Atlyginimai vokeliuose įsitvirtino ilgam

Atlyginimai vokeliuose įsitvirtino ilgam

Nelegalūs atlyginimai vokeliuose tvirtai įleido šaknis Lietuvoje ir bent artimiausiu metu neketina išnykti. Ilgalaikę jų išlikimo galimybę leidžia prognozuoti atliktas šalies gyventojų ir visuomenės nuomonės lyderių – prosumerių – tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad visą ar dalį atlyginimo vokelyje sutiktų gauti 36 proc. prosumerių ir 44 proc. gyventojų.

Būsimas visuomenės elgsenos tendencijas per artimiausius 6–18 mėnesių atspindinčių prosumerių tyrimas leidžia daryti išvadą, kad atlyginimai vokeliuose iš mūsų gyvenimo trauktis neketina. Kaip rodo ankstesnių tyrimų patirtis, prosumerių prognozės Lietuvoje, kaip ir kitose panašius tyrimus atliekančiose šalyse, pasitvirtina.

Iki šiol atlyginimus vokeliuose prisipažino gavę 37 proc. tyrime dalyvavusių prosumerių ir 21 proc. gyventojų. Prieš keletą metų kiek atslūgęs atlyginimų vokeliuose bumas į naujas aukštumas vėl ėmė kilti 2010-aisiais, kai Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias per pastaruosius aštuonerius metus nedarbo lygis – 17,8 proc. Tačiau atlyginimų vokeliuose klestėjimas sietinas ne tik su žmonių noru išsaugoti darbo vietą, užsitikrinant iš to gaunamas pajamas. Beveik trečdalis gyventojų atlyginimą vokelyje gavo 2003–2007 metais, kai nedarbo lygis kasmet laipsniškai mažėjo: nuo 12,7 proc. 2003 m. iki 4,3 proc. 2007 m., o minimali mėnesinė alga (MMA) šiuo laikotarpiu truputį didėjo: 2003 m. ji buvo 430, o 2007 m. – 700 litų.

Mažą mėnesinę algą finansų analitikai įvardija kaip vieną iš priežasčių, lemiančių atlyginimų vokeliuose klestėjimą. Tai liudija ir atliktas tyrimas – prosumeriai, kurių pajamos šeimos nariui mažesnės nei 1100 litų, dažniau yra gavę ir labiau sutiktų gauti atlyginimus vokeliuose nei daugiau uždirbantys. Tebevykstant ginčams dėl MMA didinimo, Lietuvoje išlieka palanki dirva nelegaliems atlyginimams klestėti: atlikto tyrimo duomenimis, atlygio vokelyje nesutiktų gauti tik 31 proc. prosumerių ir 41 proc. gyventojų. Padėtis pasikeistų nebent tuo atveju, jei nesutinkančiųjų gauti tokį atlygį gretas papildytų trečdalis neapsisprendusių prosumerių, kurie dar nežino, ar sutiktų dirbti, darbdaviui pasiūlius mokėti neoficialų atlyginimą. Tarp gyventojų neapsisprendusiųjų dirbti už neoficialų atlygį yra gerokai mažiau – vos 15 proc.

"Lietuviai tebėra tolerantiškai nusiteikę nelegalių atlyginimų atžvilgiu ir, kaip rodo tyrimas, ši tendencija išlieka ir toliau. Eiti į kompromisus su savo sąžine žmones verčia noras nepabloginti savo finansinės padėties, turėti tvirtesnį pagrindą po kojomis šiandien, užmerkiant akis prieš tokių savo veiksmų padarinius ateityje. Kasdieniai šiandienos poreikiai tampa svarbesni už socialines garantijas, kurias užtikrina oficialiai gaunamos pajamos. Tokias visuomenės nuostatas svarbu įvertinti analizuojant vartotojus, jų motyvaciją pirkti ar vartoti tam tikras paslaugas ateityje", – sakė reklamos kūrybos agentūros IDEA direktorė Živilė Baltulionytė.

Apklausą atlikusi tyrimų agentūra "RAIT" apklausė daugiau kaip tūkstantį 15–74 metų Lietuvos gyventojų tiesioginio interviu būdu ir 100 prosumerių internetu (CAWI) naudodama prosumerių panelį. Apklaustų Lietuvos gyventojų pasiskirstymas atitinka Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, išsimokslinimą, gyvenamąją vietovę.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder