specialistų prieinamumo.

Kodeksas niekuo dėtas

Taip pat, pasak jo, tam įtakos gali turėti ir reikalingų specialistų prieinamumas.

„Reikalaujama konkrečios specifikacijos žmonių, ir jeigu tų specialistų stokojama toje rinkoje, kur yra, tai vėlgi yra faktorius, kur galima pasitraukti“, - teigė M.Lingė.

Tačiau prezidentės patarėjas dėl investuotojų pasitraukimo nebuvo linkęs didžiausios kaltės versti Darbo kodeksui. Jis savo poziciją argumentavo Estijos pavyzdžiu.

„Estija darbo santykius liberalizavo 2009 metais, ir pagal liberalumo indeksus ji yra aukštoje vietoje, tačiau ta pati „Coca-Cola“ gamyklą Estijoje uždarė 2010 metais“, - atkreipė dėmesį M.Lingė ir pridūrė, kad, norint plėsti investicijas, reikėtų daugiau dirbti siekiant išnaudoti mūsų stiprybes, pavyzdžiui, aukštąsias technologijas, rūpintis šalies skaidrumo sistema.

Gąsdina biurokratija

Darbo partija inicijuoja valdančiųjų Politinės tarybos posėdį, kuriame vienas iš klausimų būtų diskusija apie tai, kodėl verslas bėga iš Lietuvos ir kaip nuo to apsisaugoti. Tiesa, kaip sakė Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, kol kas iš koalicijos partnerių nesulaukta atsakymo, ar jie sutinka rinktis.

„Aš nemanyčiau, kad užsienio verslas traukiasi iš Lietuvos vien dėl Darbo kodekso. Manyčiau, kad svarbiausia priežastis - nepakankamas mūsų patrauklumas. Daugybę kartų apie tai kalbėta, kai buvau aplinkos ministras, bandžiau teritorijos planavimus ir kitus biurokratinius dalykus paprastinti. Bet tai, ką pavyko supaprastinti, dabar grįžo į buvusią vietą. Aišku, Darbo kodeksas irgi yra kliūtis. Bet svarbiausia - verslas Lietuvoje nesijaučia pageidaujamas. Pažiūrėkime, kokius kryžiaus kelius besikuriantis verslas turi pereiti, kol gauna leidimą kurtis. O ir susikūrus... Prisiminkime vien koks yra perkrautas kontrolės mechanizmas“, - vardijo V.Mazuronis.

Papirkimas nepasiteisino

Anot jo, mes ir taip nesame patrauklesnė valstybė už aplinkines, o kai dar ir rinka yra maža, tai nelabai kas mus ir renkasi.

„Žinome Airijos pavyzdį su lengvatiniais mokesčiais. Aišku, ji pažeidinėjo ES teisę, tačiau pritraukė pasaulinius gigantus. Tą patį darė ir Liuksemburgas. Nesakau, kad ir mums reikia pažeidinėti ES teisę, tačiau tai, kas nuo mūsų priklauso, turime padaryti“, - įsitikinęs V.Mazuronis.

Europarlamentaras nelinkęs manyti, kad kelių garsių kompanijų pasitraukimas iš Lietuvos kone vienu metu tėra sutapimas.

„Tokios garsios įmonės sprendimų nepriima neapgalvotai. Kažkodėl kai kelios įmonės vienu metu traukiasi, daug kas linkęs tai vadinti sutapimu. Tačiau kodėl neturime sutapimų, kad vienu metu kelios garsios įmonės pas mus ateitų? Tai verčia susimąstyti“, - kalbėjo V.Mazuronis.

Politiko teigimu, valdant Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, verslas į Lietuvą labai kreivai žiūrėjo dėl dažnai keičiamų mokesčių įstatymų. Dabar bent jau šiuo aspektu situacija pagerėjusi.

„A.Kubilius užsienio investuotojus bandė privilioti ir pinigais. Bet tokia taktika nepasiteisino. Be to, nesąžininga savo verslo atžvilgiu, kai užsieniečiams sumokama už tai, kad jie ateitų, o savas verslas nedotuojamas“, - pastebėjo V.Mazuronis.

Be panikos

Ekonomistas parlamentaras prof. Povilas Gylys sako, kad kol kas nėra priežasties nuogąstauti.

„Nuogąstauti reikėtų, jei prasidėtų masinis verslo išėjimas iš Lietuvos. O kai išeina dvi ar trys įmonės, tai aš labiau linkęs laikyti sutapimu, nes sąlygos verslui Lietuvoje tikrai yra neblogos“, - teigė P.Gylys.

Jam antrino ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas verslininkas Bronius Bradauskas.

„Aš irgi tai linkęs vertinti kaip atsitiktinumą, nes sąlygos verslui Lietuvoje yra geros. Pats esu verslininkas, todėl žinau tai. Tik Lietuvoje kiek trūksta stabilumo, per dažnai kaitaliojami mokesčių įstatymai. Bet iš principo viskas yra gerai. Aš apie savo verslo iškėlimą iš Lietuvos nė negalvoju. Ir ne vien iš patriotizmo, nors, aišku, patriotizmas nėra paskutinėje vietoje“, - akcentavo B.Bradauskas.

Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas:

„Kitose valstybėse yra daug geriau nei pas mus. Pažiūrėkite, kiek verslininkų šiuo metu savas įmones registruoja Estijoje, perkelia ten iš Lietuvos savo grupes, filialus. Gal jums atrodo, kad šiandien verslas Lietuvoje jaučia politinį stabilumą? Nėra jokio stabilumo. Kas kada nori, tas tada daro nesąmoningas kratas, paskui teisinasi, kad viskas įvyko per klaidą. Štai ir dėl „Judex“: krėtė krėtė, o paskui paaiškėjo, kad nei ten bakterijų yra, nei nieko, o šią savaitę jau leido atnaujinti gamybą. Kiekvienas verslininkas bijo, kad į valdžią gali ateiti išprotėję konservatoriai ir padaryti dar vieną naktinę mokesčių reformą. Kaip verslininkui planuoti savo pajamas bei investicijas?“ - kalbėjo R.Žemaitaitis.

Pasak jo, Lietuvos nepatrauklumą lemia ir darbo jėgos trūkumas.

„O ir žaliavų trūksta. Pavyzdžiui, per dvejus metus apie 15 proc. medienos sektoriaus persikėlė į Baltarusiją bei kitas valstybes, nes lietuviška mediena pirmiausiai parduodama kinams ir tik kas lieka - lietuviams. Nesąmonė, tačiau tokia sistema sukurta motyvuojant, esą kitaip sistema bus korupcinė. Neva jei pirmiau leisime pirkti saviems - bus korupcija. Nors latviai ir kiti taip elgiasi ir vargo nemato“, - akcentavo R.Žemaitaitis.

Politiko teigimu, verslui kenkia ir neatsakingi politikų pareiškimai.

„Tokia „Estrella“ savo produkciją veža į Rusiją. O kai kas nuolat sako, kad rusai yra teroristai. Tai kodėl tada Rusija turėtų būti suinteresuota pirkti iš Lietuvos?“ - retoriškai klausė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"