Daugiabučių modernizavimas
Nesuvaldomai kylant kainoms galvojantiesiems apie daugiabučio renovaciją patariama apsvarstyti galimybę imtis šių darbų valstybės paramos jau nelaukiant.
Dėl brangstančių energetinių išteklių neekonomišką būstą ateityje išlaikyti bus vis sunkiau, o uždelsus jį renovuoti, statybos ir remonto darbų kainos taip pat jau bus išaugusios.
Valstybės modernizavimo programoje iki 2020 metų numatyta maždaug 27 tūkst. daugiabučių renovacija. Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos duomenimis, tam reikėtų 60-70 mlrd. litų.
Pasak "Hansabanko" Būsto finansavimo departamento direktorės Žanos Kovšovos, paramos laukiantiems investiciniams projektams šiemet rudenį ketinama skirti apie 85 mln. litų - pinigų užteks tik mažai daliai namų. Tuo tarpu kasmet senų pastatų būklė vis prastėja.
"Skaičiuojama, kad modernizavus daugiabutį namą sutaupoma apie 30-60 proc. šilumos energijos, taigi atnaujinto namo eksploatacija gyventojams kainuoja mažiau. Tai ypač aktualu stebint nuolat kylančias energijos kainas. Renovacija iš esmės prieinama visiems, reikia tik gerai apsvarstyti bendrijos galimybes ir imtis veiksmų. Geras pavyzdys - Estija, kurios vyriausybė neskiria lėšų daugiabučiams modernizuoti, tačiau dėl gyventojų aktyvumo jų atnaujinta daugiau nei Lietuvoje", - sakė Ž. Kovšova.
Anot jos, viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių vangų daugiabučių modernizavimą mūsų šalyje, yra pačių gyventojų požiūris - kitaip nei gyvenantieji individualiuose namuose, jie pasyviau priima sprendimus dėl namo remonto, be to, yra manančiųjų, kad renovuoti turėtų valstybė.
Atnaujintas daugiabutis ne tik atrodo estetiškiau bei mažiau atsieina jo eksploatavimo išlaidos, bet pakyla ir butų vertė. Nekilnojamojo turto bendrovių duomenimis, toks padidėjimas, atsižvelgiant į gyvenamojo rajono amžių ir vietą, siekia vidutiniškai 20-30 proc.
"Renovacija įmanoma visiems, net ir finansiškai silpniausiems, tik reikia pasirinkti tinkamus sprendimus - dalinę renovaciją, ilgesnį paskolos terminą ar kt.", - sakė Ž. Kovšova.
Jos patarimu, jei tik leidžia galimybės, vertėtų rinktis kompleksinę renovaciją, nes tai užtikrintų aukštą darbų kokybę, pinigų būtų sutaupyta maksimaliai, o pasibaigus darbams būtų jaučiamas didžiausias komfortas.
Vertėtų pasinaudoti jau renovuotų namų patirtimi ir patarimais ir, žinoma, būtinai rinktis patikimus rangovus visiems darbams.
Anot Ž. Kovšovos, apie valstybės teikiamos paramos galimybes pamiršti vis dėlto nereikėtų, nes, pavyzdžiui, įgyvendinant daugiabučių namų modernizavimo programą yra numatyta valstybės parama nepasiturinčioms šeimoms ir vienišiems asmenims.
Skaičiai ir faktai
Lietuvoje yra apie 45 tūkst. daugiabučių, iš kurių tik 14 proc. statyti po 1992 metų.
Apie 60 proc. žmonių gyvena 1961-1990 metais pastatytuose daugiabučiuose namuose.
Renovuoti iš viso reikėtų apie 38 tūkst. 500 daugiabučių, iš kurių 19 tūkst. stambiaplokščių - nedelsiant.
Lietuvoje yra tik apie 7 tūkst. Daugiabučių namų savininkų bendrijų, tuo tarpu tik apie 14 tūkst. daugiabučių namų turinčioje Estijoje - 8500.
Estijoje be paramos modernizuota 14 kartų daugiau namų nei Lietuvoje su parama.
Visoje Lietuvoje yra atnaujinta apie 300 daugiabučių. Trečią vietą pagal investicijų sumą užimančiame uostamiestyje (pirmas - Panevėžys) iki šiol modernizuota namų už 17 mln. litų. Savo eilės dar laukia rengiami arba jau patvirtinti investiciniai projektai už 65 mln. litų (apie 30 pastatų).
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą