Teigiama, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kompensacijos už kūrinių atgaminimą asmeninėms reikmėms yra gerokai mažesnės už Europos Sąjungos šalių vidurkį. Pagrindinė priežastis - netinkamas teisinis reguliavimas, kai kompensacijos visiškai nerenkamos už šiuolaikines laikmenas ir įrenginius, kuriuos kūrinių kopijavimui vartotojai naudoja dažniausiai, t. y., MP3 grotuvus, USB laikmenas ir kt.
Po trišalio susitikimo ir konsultacijų su Latvijos bei Estijos kultūros ministerijų atstovais šias išvadas paskelbė Kultūros ministerija.
"Dėl kompensacijų už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais diskutuojama jau seniai, tad nuo kalbų reikėtų pereiti prie teisės aktų pokyčių", - įsitikinusi AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
Kultūros ministerijos išvadoms, jog kompensacijos turėtų būti nustatomos visiems įrenginiams, kurie, pagal atliktus tyrimus, dažniausiai naudojami kūrinių kopijavimui, pritaria ir LATGA-A atstovai.
"Išvados atskleidžia, kad panaši situacija dėl kompensacijų egzistuoja visose Baltijos šalyse. Tad ir sprendimai, atsižvelgiant į vyraujančią ES praktiką, turėtų būti panašūs", - sako LATGA-A generalinio direktoriaus pavaduotoja Gerda Leonavičienė.
Siekdamos atkreipti dėmesį į šią problemą, 2010 m. lapkritį Estijos, Latvijos ir Lietuvos autorių, atlikėjų ir muzikos leidėjų organizacijos bendra rezoliucija kreipėsi į Baltijos šalių vadovus.
Daugelyje ES šalių, kur įteisintas kūrinių kopijavimas asmeniniais tikslais, kompensacijos už tai taikomos MP3 grotuvams, USB atmintinėms, kitoms šiuolaikinėms laikmenoms ir įrenginiams. Baltijos šalyse daugiausia kompensacijų kol kas surenkama iš pasenusių laikmenų - CD ir DVD diskų, teigiama Lietuvos gretutinių teisių asociacijos pranešime.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą