Atleidimas iš darbo darbuotojo prašymu

Teisininko konsultacija

Sutarties nutraukimas išbandymo metu

Pagal DK 105 straipsnį, išbandymas, priklausomai nuo to, kurios darbo sutarties šalies iniciatyva dėl jo susitariama, gali būti dviejų rūšių: kai darbdavys nori patikrinti stojančio dirbti asmens sugebėjimus atlikti sutartą darbą, arba kai būsimas darbuotojas nori įsitikinti, ar siūlomas darbas jam tinka.

Nustačius išbandymą su tikslu patikrinti, ar siūlomas darbas tinka darbuotojui, pastarasis turi teisę išbandymo metu nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas (DK 107 str. 2 d.). Kai darbo sutartyje išbandymas sulygtas darbdavio iniciatyva, jo metu darbuotojas, norėdamas palikti darbą, turi apie tai raštu įspėti darbdavį bendra tvarka - ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Pasibaigus šiems terminams, darbuotojas turi teisę palikti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą.

Kai darbas yra laikinas

Vadovaudamasi DK 113 straipsniu Vyriausybė 2003 m. rugpjūčio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1043 "Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo" [Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690], kuriuo nustatyti ir "Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindai, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumai".

Juose nurodyta, jog laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir pan.) darbuotojams pavaduoti, ji taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu. Minėtas Vyriausybės nutarimas numato, jog laikinoji darbo sutartis darbuotojo pareiškimu gali būti nutraukta, apie tai raštu įspėjus darbdavį prieš 5 darbo dienas.

Palikti sezoninį darbą

DK 112 straipsnis sezoniniais vadina darbus, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir kurie yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

Sezoninį darbą reglamentuoja Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 154 (Žin., 1994, Nr. 19-313). Šiuo nutarimu patvirtintos sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo laiko ypatybės, taip pat sezoninių darbų pavadinimų sąrašas. Šis Vyriausybės nutarimas numato, kad sezoninė darbo sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus sutarties terminui darbuotojo pareiškimu, apie tai raštu įspėjus darbdavį prieš 5 kalendorines dienas.

Terminų koregavimas

Darbuotojas savo pareiškime gali nurodyti konkrečią datą, nuo kurios jis prašo nutraukti darbo santykius ir darbdavys negali savo nuožiūra koreguoti šios datos. Darbuotojo valia palikti darbą nuo naujos datos gali būti išreikšta pateikiant naują pareiškimą dėl anksčiau nurodyto termino sutrumpinimo ar pailginimo. Šis taisymas turi būti nustatyta tvarka aptartas ir patvirtintas darbuotojo parašu.

Kai darbuotojas pageidauja palikti darbą per trumpesnį negu dviejų savaičių terminą, darbo sutartis gali būti nutraukta tik jo nurodytu laiku. Bet šiuo atveju darbdavys turi teisę nesutikti su tokiu pageidavimu ir pasiūlyti darbuotojui, kad pastarasis apie darbo santykių nutraukimą įspėtų pagal įstatymą, t.y. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atleidimo iš darbo dienos.

Jeigu per įspėjamąjį laikotarpį darbuotojas nesuspėtų užbaigti darbų, kurių kitas darbuotojas faktiškai negalės tęsti, arba kai darbuotojas per tą laikotarpį fiziškai negalėtų perduoti jo žinioje esančių materialinių vertybių, darbuotojo ir darbdavio bendru susitarimu tikslintina darbuotojo atleidimo iš darbo data, bet ir tuo atveju darbo sutartis nutraukiama pagal DK 127 straipsnį. Kai tokiu atveju būtų papildomai aptartos ir kitos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, dėl jų turėtų būti pasirašytas bendras susitarimas ir tuomet darbuotojo atleidimas iš darbo įforminamas DK 125 straipsnio pagrindu.

Prašymo palikti darbą atšaukimas

DK 127 str. 4 dalis suteikia darbuotojui teisę savo prašymą nutraukti darbo sutartį atšaukti ne vėliau kaip per tris dienas nuo pareiškimo padavimo dienos. Šis terminas yra naikinamasis, į kurį įskaičiuojamos ir nedarbo bei švenčių dienos, bet kai jo paskutinei dienai tenka minėtos dienos, termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jų ateinanti darbo diena. Suėjus trijų dienų terminui, darbuotojas gali kreiptis į darbdavį su pareiškimu apie savo prašymo išeiti iš darbo atšaukimą, bet toks prašymas gali būti tenkinamas tik tuo atveju, kai pats darbdavys sutinka, kad darbuotojas toliau liktų dirbti darbe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) konstatavo, kad kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą, ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra trumpesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti prašymą ir darbuotoją atleisti iš darbo nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudojo ir patenkino darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo išeiti iš darbo atšaukti negali (LAT 2007-06-29 nutartis ieškovės I. A. grąžinimo į darbą byloje Nr. 3K-3-297/2007).

Atleidimas kitais pagrindais

Jei darbuotojas paduoda pareiškimą jo paties prašymu nutraukti darbo sutartį, tai darbdaviui nekliudo per įspėjamąjį laikotarpį šį darbuotoją atleisti iš darbo kitu įstatymo numatytu pagrindu ir tvarka, pavyzdžiui, už darbo drausmės pažeidimus, turto grobimą, neblaivaus pasirodymą darbe ir pan.

Tokiais atvejais darbdavio iniciatyva darbo sutartis gali būti nutraukta ne vėliau kaip iki darbuotojo pareikšto įspėjimo termino pabaigos, nes po to darbo sutartis laikoma jau nutraukta paties darbuotojo valia.

Apie apsisprendimą palikti darbą darbuotojas privalo raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki darbo sutarties nutraukimo.

Nutraukusiam darbo sutartį savo oru, darbuotojui išeitinė išmoka nepriklauso, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nors būtų dirbtos tik kelios dienos.

Henrikas DAVIDAVIČIUS, teisininkas