Gera tai ar bloga žinia? Akivaizdu, kad tokių lietuvaičių, kurie perka investicinį auksą ir dabar gali pasidžiaugti nukritusiomis jo kainomis, tėra vienetai, palyginti su tais, kuriems aukso žiedas ar auksinis dantis namuose - tarsi garantas, kad pavyks išgyventi iki kitos algos ar pensijos.
"Supirkti dabar visi nori kuo pigiau, bet parduoti pigiai neskuba", - didelės vilties, kad eiliniai gyventojai dabar galėtų pasipildyti aukso atsargas namuose, nepalieka lombardo atstovai.
Dantų kratosi
Kai kurių Klaipėdoje veikiančių lombardų atstovai tikina, kad aukso kainos neturi jokios įtakos klientų skaičiui, mat į lombardus paprastai žmonės kreipiasi ne todėl, kad pabrango ar atpigo auksas, o todėl, kad nebeturi ką valgyti. Kiti pastebi, kad atpigus auksui klientų sumažėjo.
Pasak lombardų atstovų, dabar Klaipėdoje vidutiniškai už 1 g populiariausios 585 prabos aukso mokama 60-65 litus. Prieš metus už jį buvo įmanoma gauti daugiau - 80 litų.
"Sumažėjo klientų, bet ne todėl, kad auksas pigesnis, o todėl, kad prieš metus, kai auksas buvo brangesnis viską, ką turėjo - pardavė ir dabar nebeturi ko", - pabrėžė vieno pietinėje miesto dalyje veikiančio lombardo savininkė Alfreda Teder.
Dažniausiai į lombardą patenka sulūžę juvelyriniai dirbiniai, kartais žmonės bando užstatyti auksinius dantis, tačiau ne kiekvienas lombardas juos priima.
"Kažkodėl nenoriu aš tų dantų, nes paskui labai sunku pirkėją jiems surasti. Paprastai užstatę auksinius dantis, niekas jų nebeateina išsipirkti, o tu paskui ir suk galvą, kur juos dėti", - atviravo A. Teder.
Kito lombardo atstovas, nenorėjęs viešinti savo vardo, taip pat pasakojo, kad pagrindinės aukso nešėjos į lombardą - vyresnio amžiaus moterys.
"Pensininkės atneša užstatyti auksą, kad galėtų pasiskolinti pinigų iki pensijos, jaunesni žmonės - iki algos. Paprastai žmonės skolinasi pinigų 2-3 savaitėms, dažniausiai užstatomi sulūžę auskarai, žiedai, sutrūkusios grandinėlės. Nors tokie aukso dirbiniai nebenaudojami - dažniausiai vyresnio amžiaus moterys vėl juos išsiperka, kad turėtų garantą kitam mėnesiui. Dažniausiai skolinamasi nedaug: 100-500 litų", - pasakojo lombardo atstovas.
Miesto centre veikiančio lombardo savininkas Viktoras Zujevas pastebėjo, kad dabar žmonės ilgiau ieško vietos, kur parduotų savo auksą - esą pereina keletą lombardų, kol įsitikina, kad kaina visur gerokai smuktelėjusi.
"Dar ateina daug žmonių pasiskųsti, kad juos apgavo iš kitų miestų atvažiuojantys aukso supirkėjai, kurie skelbiasi esą jie už aukso gramą moka 140 litų. Tai tik reklaminis triukas, nes tokia kaina siūloma tik už aukščiausios 999 prabos auksą, o tokio mažai kas turi, nebent močiutės dar turi užsislėpusios carinių aukso monetų. Tad tokias kainas skelbiantys supirkėjai už žemesnės prabos papuošalus paprastai sumoka dar mažiau nei lombarde", - pasakojo V. Zujevas.
Žmonės aprimo
Sąstingį aukso rinkoje sakė pastebintis ir bendrovės "Aukso vokas" vadovas Lukas Narkevičius. Pasak jo, palyginti su praėjusių metų vasara, ketvirtadaliu kritusi aukso kaina pristabdė žmonių, norinčių parduoti savo aukso atsargas srautus.
"Čia galioja tie patys dėsniai, kaip ir bet kurioje kitoje rinkoje: kai žaliavos kaina sumažėja, automatiškai sumažėja ir žmonių interesas. Pirmas didelis aukso kainos smuktelėjimas buvo pastebėtas balandžio mėnesį ir nuo to laiko kaina vis mažėja. Nuo 2005-ųjų nebuvo tokių metų, kad kasmet aukso kaina nepakiltų 5 procentais, dabar stebime atvirkštinį variantą", - pasakojo L. Narkevičius.
PASIRINKIMAS. Nepaisant pastaraisiais metais įvykusių net dviejų bankų griūties, lietuviai labiau linkę pinigus dėti į indėlius, o ne investuoti į auksą ar deimantus. Irmanto SIDAREVIČIAUS ("Respublika") nuotr.
Pasiteiravus, ar aukso pabrangimo metu lietuviai iš namuose turimų aukso dirbinių susikrovė turtus, L. Narkevičius užsiminė, kad buvo įvairių atvejų. Esą vieni atsiųsdavo aukso, ar sidabro dirbinį, sveriantį vos kelis gramus, tad pelnas galėjo būti vos keletas litų. Tačiau esą buvo ir tokių, kurie pardavė storas iki 100 gramų sveriančias grandinėles ir už jas gavo net po kelis tūkstančius.
"Dabar žmonės aprimo ir, matyt, laukia, gal aukso kaina vėl pradės kilti. O kaip bus, sunku prognozuoti. Net ir aukso rinką stebintys analitikai pateikia skirtingas prognozes. Vieni sako, kad iki metų pabaigos aukso kaina besieks 900 dolerių už Trojos unciją, o kiti tikina, kad iki to laiko auksas pabrangs net iki 2 tūkst. dolerių už Trojos unciją", - kalbėjo L. Narkevičius.
Labiau perka sidabrą
Mažėjančios aukso kainos nevilioja ir šio tauriojo metalo pirkėjų. Tai pastebi investicinio aukso pardavėjai. Kiti šio verslo atstovai sako matantys atvirkštinį procesą - pirkimai išvis sustojo.
"Pardavimai nukentėjo. Tuo metu, kai pradėjo kristi aukso kaina, tik keletas klientų ryžosi padidinti savo turimą tauriųjų metalų poziciją. Bankų statistika rodo, jog lietuviai labiau linkę investuoti į akcijas, arba dėti pinigus į indėlius. Net po "Snoro" bei Ūkio banko žlugimo žmonės vis dar laiko pinigus banke... Tai daug ką pasako apie investuotojų mentalitetą", - sako pasaulinės kompanijos "Gold&Silver Inc" atstovas Lietuvoje Henrikas Šalūga.
Jam pritarė ir kitos investicinio aukso pardavimais užsiimančios įmonės "Aurum Lt" direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Marcinkėnas - esą daugelis lietuvių iš viso net nežino apie galimybę investuoti į aukso luitus, monetas, briliantus.
Dar tik keletą metų šioje srityje dirbantis investicinio aukso pardavėjas H. Šalūga savo klientus skaičiuoja tik dešimtimis. O ir investicijos į auksą nėra milijoninės.
"Didžiausia kaina, už kurią klientas mūsų įmonėje įsigijo auksinių monetų, siekė 10 tūkst. litų. Remiantis mūsų analize, sidabras turi daugiau potencialo augti - jis ir dabar pranoksta auksą savo investicine grąža - tad linkusiems rizikuoti labiau rekomenduojame pirkti sidabrą", - tendencijas pristatė H. Šalūga.
Kritimas - tik korekcija?
Nors daugelis fiksuoja, kad didžiausias aukso kainos kritimas buvo užfiksuotas šį pavasarį, "Gold&Silver Inc" atstovas Lietuvoje įsitikinęs, kad šio tauriojo metalo kaina krenta jau metus.
"Praėjusių metų spalio 4 d. aukso vertė siekė 1791,75 Jav dolerių už Trojos unciją. Šiuo metu vertė yra 1255,53 (ji nuolatos kinta) Jav dolerių už unciją. Taigi vertė yra kritusi net 30 procentų", - duomenis pateikė H. Šalūga.
Tuo metu Ž. Marcinkėnas skaičiuoja, kad kritimas yra gerokai mažesnis - tik 20 proc. O esą, žiūrint 5 praėjusių metų perspektyvą, aukso kaina yra pakilusi net 62 proc.
"Auksas yra ilgalaikė, mažiausiai 3-5 metų investicija, todėl tuo laikotarpiu galimi laikini kainų kritimai. Tačiau investuotojai žino, kad auksas visais laikais buvo ir bus vertybė", - sakė Ž. Marcinkėnas.
H. Šalūgos prognozėmis, labai tikėtina, jog šiemet auksas dar pigs, nors esą realiai niekas negali žinoti, kaip bus iš tikrųjų. Esą jei aukso kaina pasieks 1095 JAV dolerių už unciją ribą, tuomet turėtų atsigauti paklausa ir kritimas, kurį matėme pastaruosius metus, turėtų liautis.
"Asmeniškai tikiuosi ir svajoju, jog auksas nukris iki 1000 JAV dolerių - tai bus puiki galimybė padidinti poziciją rinkoje. Nepaisant to, ką kalba visi "ekspertai" forumuose ir t.t. tauriųjų metalų, aukso ir sidabro, fundamentai išlieka labai stiprūs ir visas šis kritimas tėra korekcija. Leiskite būsiu pirmasis Lietuvoje, kuris pasakys jog auksas nėra burbulas ir jo kaina pranoks 1900 JAV dolerių. Veikiausiai tai nenutiks šiemet, bet lažinuosi, jog po 5 metų žmonės gailėsis, jog nepirko aukso už tokią kainą", - prognozavo H. Šalūga.
Kažkodėl nenoriu aš tų dantų, nes paskui labai sunku pirkėją jiems surasti. Paprastai užstatę auksinius dantis, niekas jų nebeateina išsipirkti, o tu paskui ir suk galvą, kur juos dėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą