Duodamas interviu "Vakarų ekspresui" B. Lubys taip pat pasidalino mintimis apie paskutinius metus pradėjusios skaičiuoti dabartinės valdžios nuveiktus arba nepadarytus darbus, atominės elektrinės ir naujo giliavandenio uosto projektus.
Lems G20
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad baigiantis praėjusį savaitgalį vykusiam Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimui Paryžiuje, Prancūzijos atstovas pareiškė, kad spalio 23-iąją vyksiantis Europos Sąjungos viršūnių susitikimas nulems tolesnę kovą su euro zonos skolų krize.
G20 finansų ministrai pabrėžė fiskalinio konsolidavimo politikos svarbą siekiant išgelbėti pasaulinę finansų sistemą. Priimtame pareiškime jie taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turėtų pakankamai lėšų. Tuo metu TVF vadovė Christine Lagarde teigė, kad problemos ekonomiškai stipriose valstybėse pradėjo atsiliepti sparčiai augančioms šalims, kurių augimas padėjo pasaulio ekonomikai atlaikyti krizę.
"Antrosios krizės nebus, jei G20 vadovai tikrai to nenorės ir stengsis, darys viską, kad ji nekiltų. Jei pirmosios krizės priežastys visiškai neaiškios, dabar viskas yra labai aišku - valstybės skolos. Resursų šiai problemai spręsti tikrai yra, bet jei nebus jais pasinaudota, bus sunku ir Lietuvai", - sako B. Lubys.
Labiausiai liūdina energetika
Vertindamas dabartinės valdžios, kurios kadencija baigsis lygiai po metų, veiklą, LPK prezidentas įžvelgė joje ir pliusų, ir minusų.
"Manau, kad Andrius Kubilius vis tiek prieš rinkimus pradės elgtis taip, kaip jo pirmtakas Gediminas Kirkilas, o žmonės pas mus gailestingi, labai greitai pamiršta visas skriaudas. Esminis šios Vyriausybės nuopelnas, kad nebuvo revoliucijų, nebuvo devalvuotas litas, nors ekonominiu požiūriu plaukiojantis valiutos kursas ir tai, jog Lietuvos bankas galėtų vykdyti visas funkcijas, kurių dabar negali atlikti dėl lito susiejimo su euru, galbūt būtų ir neblogai", - sakė B. Lubys.
Visgi jis akcentavo, kad A. Kubiliaus Vyriausybė aplinkos verslui nepagerino, nors ir labai daug apie tai kalbėjo.
"Labai dėl to gaila. Daug kalbėta ir apie smulkųjį verslą, išleista nemažai europinių ir kitų pinigų, tačiau rezultato nematyti. Liūdniausia, kad šiuo metu yra absoliutus chaosas energetikos srityje", - konstatuoja pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Vertindamas naujosios Visagino atominės elektrinės projektą pokalbininkas atkreipė dėmesį į tai, jog aplinka atominės energetikos srityje šiandien yra radikaliai pasikeitusi.
"Pirmiausia, aišku, gaila, jog Lietuvos valdžia nepadarė nieko, kad pasinaudotume galimybe dar 10 metų pratęsti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo terminą. Kalbant apie Ignaliną su tuometiniu Europos Komisijos komisaru Günteriu Verheugenu teko išgirsti, kad mes patys nenorėjome pratęsti atominės veiklos... O dabar atominės energetikos srityje yra radikaliai pasikeitusi aplinka ir ne tik dėl Japonijos įvykių. JAV, Hiustone, jau testuojama naujausia technologija - mažos, nuo 50 iki 150 megavatų galingumo atominės stotys, kurių rektoriai būtų statomi 30-40 metrų gylyje. Manoma, kad tokios itin saugios stotys rinkoje pasirodys jau 2016-2017 metais", - teigia B. Lubys.
Spaudoje minima, kad šiuo metu pasaulyje yra prasidėjusios lenktynės dėl mažo pajėgumo branduolinių reaktorių technologijų plėtojimo, į kurias yra įsitraukusios kelios dešimtys kompanijų JAV, Japonijoje, Korėjoje, Rusijoje ir kitose šalyse, joms talkina didžiulės mokslininkų pajėgos. Šiuo metu plėtojamos bent aštuonios pagrindinės mažųjų branduolinių reaktorių koncepcijos.
"Tad su nauja atomine elektrine nereikėtų skubėti ir juo labiau stengtis elektra iš jos aprūpinti aplinkinių. Jei būtų pilnai užbaigta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kurios statybas sustabdė vienas labai žalias vicepremjeras, elektros Lietuvai pilnai užtektų artimiausiems dešimčiai metų", - teigia LPK vadovas.
Žinia, baigti sovietmečio pabaigoje ant Kauno marių kranto pradėtą statyti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE) sutrukdė SSRS griūtis ir Atgimimo pradžioje populiarumo viršūnę pasiekusio Žaliųjų judėjimo protestai. Tad šiandien Kruonio HAE dirba vos 50 proc. pajėgumu, nes iš numatytų 8 agregatų pastatyti tik 4, o elektrinės galia siekia 900 MW iš numatytos projektinės 1 600 MW galios.
"Be visų šių aplinkybių, dar yra dvi kitos - rusai tikrai Kaliningrade pasistatys atominę elektrinę, baltarusiai irgi, nors gal ir ne taip greitai. Su jomis lietuviškajai jėgainei greičiausiai tektų konkuruoti dėl elektros pardavimo rinkų, o tai kelia dar daugiau klausimų dėl šio projekto komercinio gyvybingumo. Sumokėti 10-12 milijardų litų esant dabartiniam valstybės skolos lygiui būtų per didelė našta vaikams ir vaikaičiams, kurie ne tik tas skolas turės grąžinti, bet dar ir brangiai už elektrą mokėti", - tvirtina B. Lubys.
Būtingė - teisingas sprendimas
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad rugsėjo viduryje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba nusprendė, jog preliminariai apie 4 mlrd. litų atsieisiantį giliavandenį uostą ketinama statyti Būtingėje, o ne Melnragėje.
"Sukuriant visą infrastruktūrą Būtingės variantas lyg tai kainuotų šiek tiek daugiau, bet pradėję statyti Melnragėje rizikuojame iš viso galim atsiremti į tam tikrą aklavietę, įsivelti į dešimtmečius trunkančią diskusijas su miesto bendruomene. Tuomet kiltų klausimas, ar mes tokį projektą pajėgūs įgyvendinti", - tada teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Jau daugiau kaip dešimtmetį puoselėjamą giliavandenio uosto idėją tikimasi realizuoti maždaug 2023-aisiais. Susisiekimo ministras neatmeta, kad naująjį uostą statyti ir valdyti galėtų ne vien valstybė. Tam esą būtų pritraukiamas ir privatus kapitalas.
"Būtingės, kaip vietos giliavandeniam uostui pasirinkimas yra absoliučiai teisingas sprendimas. Tačiau būtina nepamiršti Klaipėdos uosto ir toliau jį intensyviai plėtoti - gilinti ir kanalą, ir prie krantinių, kad galėtų įplaukti "Postpanamax" tipo laivai. Klaipėdos uoste dėl erdvės stokos negalima plėtoti pridėtinę vertę kuriančios veiklos, pavyzdžiui, metalo apdirbimo, o Būtingėje tai bus galima laisvai daryti", - teigia koncernui "Achemos grupė", valdančiam didžiausią Klaipėdos uosto krovos bendrovę Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), vadovaujantis B. Lubys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą